Viltis sergantiesiems išsėtine skleroze

Lietuvos mokslininkai sukūrė naują gydymo technologiją. Tie, kurie yra susidūrę su išsėtine skleroze, turėtų nudžiugti. Didelė tikimybė, kad mūsų šalies medikai galės padėti užkirsti kelią šiai baisiai ligai – lietuviai pateikė naują gydymo technologiją, kurią naudojant paruoštos paties paciento ląstelės padės atnaujinti sutrikusius imuninės reguliacijos procesus. Nauja gydymo technologija sukurta 2007–2008 m. laikotarpiu įgyvendinant projektą „Nauja išsėtinės sklerozės gydymo technologija paremta vakcinacija autologinėmis T-ląstelėmis“. Šį iš dalies ES struktūrinių fondų bei bendrojo finansavimo paramos lėšomis finansuojamą projektą įgyvendina UAB „Vitlita diagnostika“ ir UAB „Imunolita“ (projekto partneris). Projekto mokslinė vadovė biomedicinos mokslų daktarė Audronė PILINKIENĖ sako, kad Lietuvos mokslininkai jau atliko pirmuosius taikomuosius mokslinius tyrimus su gyvūnais, o šių tyrimų rezultatai džiuginantys.
 

Praktinis naujausių mokslinių pasiekimų įgyvendinimas


Šiuo metu pasaulis skiria vis didesnį dėmesį projektams, siūlantiems naujų mokslinių atradimų, susijusių su išsėtinės sklerozės keliamomis problemomis, praktinį pritaikymą ir panaudojimą. „Patį vakcinacijos mechanizmą tiriančių ir aprašančių mokslinių darbų, nagrinėjančių įvairius autologinės vakcinacijos aspektus gydant tiek išsėtinę sklerozę, tiek reumatoidinį artritą ar kitas autoimunines ligas, yra gana daug,– sako biomedicinos mokslų daktarė Audronė Pilinkienė. – Panašių tyrimų atliekama ir kitose šalyse, tačiau kol kas preparatai/technologijos dar nėra užregistruoti ir pateikti į rinką“. Mūsų mokslininkai, dirbdami šia kryptimi, paruošė gydymo technologiją, kuri gali padėti efektyviai kovoti su šia liga. Tiesa, kol kas ji išbandyta tik su eksperimentiniais gyvūnais, kuriems sukeltas išsėtinės sklerozės modelis. „Toliau planuojama atlikti tyrimus su sergančiųjų ligonių limfocitais ląstelių kultūrose in vitro“,– ateities planais dalijosi A. Pilinkienė. Naujojo gydymo esmė – padėti, išmokyti organizmą atpažinti „bloguosius“ autoreaktyvius limfocitus, sureguliuoti imuninį atsaką ir atnaujinti sutrikusius imuninės sistemos reguliacijos procesus. Ši technologija galėtų padėti jau sergantiems pradinių stadijų liga arba vos nustačius pirmuosius ligos simptomus.
 

 

Vaistai, tinkami tik jums


Paklausta, kaip gi naująja technologija gaunamos ląstelės imunizavimui, A. Pilinkienė atsako: „Iš sergančiojo paimama kraujo, iš kurio išskiriamos ląstelės – limfocitai. Laboratorijoje atrenkamos „blogosios“ autoreaktyvios ląstelės. Tam ląstelės stimuliuojamos specifiniais mielininio dangalo baltymais. Ypač svarbų vaidmenį čia atlieka tam tikras mielino oligodendrocitinio baltymo fragmentas, kurį pavyko sėkmingai klonuoti“, – gautais rezultatais dalinosi biomedicinos mokslų daktarė. Normalūs limfocitai išgyvena vos keletą dienų, tuo tarpu autoreaktyvios ląstelės, gavusios stimuliuojančių faktorių (mielino baltymų), ne tik nežūsta, bet ir pradeda daugintis. „Gavus pakankamą šių ląstelių kiekį, o tai užtrunka porą savaičių, ląstelės apšvitinamos ir suleidžiamos į poodį. Tai padeda ne tik sukelti imuninį atsaką prieš defektyvias ląsteles, bet ir sustiprinami organizmo imuninius procesus reguliuojantys mechanizmai – organizme padaugėja reguliacinių T-limfocitų, kurie organizme natūraliai slopina patologinį imuninį atsaką“. Taip sustabdomas ligos progresavimas. Reiktų atminti, kad kiekvienu individualiu atveju išsėtinės sklerozės išraiška bei padariniai smarkiai skiriasi, kaip ir skiriasi atsakas į gydymą. Todėl svarbu tai, kad šis gydymo būdas yra individualus – kiekvienam asmeniui paruošiamas būtent jam tinkamas preparatas. Įdomu pažymėti, kad sveiko organizmo ląstelės į stimuliaciją mielino baltymais nereaguoja arba reaguoja labai silpnai ir gauti bei paruošti šių ląstelių iš sveiko individo nepavyksta,– sako biomedicinos mokslų daktarė. – Todėl pasinaudoti šia technologija siekiant užkirsti kelią ligai jai dar nepasireiškus, yra praktiškai neįmanoma“.
 

Minimalus šalutinis poveikis


„Nauja technologija paruošta vakcina efektyvi pradinėse ligos stadijose ir veiksmingai slopina demielinizaciją, skatina remielinizaciją bei atnaujina sutrikusius imuninės sistemos reguliacijos procesus“,– pasakojo biomedicinos mokslų daktarė. Nemažiau vilčių teikia ir tai, kad minėta vakcina sukelia gerokai mažesnį šalutinį poveikį nei anksčiau vartoti medikamentai. „Išsėtine skleroze sergama visą gyvenimą, todėl nenuostabu, kad nemenkas ilgą laiką vartojamų vaistų šalutinis poveikis, ilgainiui pažeidžiantis ir visas organizmo sistemas, – perspėja A. Pilinkienė. – Gydant nauju būdu pašalinamos tik defektyvios imuninės sistemos ląstelės, o didžioji imuninės sistemos dalis išlieka nepaliesta“. Pasak mokslininkės, labai svarbu ir tai, kad iki šiol jokių šalutinių poveikių, kuriuos sukeltų ši imunizacija autologinėmis T-ląstelėmis, nebuvo pastebėta. Nepageidaujama reakcija dažniausiai pasireiškė tik paraudimu ar patinimu injekcijos vietoje.
 

Laukia Seimo sprendimo


Kada nauju būdu galės būti gydomi žmonės, kol kas neaišku, mat reikia, kad būtų priimti atitinkami įstatymai, reglamentuojantys pažangiosios terapijos vaistinių preparatų taikymą. „Tai yra nauja technologija, kuriai neabejotinai bus taikomi pagrindiniai nekintami kriterijai – teigiamas naudos bei rizikos santykis, kokybė ir saugumas“,– vardina A. Pilinkienė. Džiugu ir tai, kad panašūs gydymo principai gali būti pritaikyti ir kitoms autoimuninėms ligoms gydyti, tokioms kaip reumatoidinis artritas, Krono liga, sisteminė vilkligė ar kitos sunkios kol kas neįveikiamos ligos.
 

Lietuva potencialios rizikos zonoje


Mūsų šalyje išsėtinės sklerozės gydymas ypač svarbus, mat ši liga paplitusi vidutinio klimato zonos šalyse, kurioms priklauso ir Lietuva, sergamumo dažnis šiose šalyse didžiausias. Išsėtinė sklerozė yra jauno ir darbingo amžiaus žmonių liga, kuri dažnai jau nuo pat pradžios apriboja sergančiojo darbingumą. Ir serga šia liga dažniausiai darbingiausio amžiaus žmonės, sulaukę vos 33–35 metų. O maždaug pusė išsėtine skleroze susirgusių žmonių ilgainiui tampa neįgalūs. „Taip yra dėl to, kad organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo sudedamųjų dalių, ir imuninės sistemos ląstelės pradeda atakuoti nuosavas ląsteles ir audinius, sukeldamos sunkius audinių ir organų pažeidimus ar net sutrikdo kai kurias organizmo funkcijas“,– pasakoja bendrovės „Imunolita“ Kamieninių ląstelių banko darbo koordinatorė. Sergant išsėtine skleroze, imuninės sistemos ląstelės atakuoja centrinę nervų sistemą ir ardo centrinės nervų sistemos dangalą mieliną, kuris supa ir saugo nervines skaidulas bei padeda joms perduoti nervinius impulsus.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai