Kaip padėti ištikus epilepsijos priepuoliui

Epilepsija – sunki liga, pasireiškianti priepuoliais, kai gali išnykti sąmonė, atsiranda traukuliai, pasikeičia elgesys, sutrinka orientacija. Pats ligonis negali koreguoti savo veiksmų, todėl labai svarbu suteikti pirmą pagalbą ir jam nepakenkti.
 

Jei įvyko priepuolis


Jei įvyko priepuolis ir išnyko sąmonė, ligonis nukrito ant žemės, atsirado traukuliai, reikia pasistengti prilaikyti, prispausti kūną, kad traukulių metu ligonis nesusižalotų, atpalaiduoti rūbus, atsegti apykaklę.
Nemanau, kad tikslinga ką nors kišti tarp dantų, tai gali padaryti tik tas, kas žino priepuolių eigą ar turi tam tinkamą daiktą.
Paprastai traukuliai greitai baigiasi, gali prasidėti vėmimas, todėl tikslingiau ligonį paversti ant šono, ką nors pakišti po galva.
Jei priepuolis užsitęsė, būtina iškviesti medicinos pagalbą.
Kartais epilepsijos priepuolio metu traukulių nebūna, išsivysto prieblandinė sąmonės būsena, kurios metu ligonis atlieka judesius, tiesia rankas, čepsi, daro grimasas. Tokiu atveju pasistenkime tik pasaugoti ligonį, kad jis nepatektų po važiuojančia mašina, nenukristų ar neatsitrenktų, pvz., į vitriną. Po kelių minučių priepuolis praeis, ir ligonis nueis savo keliais.
 

 

Kaip elgtis, jei namuose yra ligonis, sergantis epilepsija


Pirmiausia ligonį turi konsultuoti neurologas, jo patiriami priepuoliai turi būti patikslinti reikiamais tyrimais, paskirtas tinkamas gydymas. Labai svarbu reguliariai gerti vaistų. Namiškiams pravartu sekti priepuolių dažnį. Jiems padažnėjus, būtina pakartotinė neurologo konsultacija.
Priepuolių riziką didina emocinis stresas, nuovargis ir miego trūkumas, alkoholis, kai kurie vaistai, mėnesinės moterims, karščiavimas, kartais – šviesos ar garsų stimuliacija, išgąstis. Esant kai kurioms epilepsijos formoms, ryški šviesa, margi raštai, net televizoriaus ekrano mirgėjimas gali provokuoti priepuolį. Kartais priepuoliai gali ištikti tik naktį, ir atsibudę tokie ligoniai apie tai, kas įvyko, nieko nežino. Tokio priepuolio požymis gali būti riksmas iš ligonio kambario, sujaukta patalynė, pasišlapinimo požymiai, kartais sumušimo žymės – mėlynės ar galvos skausmai, bloga nuotaika atsikėlus.
Dažnai tokių ligonių nuotaika kinta, jie greitai susierzina, užpyksta arba elgiasi kaip vaikai. Namuose turėtų vyrauti rami, šilta atmosfera, leidžianti ligoniui jaustis ramiam, pasitikėti šeimos nariais. Tuomet jis galės išpasakoti savo išgyvenimus, pojūčius, baimes, o jūs galėsite geriau suprasti ir padėti išgyventi ligos priepuolius.
Priepuolius patiriantis žmogus turi vengti dirbti aukštyje, su judančiais mechanizmais, prie vandens ar atviros ugnies.
Saugodami ligonį, nepadarykime jam „meškos paslaugos“– neizoliuokime jo, neišugdykime nevisavertiškumo jausmo. Atsargumas ir baimė – ne tapačios kategorijos. Tai gali sukelti bendravimo problemų, nebijokime kreiptis pagalbos į psichiatrą ar psichologą .
 

Epilepsija nėra paslaptinga ar mistinė liga


Šiandien yra daug vaistų, padedančių koreguoti ligą ar visiškai pasveikti. Gal sunkiau yra įveikti stereotipą, kad epilepsija yra paslaptinga, mistinė liga.
Epilepsija nėra jokia keista, neaiški liga. Jos metu dažniausiai nustatomi veiksniai, sukėlę struktūrinius centrinės nervų sistemos pažeidimus, pasireiškiančius tam tikrais epilepsijos priepuoliais. Bent po vieną tokios kilmės priepuolį per gyvenimą patiria iki 5 proc. visų gyventojų. Taigi būkime tolerantiški, pagarbūs sergančiajam, padėkime ligoniui atsikratyti nevisavertiškumo jausmo. Kiekvienas iš mūsų turi teisę visuomenėje jaustis gerai.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai