Išsivaduokite nuo migrenos

Migrenos priepuolio labai baiminamasi. Jo ypač bijosi žmonės, patiriantys regėjimo sutrikimus, aurą, dėl kurios sutrinka regėjimas. Dažnai nuogąstaujama dėl smegenų naviko ar insulto. Laimė, kad šie piktybiniai procesai nėra tokie dažni kaip migrena, ir jiems, be galvos skausmų, būdingi kiti simptomai. „Nors migrenos simptomai labai vargina, tačiau nesukelia grėsmės gyvybei, o tarp priepuolių organizmo funkcijos atsinaujina. Be to, priepuoliams gydyti šiandien jau yra veiksmingų vaistų“, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos klinikos doc. dr. Antanas VAITKUS. Jis atsakė ir į kitus klausimus apie šią ligą.
 

Kas yra migrena?


Migrena – tai epizodinis galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų, dažnai sukeliantis pykinimą, vėmimą, liguistumą. Maždaug 10–12 proc. gyventojų skundžiasi migrena. Moterys serga 3 kartus dažniau nei vyrai. Dažniausiai migrenos priepuoliai prasideda antrą ar trečią gyvenimo dešimtmetį, rečiau – sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus. Migrena gali sirgti įvairaus išsilavinimo, rasės ir socialinės padėties žmonės. Kasdieniai galvos skausmai nėra migrena.
 

 

Kokios migrenos priežastys?


Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Yra keletas mokslinių teorijų. Kraujagyslinė teorija: priepuolio metu kraujagyslės galvoje iš pradžių susitraukia (migrenos pradžia), po to plečiasi (galvos skausmo fazė), sukeldamos galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Galvos skausmų simptomai kyla ir dėl nervų sistemos pakitimų. Migrenos priepuolio metu akivaizdžiai pasikeičia serotonino koncentracija, ši medžiaga išsiskiria visame organizme. Įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai, kadangi, prasidėjus brendimui, migrena pasireiškia dažniau moterims nei vyrams.
 

Kas gali išprovokuoti priepuolį?


Migrenos priepuolį gali išprovokuoti tam tikri maisto produktai (sūris, šokoladas, citrusiniai vaisiai, alkoholis, kava, arbata, saldūs užkandžiai), nereguliarus maitinimasis, miego režimo pokyčiai (nemiga ar per ilgas miegojimas), galvos ir sprando skausmas (akių, dantų, žandikaulio skausmas), emocijos (stresas, nerimas), aplinkos veiksniai (ryški, žybčiojanti šviesa, per didelis įsitempimas, darbo viršvalandžiai, kelionė, orų permainos, stiprūs kvapai), hormoniniai pokyčiai moterims (nėštumas, geriamieji kontraceptikai, menstruacijos).
Dažniausiai priepuolį sukelia keli veiksniai vienu metu.
 

Kaip liga pasireiškia?


Yra dvi migrenos rūšys: migrena su aura ir migrena be auros. Dalis žmonių prieš priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, vadinamus aura, kuri gali tęstis nuo 10 iki 25 minučių. Aura dažniausiai pasireiškia regėjimo sutrikimais (švysčiojimais, zigzagais ar ryškia šviesa tiek užmerkus, tiek atmerkus akis, regėjimo praradimu), galimas kojų ir rankų dilgčiojimas, jų sustingimas bei kalbos sutrikimas.
Migrenos metu vargina intensyvūs, dažnai vienpusiai galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai, šviesos baimė, šleikštulys, mieguistumas. Dažnai priepuolio metu žmogus negali atlikti įprastų dienos darbų. Kartais migrenos priepuolio metu žmogus gali tik gulėti tamsiame kambaryje ir laukti, kol priepuolis pasibaigs.
Paprastai simptomai praeina per 24 valandas, tačiau gali tęstis nuo pusės paros iki 3 dienų. Tarp priepuolių žmogus yra visiškai darbingas.
Priepuolių dažnumas nevienodas. Jie gali pasireikšti nuo vieno dviejų kartų per savaitę, sykį per mėnesį ar tik keletą kartų per gyvenimą. Kiekvienam žmogui priepuolių dažnumas kintamas ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Aprašytos ir retesnės migrenos rūšys.
Viena iš retų rūšių – oftalmopleginė migrena. Ji būdinga vaikams. Be galvos skausmo, šiai migrenai būdingas vieno akies raumens silpnumas.
Bazinei migrenai, be galvos skausmo, būdingas galvos svaigimas, svyravimas, sunkumas kalbant.
Hemipleginė migrena – labai reta migrenos forma. Jai būdingas laikinas vienos kūno pusės silpnumas. Jai būdinga šeimyninė anamnezė.
 

Kaip diagnozuojama migrena?


Specialių testų diagnozuoti migreną nėra. Diagnozė nustatoma remiantis apžiūra ir anamneze. Klausimai apie skausmo dažnumą, tipą, lokalizaciją, sukeliančius veiksnius, leidžia nustatyti diagnozę. Didelė problema yra tai, kad migrena neturi jokio ryšio su laboratoriniais tyrimais ar objektyviais požymiais. Prieš diagnozuojant retus migrenos tipus, reikia atmesti kitus galvos skausmus. Patikslinimui būtina neurologo konsultacija. Jis, esant reikalui, rekomenduos atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją ar branduolių magnetinį rezonansą.
 

Kaip migrena gydoma?


Migrenos gydymas orientuojamas į priepuolių nutraukimą ir profilaktinį gydymą. Labai svarbu išvengti priepuolius provokuojančių veiksnių. Vaistai ir nemedikamentinės priemonės tik padeda sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą.
 

Nemedikamentinis migrenos gydymas


Tikslinga sumažinti provokuojančių veiksnių poveikį, palengvinti sprando ir nugaros skausmus. Fiziniai metodai (fizioterapija, akupunktūra, taškinis masažas), taip pat homeopatija, psichoterapija, žoliniai preparatai, padeda atsipalaiduoti ir profilaktiškai apsaugo daugelį žmonių. Sportavimas sumažina įtampą ir gali padėti išvengti priepuolių. Jei migrenos priepuoliai padažnėja prieš menstruacijas ar jų metu, yra hormonų įtaka skausmams, derėtų vengti preparatų su estrogenais, tarp jų ir kontraceptinių piliulių.
Priepuolio metu pabandykite ką nors suvalgyti. Švelnus maistas, skrudintos duonos riekelė ar biskvitas gali palengvinti pykinimą.
Geriausias būdas suvaldyti migreną – kelias valandas pamiegoti.
 

Priepuolių gydymas


Nestiprų galvos skausmą kartais galima nutraukti įprastiniais analgetikais arba jų deriniais. Labiausiai paplitę nuskausminantieji vaistai yra aspirinas arba paracetamolis. Lengvi opiatai veikia daug stipriau, tačiau juos vartoti galima tik rekomendavus gydytojui. Būtina žinoti, kad vartojant skausmui gydyti sudėtinius skausmą malšinančius vaistus reikia laikytis tikslių nurodymų, nes besaikis šių medikamentų vartojimas ilgainiui gali sukelti medikamentinius galvos skausmus.
Efektyviausi vaistai migrenos priepuoliams gydyti yra specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai. Jie sutraukia paburkusias galvos smegenų kraujagysles ir panaikina cheminius pokyčius smegenyse, vykstančius migrenos metu. Vaistus reikia vartoti kaip galima anksčiau, priepuolio pradžioje. Tada bus didžiausias vaisto poveikis.
Sumatriptanas ir naratriptanas (vaistinėse parduodamai atitinkamai Imigran ir Naramig pavadinimais) – tai triptanų klasės atstovai. Jie slopina migrenos priepuolį, sutraukdami tik tas kraujagysles, kurios paburksta priepuolio metu. Sumatriptanas greitai nutraukia migrenos priepuolį. Tai pirmasis sukurtas triptanas, išleidžiamas tablečių, nosies purkštuko ir injekcijų, paruoštų susileisti vaistą pačiam, pavidalu. Naratriptanas išleidžiamas tik tablečių pavidalu. Šis vaistas veikia lėčiau nei sumatriptanas, tačiau turi mažesnį šalutinį poveikį. Atsargiai šiuos vaistus turėtų vartoti žmonės, sergantys išemine širdies liga, nekontroliuojama hipertenzija.
 

Profilaktinis gydymas


Priepuolių profilaktika skiriama atsižvelgiant į skausmų intensyvumą, dažnį, gydymo efektyvumą. Jei migrena trukdo darbui ar visuomeninei veiklai, siekiant apsaugoti nuo priepuolio, tikslinga vartoti kasdien geriamas tabletes. Profilaktinis gydymas neatstoja priepuolių gydymo, todėl visada su savimi reikia turėti vaistų priepuoliams slopinti. Profilaktinei vaistų grupei priskiriami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, antidepresantai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar vaistai nuo epilepsijos. Po 3 ar 4 savaičių turėtumėte pajusti pagerėjimą.
Kiekvienam migrena sergančiam pacientui reikia rašyti detalų dienyną apie provokuojančius veiksnius, registruoti skausmo priepuolius, pažymėti vartotus vaistus. Nepamirškite jo eidami pas gydytoją, kad galėtų pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai