Nekalti sveikatos sutrikimai gali būti rimtos ligos pradžia

Išsėtinė sklerozė – liga slapukė. Neišgydoma, bet pažabojama. Lėtinė, tačiau įtakos gyvenimo trukmei turi nedaug, bet perspektyva gąsdina. Tai jaunų žmonių liga, kuria dažniausiai suserga trisdešimtmečiai. Vien Europoje per metus diagnozuojama 10 tūkst. naujų susirgimų. Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos liga. Kuo ilgiau sergama, tuo didesnė neįgalumo tikimybė. Ligos simptomai įvairiems žmonėms labai skiriasi ir dažnai yra nenuspėjami. Išsėtinė sklerozė gali pasireikšti silpnumu arba nuovargiu, vienos ar abiejų akių regėjimo blausumu, vienos ar daugiau galūnių silpnumu, nutirpimu ar dilgčiojimu veido, rankų, kojų ir liemens srityje, raumenų spazmais, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi, sutrikusia kalba, šlapimo pūslės kontrolės sutrikimu.
 

Per laiptus kaip per pagalves
Vilnietė Jurga gerai prisimena, kaip prieš trylika metų išgirdo gąsdinančią diagnozę. Medicinos mokslus studijuojanti jauna moteris atliko praktiką ligoninės operacinėje. Po įtempto kelių savaičių darbo jauna moteris kartą lipdama laiptais iš antro į trečią aukštą pastebėjo kažką neįprasto. „Tiesiog lipau laiptais, o atrodė, jog einu per pagalves. Kojų padais absoliučiai nejutau laiptų“, – prisimena moteris. Jauna medikė iš karto kreipėsi į neurologą. Diagnozė negailestinga – išsėtinė sklerozė. „Padėtis buvo tragiška. Pagalvojau, kad aš tokia jauna ir turėsiu gyventi sirgdama tokia liga. Nors ir suvokiau, kad tai reali diagnozė, tačiau vis dar bandžiau „išsisukti“, įtikinti save, kad gal tai ne ta liga, gal gydytojai suklydo. Tačiau, pati būdama medikė, žinojau šios ligos perspektyvą. Ir, aišku, pasekmės nedžiugino. Tuo metu net kilo minčių, kad gal reikėtų viską užbaigti, tačiau kažkaip išgyvenau“, – trylika metų išsėtine skleroze serganti moteris prisimena pirmąsias akimirkas diagnozavus ligą.
Ne kovoti, o susigyventi
Kartais sakoma, kad reikia su negandom kovoti. Tačiau moteris dabar įsitikinusi, kad kova ir ligos neigimas tik eikvoja energiją. Su liga reikia susigyventi. „Išmokau gyventi taip, kaip yra. Sąlyginai skundžiuosi, kad man nepatogu kai kuriose situacijose, nes esu priversta sėdėti invalido vežimėlyje. Tačiau vis tiek išmokau prisitaikyti“, – pasakoja moteris. Jurga prisimena, kad pirmuosius metus po ligos diagnozės gyveno įprastą gyvenimą. Liga progresavo taip greitai. Tačiau vėliau prireikė vienos lazdos, po to dviejų, o dabar jau ir invalido vežimėlio. „Man atrodo, kad jaučiu visą kūną. Tik rankos dar stiprios. Bet šiaip – lyg per pusę padalinta. Nors dar atrodo, kad, jei labai pasistengčiau, tai galėčiau su lazdomis kelis metrus nueiti”, – kaip liga progresavo per trylika metų pasakoja Jurga. „Žinoma, šiuo metu viliuosi, kad didesnio pablogėjimo dar nebus. Gal tai ir tik naivus tikėjimas, bet tikiuosi, kad taip dar kokių dvidešimt metų bus”, – šypteli Jurga.
Prieš diagnozuojant ligą moteris gyveno aktyvų gyvenimą. Studijos, draugai, kelionės, pramoginiai ir liaudies šokiai. Tačiau liga privertė keisti gyvenimo tempą. Ji prisipažįsta, jog aktyvius ir energijos reikalaujančius pomėgius pavyko iškeisti į kitus, ne ką prastesnius. „Dabar daugiau laiko leidžiu namuose, kepu pyragus, skaitau knygas, su dukra ruošiu pamokas, išleidžiu ją į mokyklą. Pagaliau leidžiu sau būti tiesiog moterimi, nesistengdama siekti jokių aukštumų. Juk negaliu skųstis, gyvenime spėjau daug patirti, apkeliauti daug šalių, pažinti daug žmonių, pasisemti žinių”, – kaip liga pakeitė gyvenimą pasakoja moteris.
Gyvenimo tempas neleidžia sureikšminti negalavimų
Neurologai dažnai konsultuoja jauno amžiaus pacientus dėl regos, dažnai pasireiškia vienos akies, sutrikimų, nutirpusių rankų ar kojų, atsiradusių šlapinimosi sutrikimų, galvos svaigimo. Tai jau ryškūs simptomai, dėl kurių žmonės ieško medikų pagalbos. „Juos jau galima pavadinti matomais. Tačiau labai dažnai ligos pradžioje atsiradę negalavimai yra tiesiog nesureikšminami. Arba priskiriami nuovargiui, dideliam darbo krūviui ar nuolatiniam stresui neįprastose gyvenimo situacijose. Juk jauni žmonės daug dirba, daug keliauja, jaunos mamos prižiūri vaikus, neišsimiega naktimis ir dažnai tokių paprastų negalavimų tiesiog net nepastebi. Tačiau, išsakius specialistui, jie jau galėtų sukelti įtarimų“, – sako Rasa Kizlaitienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologė, Išsėtinės sklerozės kabineto vadovė.
Išsėtinė sklerozė nėra baisi, tačiau labai rimta liga. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti, ją galima neblogai valdyti. Tačiau, numojus ranka į pirmuosius simptomus ir leidus įsišaknyti, liga nuveikia juodą darbą, ir žmogui padėti būna kur kas sunkiau.
Kaip minėta, išsėtinė sklerozė – lėtinė nenuspėjama centrinės nervų sistemos liga. Teigiama, kad sveikas žmogaus ląsteles ir audinius pažeidžia paties žmogaus imuninė sistema. Kai tai atsitinka, mielinas, tai yra apsauginis sluoksnis, esantis aplink nervų skaidulas centrinėje nervų sistemoje, yra tiesiog suardomas. Toks pažeidimas ima trukdyti nervinių ląstelių sąveikai ir sukelia išsėtinės sklerozės simptomus.
„Šiuo metu Lietuvoje išsėtinės sklerozė gydymas yra pažangus. Turime praktiškai visus preparatus, kurie taikomi visame pasaulyje. Ir pacientai tai jaučia. Išsėtinę sklerozę galime gydyti, kai ji tik prasideda”, – sako medikė.
Patvirtintas ankstyvo išsėtinės sklerozės gydymo poreikis
Naujausi klinikiniai tyrimai patvirtino teigiamą ankstyvo išsėtinės sklerozės gydymo beta interferonu (pavyzdžiui, Betaferon) poveikį.
Didelės apimties 5 metų trukmės BENEFIT tyrimo rezultatai įrodė, kad ankstyvas ligos gydymas interferonu padeda išsaugoti sergančiųjų gyvenimo kokybei itin svarbias pažintines funkcijas – tokias kaip gebėjimas susikaupti, prisiminti, erdvinį suvokimą ar kalbėjimo sklandumą. Interferonai yra natūrali organizme gaminama medžiaga, kuri padeda organizmui apsisaugoti nuo virusinių infekcijų.
„Nors dažniausiai kalbama apie fizinius išsėtinės sklerozės padarinius, kaip, pavyzdžiui, neįgalumo progresavimas, naujausi duomenys rodo, kad pacientų gyvenimą visų pirma neigiamai gali paveikti pažintinių funkcijų blogėjimas, kuris pasireiškia ligos pradžioje“, – sako Habib Dable, „Bayer Schering Pharma“ farmacijos kompanijos neurologijos ir oftalmologijos srities vadovas.
Kompanijos „Bayer Schering Pharma“ inicijuotas BENEFIT tyrimas – pirmasis tokios didelės apimties tyrimas pasaulyje. Jis patvirtino, kad ankstyvas išsėtinės sklerozės gydymas pirmuoju ligą modifikuojančiu vaistu sulėtina ligos progresavimą 37 proc. geriau, palyginti su vėlyvu gydymu. Duomenys rodo, kad, kai vaistai skiriami esant ankstyvoms ligos stadijoms, geriau apsaugomos pažintinės funkcijos, palyginti su vėlesniu gydymu.
Tyrimai rodo, kad 68 procentai pacientų, kuriems yra pažintinių sutrikimų, per ketverius metus yra priversti nutraukti darbą ar pakeisti jo pobūdį. Dažniausiai darbe trukdo nuovargis, pažintiniai, atminties, regėjimo, emociniai ir koordinaciniai sutrikimai.
Dviejų stebimųjų tarptautinių tyrimų CogniCIS ir CogniMS tarpiniai rezultatai parodė, kad depresija, silpnumas ir pažintinių funkcijų sutrikimai pasireiškia ligos pradžioje. Šie tyrimai atskleidė, kad pacientų artimieji pastebėjo net ir nedidelius pažintinių funkcijų sutrikimus, kuriais patys pacientai nesiskundė.
„Į pažintinių funkcijų blogėjimą sergantiesiems išsėtine skleroze dažnai dar nėra kreipiama pakankamai dėmesio, nors tai turi reikšmingą neigiamą poveikį pacientų gyvenimui“, – teigė Išsėtinės sklerozės kabineto vadovė Rasa Kizlaitienė. Pasak jos, šių tyrimų rezultatai padės geriau suprasti pažintinių funkcijų blogėjimo progresavimą ir priimti svarbius sprendimus dėl išsėtinės sklerozės gydymo.
Pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, gali būti naudingos paramos programos, padedančios valdyti ligą iš palaikyti gyvenimo kokybę, ypač tada, kai liga nustatoma pirmą kartą.
BETAPLUS yra specialiai pritaikyta išsėtinės sklerozės paramos programa. Dalyvaujantiems joje suteikiama informacinė medžiaga, specializuotų slaugytojų pagalba bei įvairios pagalbinės priemonės. Ši programa yra suteikiama visiems pacientams, vartojantiems interferoną beta-1b, ir taip užpildo spragą tarp gydymo ir priežiūros.
Daugiau informacijos galima rasti svetainėje http://www.ms-gateway.com/mastering-ms-253.htm
 

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai