Gydymui atspari epilepsija – sudėtingas klausimas

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Tai liga, kuri iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir bet kur. Dėl to atsiranda diskomfortas, kinta asmens santykiai su aplinka, kitais žmonėmis. Beveik 1 proc. Lietuvos gyventojų serga epilepsija, o epilepsija sergančių vaikų yra apie 4000.
 

Epilepsija gali būti netikėta liga


Šia liga gali susirgti bet kuris asmuo – bet kokio amžiaus, lyties, kilmės ar išsilavinimo. Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Dažnai epilepsija pasireiškia kaip smegenų pažeidimų pasekmė, pvz., po insulto, esant deguonies trūkumui, gimdymo arba nėštumo metu, po traumų, dėl auglių, smegenų kraujagyslių pokyčių.
Epilepsijos priepuolio priežastis yra praeinantis smegenų funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl vienu metu smegenų ląstelių grupėje kylančių elektros iškrovų.
Epilepsijos priepuoliai gerai ištirti ir klasifikuoti. Jų yra gana daug rūšių ir išoriškai labai įvairiai pasireiškia. Priepuolių trukmė taip pat labai įvairi. Smegenų veiklos sutrikimas po priepuolio palaipsniui praeina, ir tuomet smegenų veikla vėl tampa visai normali.
Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia moderniais medicinos prietaisais nustatyti kai kurias epilepsijos priežastis. Tačiau, nepaisant puikių medicinos mokslo pasiekimų, šiandien mokslininkams, gydytojams praktikams ir patiems sergantiesiems epilepsija tenka susidurti su sunkia problema – atsparia gydymui epilepsija. Šiandien išlieka svarbu, kaip efektyviai ir kartu saugiai kontroliuoti šią ligą, kaip pasiekti tokią būklę, kada, tinkamai gydant, ligonis nebepatirtų priepuolių arba jie kiek įmanoma suretėtų. Svarbu ir tai, kad skiriami vaistai būtų saugūs, sukeltų kiek galima mažiau šalutinių poveikių. Deja, kaip minėjau, tai nėra lengvai pasiekiamas tikslas – didelė dalis pacientų serga atsparia gydymui epilepsijos forma.
 

 

Kas yra gydymui atspari epilepsija ir kokios galimos jos priežastys


Lietuvoje atspari gydymui epilepsija nustatoma, jei po dviejų mėnesių gydymo dviem vaistais epilepsijos priepuoliai vis dar kartojasi.
Mokslininkai nurodo, kad nevisiška priepuolių kontrolė (t.y. gydymo metu priepuoliai kartojasi) gali reikšti:
· skiriami vaistai nepakankamai veiksmingi;
· pacientas blogai toleruoja vaistus (o tai reiškia, kad nepavyksta skirti didesnės, o kartu ir geriau veikiančios vaisto dozės);
· vaistų tarpusavio sąveiką (o tai reiškia, kad negalima skirti didesnės dozės arba dėl vaistų sąveikos keičiasi jų koncentracija, o kartu ir gydomasis poveikis);
· paskirto vaistų vartojimo režimo nesilaikymą (vaistų išgeria ne laiku, nepakankamomis dozėmis ir pan.)
Kaip rodo tyrimai, nepaisant gydymo vaistais nuo epilepsijos, maždaug nuo 30 iki 50 proc. sergančiųjų ligos priepuoliai kartojasi, t.y. šie ligoniai serga gydymui atsparia epilepsijos forma.
 

Atsparumas gydymui ir vaistai


Kaip minėta, vaistų šalutiniai poveikiai, blogas jų toleravimas išlieka svarbia epilepsijos gydymo problema. Mokslininkai nurodo, kad, pirmąkart pradėjus gydyti epilepsiją, didelė dalis pacientų (net 28 proc.) negali būti gydomi tinkamai dėl šalutinių vaisto poveikių. Ypač sudėtinga tuo atveju, kai pacientas serga gydymui atsparia epilepsija, nes tuomet tenka skirti keleto vaistų nuo epilepsijos.
Taigi greta kitų sudėtingų gydymo klausimų gali iškilti ir vaistų tarpusavio derinimo klausimų, dėl kurių ne visada galima skirti efektyviausių, tinkamiausių pacientui vaistų. Vaistai tarpusavyje sąveikauja – vieni vaistai gali slopinti, kiti gi stimuliuoti kitų vaistų apykaitą. Dėl to epilepsija tampa atspari gydymui. Ji gali išsivystyti dėl to, kad pacientas dėl šalutinių poveikių savavališkai nutraukia gydymą arba dėl sumažėjusio vaisto efektyvumo tiesiog nebuvo terapinio poveikio.
Taigi gydymui atsparios epilepsijos įveikimas yra bendras gydytojo ir paciento darbas.
Lietuvoje šiuo metu atsparios epilepsijos terapijai siūlomi vaistai yra gabapentinas, lamotriginas, pregabalinas, topiramatas.
 

Pregabalinu gydoma atspari gydymui epilepsija


Lietuvoje jau turime vaistą nuo epilepsijos – pregabaliną, kuris skiriamas kaip papildoma priemonė sergantiesiems gydymui atsparia židinine epilepsija. Tyrimai parodė, kad pregabalinas yra ganėtinai saugus vaistas. Nors šalutiniai poveikiai (galvos svaigimas, eisenos sutrikimai ir mieguistumas) gana dažni ir susiję su pregabalino dozėmis, tačiau tyrimų metu, atsiradę tuoj pat pradėjus vartoti vaisto, jie išnykdavo per keletą savaičių. Be to, nustatyta, jog pacientai pakankamai gerai toleruoja ankstyvuosius šalutinius poveikius – tai įrodė tyrimų pradžioje užfiksuotas mažas vaistų vartojimo nutraukimo rodiklis.
Kaip minėta aukščiau, gydant epilepsiją svarbi problema, kurią kartais sunku įveikti, – vaistų tarpusavio derinimo klausimai, šalutiniai jų poveikiai. Galima pasidžiaugti, kad pregabalinas, skiriamas kaip papildomas vaistas atspariai epilepsijai gydyti, šiuo atžvilgiu yra labai palankus. Pregabalinas daugiausia išsiskiria nepakitęs su šlapimu, o žmogaus organizme, kepenyse, metabolizuojamas tik nedidelis jo kiekis (< 2 proc.). Tai reiškia, kad nėra tikėtina, jog jis sąveikauja su kitais vaistais ar kad šie veikia jo apykaitą organizme. Tokie mokslininkų pateikiami duomenys leidžia gydytojui ir pacientui jaustis pakankamai saugiai ir tiesiog siekti vaisto efektyvumo – sėkmingų gydymo rezultatų.
 

Ką verta įsidėmėti


Epilepsija gydoma 2–5 metus nuo paskutinio priepuolio. Tai priklauso nuo ligos formos, eigos ir sunkumo. Statistikos duomenimis, tinkamai vartojant vaistus 6 iš 10 besigydančių pacientų priepuoliai nesikartoja, dviem jie suretėja ar palengvėja, du gydymui nepasiduoda. Apie 10 proc. pacientų, kuriems gydymas vaistais nepadeda, rekomenduojama operacija. Rezistentiška gydymui epilepsija išlieka didelė problema visame pasaulyje.
Reikia žinoti, kad epilepsija – sudėtinga liga, kiekvienam pacientui galinti pasireikšti skirtingai. Skiriantis gydymą gydytojas atsižvelgia į kiekvieno vaisto ypatumus ir pritaiko jį kiekvienam pacientui – parenkami ir suderinami vaistai skirtingiems priepuoliams bei epilepsiniams sindromams gydyti. Taigi labai svarbu laikytis gydytojo paskirto vaistų vartojimo režimo – vaistų vartoti tada, kada nurodyta, ir paskirtomis dozėmis. Jei manote, kad vaistai veikia nepakankamai ar sukelia šalutinių poveikių, visada pasikalbėkite apie tai su gydančiu gydytoju, tačiau nekeiskite gydymo savavališkai. Sergant epilepsija – tai būtų labai nesaugu.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti visų pagrindinių pasaulyje vartojamų vaistų nuo epilepsijos, taip pat ir pregabalino.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai