Kad nebūtų vilties žudikų
Pasidžiaugti ir pasveikinti su naujos veiklos pradžia, apžiūrėti sergantiesiems Alzheimerio liga (AL) ir kitomis demencijos formomis skirtus namus atvyko Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo (toliau – Fondo) kolegos, globos ir slaugos namų atstovai iš kitų šalies miestų (Klaipėdos, Ukmergės r., Vilniaus, Kauno ir t.t.). Tarp garbių svečių – sergančiųjų AL klubų, asociacijų nariai, medikai ir artimiausi kaimynai – Pažaislio vienuolės kazimierietės.
Simbolišką namų atidarymo juostelę perkirpo Fondo patikėtinių tarybos pirmininkas dr. Juozas Parnarauskas ir Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė. Namus pašventino Petrašiūnų parapijos kunigas Tomas Pilchas.
„Kartais su kaimynais sekasi sutarti geriau negu su gimine. Tad smagu, kad turėsime dar vienus kaimynus. Ką vieni kitiems duosime? Šiais laikais žmonės dovanoja tai, kas yra brangiausia, t.y. savo laiką. Mes savo kaimynams kažkiek laiko tikrai dovanosim. Bet kokiu būdu ir kaip, parodys gyvenimas. Sergantieji AL turi specialių poreikių, todėl bendravimas su jais bus mokykla ir mums. Šie namai tik pradeda savo pirmuosius žingsnius. Svarbiausia, kad mažiausiai šiame kelyje būtų vilties žudikų, nes šiais laikais žmonių, kurie žudo viltį, yra labai daug“, – linkėjo sesuo Lidija.
Priežiūra – 36 val. per parą
Visuomenės senėjimas – vienas iš aktualiausių ne tik šalies, bet ir visos Europos socialinių klausimų. Kaip užtikrinti aukštos kokybės ir prieinamą socialinę globą ir slaugą senyvo amžiaus asmenims, o kartu ir pagalbą juos prižiūrintiems šeimos nariams, yra viena iš opiausių problemų. O ypač tai aktualu sergant AL ar kitomis demencijos formomis. Juk AL nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų. Pradžioje jų priežiūra mažesnė, tačiau vėlesnėse ligos stadijose šie žmonės tampa visiškai priklausomi nuo jų slaugančių asmenų ir išgyvena tik prižiūrimi. Sakoma, kad AL sergantis ligonis reikalauja priežiūros 36 val. per parą. Iš tiesų, šie žmonės negali būti nė minutei palikti vieni, nes jie gali palikti įjungt1 bet kokį aparatą, išeiti ir pasiklysti ir t.t. Kas geriausiai galėtų pasirūpinti tokiu ligoniu?
Keisti mentalitetą
Lietuvoje ne tik trūksta kokybiškų slaugos namų, bet ir vyrauja klaidingas požiūris į juos: atiduoti į slaugos namus gėda, nepadoru, geri vaikai taip nesielgia. Kad šis požiūris nėra teisingas ir kad slaugos namai gali tapti tikraisiais namais, o priežiūra juose yra netgi geresnė, nes čia nuolat dirba kvalifikuoto personalo brigada, ketina įrodyti ir naujieji Fondo namai. „Sieksime, kad mūsų namai taptų tikraisiais namais. Stengsimės patenkinti kiekvieno globotinio poreikius. Tapsime tokiais namais, į kuriuos atvežti savo artimuosius bus ne gėda, o garbė“, – pabrėžė Fondo valdybos pirmininkas Kęstutis Mozeris.
„Kiekvienas metų laikas – tarsi žmogaus gyvenimo tarpsnis: pavasaris – vaikystė, vasara – jaunystė, ruduo – branda, žiema – senatvė. Tad šie namai nepaprastai svarbūs tiems žmonėms, kurie išgyvena žiemą. Namai įsikūrę nuostabioje vietoje – pušyno ir Kauno marių apsuptyje. Namo prabanga, patogūs, jaukūs kambariai, dušai, baseinas, poilsio ir laisvalaikio praleidimo vietos – absoliučiai viskas, ko tik gali prireikti sergančiajam žmogui“, – pažymi Fondo patikėtinių tarybos pirmininkas dr. Juozas Parnarauskas.
Nuo pat įkūrimo pradžios Fondas nuolat rėmė įstaigas ir asmenis, prižiūrinčius ir gydančius sergančiuosius AL. „Šių dienų bėda – specializuotų AL sergantiesiems skirtų slaugos namų trūkumas. Tad džiugu, kad tęsiant L.Pimonovo valią pavyko išpildyti jo svajonę – įsigyti nuosavybėn šį buvusį Romo viešbutį, kurį pertvarkėme ir pritaikėme pagal sergančiųjų AL poreikius“, – teigia K.Mozeris.
Anot K.Mozerio, slaugos namų paieška vyko ne vienerius metus. „Norėjome, kad jie būtų išskirtiniai, kitokie. Kad skirtųsi galbūt ne prabanga (o jei prabanga – tai gamtos), o kitais, svarbesniais dalykais – šiluma, jaukumu, kad ši vieta jo gyventojams taptų tikraisiais namais. Suprantu, kad tai labai sunki užduotis, nes kiekvienas namų aplinką supranta savaip: vienam tai galbūt kaimo trobelė su gyvulėliais ir augalėliais, kitam – prašmatn8s apartamentai. Bet mes stengsimės, kad tą namų aplinką kiekvienam sukurtų ir užpildytų žmonės. Juk pirmiausia namai – tai šeima. Tad mūsų žmonių nuoširdus susirūpinimas globotiniais ir su meile atliekama jų priežiūra neabejotinai padės jiems jaustis saugiai, jaukiai, žodžiu, kaip namuose“, – įsitikinęs K.Mozeris.
Pradžioje nauji namai galės priimti apie 25 globotinių, vėliau – apie 40. „Stengsimės, kad gyventojų nebūtų labai daug, nes tada bus sunku sukurti namų aplinką“, – sako pašnekovas.
Europietiškas modelis
Naujieji slaugos namai įrengti pagal visus šiuolaikinius reikalavimus. Dauguma kambarių vienviečiai, dalis – dviviečių. Visi kambariai turi atskirus komunalinius patogumus, ventiliacijos sistemas, aprūpinti naujais baldais – moderniomis funkcinėmis lovomis ir kita specialia įranga, skirta visapusiškai ligonių priežiūrai užtikrinti.
„Ateityje namuose veiks ir koplytėlė, ir biblioteka, galbūt turėsime ir sodelį ar darželį, nes gyventojų laisvalaikio ir užimtumo organizavimas – taip pat labai svarbi jų gyvenimo dalis“, – teigia K.Mozeris.
Įstaigoje dirbs kvalifikuoti medicinos, socialiniai darbuotojai, kurie padės gyventojams integruotis į naują socialinę aplinką, stengsis sudaryti tinkamiausias gyvenimo sąlygas, išaiškinant kiekvieno poreikius (socialinius, emocinius).
***
Fondo patikėtinių tarybos narys prof. Valmantas Budrys:
„Tokių namų labai reikia, ir tai vienas iš prasmingiausių Fondo darbų. Linkiu, kad šie namai gyvuotų, turėtų gerą vardą, kad globotiniai jaustų jų šilumą, kad visi būtų patenkinti jų veikla.“
Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė:
„Aplinka nuostabi: galimybė kvėpuoti tyru oru ir gėrėtis nuostabaus grožio apylinkėmis turbūt irgi turės daug įtakos gerai savijautai. Tačiau, mano nuomone, didžiausią įtaką tam turės personalas, kuris čia dirbs. O Kauno miesto savivaldybė pasižada bendradarbiauti.“
Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos prezidentas dr. Edmundas Jonynas-Koževnikovas:
„Daugelis žino, kokia sunki Alzheimerio liga, bet, kaip padėti šios negalios kamuojamam žmogui,. žino toli gražu ne visi arba net žinodami negali užtikrinti reikiamos priežiūros. Todėl šie namai nepaprastai reikalingi.“
Jasiuliškių (Ukmergės r.) socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas:
„Kai valstybė į žmogaus poreikius pradeda žiūrėti tik per lėšų prizmę ir nori kuo labiau sutaupyti, kokybiškos pagalbos būti negali. Pirmiausia reikia žmoniškumo, bendravimo, supratimo. Tikiu, kad šia namai – taps tikraisiais namais.“
***
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas – akademikas Prancūzijos ir Lietuvos pilietis Leonidas Pimonovas (1908–2000). 1937 m. jis baigė Vilniaus universitetą, po karo pasitraukė į Prancūziją, kur padarė puikią mokslinę karjerą. Jo žmona Eugenija sirgo Alzheimerio liga. 1998 m. jos garbei ir atminimui L.Pimonovas ir įsteigė šį fondą, kurio veikla vykdoma vien tik jo lėšomis. Per daugiau nei dešimtmetį gyvavimo metu Fondas neprašė jokios paramos nei iš valstybės, nei iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
***
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas:
Tilto g. 35/4-7, Vilnius
tel.: +370 5 260 9492; +370 685 23 513
el. paštas: alzheimer@takas.lt
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo globos namai:
R.Kalantos g. 199 (buvęs Romo viešbutis), Kaunas
Dirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...
Skaityti daugiauKiekvienų metų gegužės 30 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ir nors tai dažniausia jaunų žmonių neįgalumo priežastis, toli gražu ne visi žino, kas tai per liga. Trumpai tariant, išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. ...
Skaityti daugiauVis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauAr žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauPaula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...
Skaityti daugiauInsultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauŠiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiau