Sėkmę pastoti lemia netgi švarus oras laboratorijoje

Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje A lygio apvaisinimo laboratorija. Ši naujiena džiugina tiek gydytojus, dirbančius nevaisingumo srityje, tiek poras, kurioms tai aktuali problema. Klinikos gydytojai, padedantys susilaukti vaikelio, mano, kad dabar sėkme galės džiaugtis ir tos poros, kurioms bandymai iki šiol buvo nesėkmingi.
 

Kodėl A lygio laboratorija?
Atidarius laboratorijos duris, į ją nepatenka gūsis – speciali sistema neleidžia aplinkos orui skverbtis į vidų. Laboratorijoje nėra didelių langų, kad saulės spinduliai nepažeistų lytinių ląstelių ir embrionų. Jos patalpos valomos priemonėmis, kurių sudėtyje nėra alkoholio ir kvapiųjų medžiagų. Jos sienų negalima dažyti, klijuoti keraminėmis plytelėmis, kad neprikibtų menkiausių dalelių. Būtina speciali laminuota danga. Laboratorijoje dirbantys specialistai vilki specialius antistatinius kombinezonus. Laboratorijoje palaikoma nuolatinė ne že-mesnė nei 25°C oro temperatūra.
Kam reikia tokio atsargumo?
„Įrodyta, kad embrionų kokybei įtakos turi net laboratorijos aplinka. Ji turi būti beveik sterili”, – tikino Baltijos ir Amerikos klinikos IVF laboratorijos gydytoja dr. Živilė Gudlevičienė. Prieš trejus metus ji kartu su šios klinikos gydytoja akušere-ginekologe Odeta Gabrėnaite- Kazlauskiene stažavosi Birmingamo (Jungtinė Karalystė) Moterų sveikatos klinikos IVF laboratorijoje. Vilnietės įsitikino, kad gerų rezultatų galima pasiekti, kai laikomasi tam tikrų mikroaplinkos reikalavimų. Pasirodo, net oro temperatūros svyravimai laboratorijoje gali turėti įtakos pagalbiniam apvaisinimui. Temperatūrai sumažėjus 1°C, gali būti pažeista kiaušialąstės struktūra, dėl to lėtėja embrionų dalijimasis. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad į laboratorijos oro vėdinimo sistemą ir inkubatorių vietoj įprastų filtrų įdėjus šiuolaikinius, nėštumų dažnis padidėja nuo 30 iki 52 proc.
Gydymas priklauso nuo priežasties
Klinikos Moters sveikatos centro vadovas gydytojas akušeris-ginekologas Rimantas Gricius teigė, kad šalyje dėl nevaisingumo kenčia maždaug penktadalis porų. Jis priminė, kad jei per metus nevengdama nėštumo ir reguliarius lytinius santykius turinti pora nesusilaukia palikuonio, ji turėtų kreiptis į vaisingumo specialistą. Tiek laukti neturėtų vyresnė nei 35-erių. Jei ji nepastojo per 6 mėn., būtina ieškoti priežasties. Šiuo metu Baltijos ir Amerikos klinikoje yra visos galimybės ją nustatyti ir veiksmingai gydyti.
Gydymo metodus galima suskirstyti į tris grupes. Tai – ovuliacijos indukcija, intrauterinė inseminacija ir pagalbinis apvaisinimas.
Lengviausiais nevaisingumo atvejais kartais pakanka vaistais skatinti kiaušidžių veiklą ir kiaušinėlių išsiskyrimą bei tinkamu laiku suplanuoti lytinius santykius.
Daliai porų tokio gydymo nepakanka. Nustačius, kad sperma yra nepakankamos kokybės, kai kuriais atvejais taikoma intrauterinė inseminacija (IUI) – specialiai paruošta sperma prieš ovuliaciją įterpiama į gimdą. Dar kitais atvejais yra taikomi sudėtingesni pagalbinio apvaisinimo būdai, pavyzdžiui, apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).


Kai spermatozoidų yra nedaug ir jie nėra judrūs, taikoma intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – spermatozoidas įterpiamas tiesiai į kiaušialąstę.
Atidėlioti – tai mažinti sėkmės tikimybę
Gydytojas R.Gricius nepatarė šeimos planavimo atidėti vėlesniam laikui. Daug moterų, siekiančių karjeros, apie vaikus ima svajoti sulaukusios beveik 40 metų. Tačiau biologinis laikrodis moterims tiksi greičiau nei vyrams. Nors nuo 18 metų tiek vyrų, tiek moterų vaisingumas mažėja, moterys yra labiau pažeidžiamos. Nuo 35-erių dėl biologinių priežasčių tikimybė pastoti joms smarkiai mažėja.
Kai poros kreipiasi į vaisingumo specialistus, dažniausiai jos būna aplankiusios ne vieną akušerį-ginekologą ir uždelsusios ne vienerius metus. „Kuo ilgesnis nevaisingumo periodas, tuo prastesni gydymo rezultatai”, – sakė gydytojas R.Gricius. Visame pasaulyje moterims nuo 38 metų siūloma taikyti apvaisinimą mėgintuvėlyje – tai didžiausia tikimybė jai pastoti.
Baltijos ir Amerikos klinikoje, kol kas vienintelėje šalyje, pacientei, susidūrusiai su nevaisingumo problema, siūlomas visas paslaugų paketas – nuo kvalifikuoto specialisto konsultacijos iki gimusio kūdikio priežiūros. Moteris nėštumo metu bus prižiūrima ginekologo, jai bus atlikti visi reikiami tyrimai, ji galės gimdyti jaukioje, šiuolaikiškoje aplinkoje.
****
Pirmąją IVF procedūrą Baltijos ir Amerikos klinikoje 2007-ųjų kovo 3-iąją atliko gydytoja akušerė ginekologė Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė ir IVF laboratorijos gydytoja dr. Živilė Gudlevičienė.
Vidutinis pastojimo dažnis po IVF procedūros šioje klinikoje siekia 36–39 proc. Pasitaiko atvejų, kai sėkmė lydi 50–60 proc.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai