Migrena

Galvos skausmas yra vienas iš dešimties dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų (galvos skausmus jaučia apie 60-70 proc. gyventojų). Viena iš labiausiai paplitusių ligų, pasireiškiančių priepuoliniais galvos skausmais, yra migrena. Ji dažniausiai prasideda jauname amžiuje lytinio brendimo metu (15-16 m.), tačiau gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, rečiau - vyresniame amžiuje Tai labiau “moteriška” liga, ja serga apie 13-14 proc. moterų ir tik 6-7 proc. vyrų.
 

Manoma, jog migrenos priepuolis prasideda todėl, kad dar neištirtos medžiagos stimuliuoja trišakio nervo aksonus, kurie aprūpina nervinėmis skaidulomis minkštojo ir kietojo dangalo kraujagysles. Taip atpalaiduojami vazoaktyvūs neuropeptidai, kurie sukelia neurogeninį uždegimą kraujagyslėse ir greta jų. Dėl to ir pasireiškia skausmas. Galvojama, kad šiame procese svarbiausias vaidmuo tenka serotonino sumažėjimui atakos metu. Šio fakto atskleidimas atvėrė naują migrenos priepuolių gydymo erą sukuriant serotonino receptorių agonistus - įvairius “triptanus”, tokius kaip sumatriptanas (Imigran), zolmitriptanas (Zomig).
Šiuo metu yra žinomos 6 migrenos formos. Tai:
•Migrena be auros - paprastoji migrena, pasireiškianti 70-80 proc. migrenos atvejų.
•Migrena su aura - klasikinė migrena, nuo kurios kenčia 15-20 proc. sergančiųjų. Prieš priepuolį ligonis jaučia išvardintus nerimą keliančius simptomus.
•Oftalmopleginė migrena - kartu su migrenos priepuoliu pasireiškia akių judinamųjų raumenų sutrikimas.
•Tinklainės migrena (pasitaiko retai) - skausmo metu pasireiškia akies tinklainės kraujotakos nepakankamumo simptomai, sutrinka regėjimas.
• Periodiniai vaikystės sindromai - vaikų galvos
skausmas, panašus į migreną. Tai nuolat pasikartojantys galvos skausmo epizodai, prieš kuriuos vaikas gali vemti, jam skauda pilvą, svaigsta galva.
Migrenos komplikacijos:
a) Migreninė būklė - retai pasitaikanti komplikacija. Ji pasireiškia tada, kai priepuolis nepraeina pats savaime ir labai užsitęsia.
b) Migreninis infarktas, kai auros simptomai nepilnai atsistato per 7 dienas.
Labiausiai paplitusios migrenos formos yra dvi: migrena be auros ir su aura. Migrena su aura vargina apie 10 proc. sergančiųjų migrena. Aura - tai simptomai, paprastai pasireiškiantys prieš galvos skausmą. Dažniausiai jaučiami įvairūs regėjimai akyse: žybčiojimai, šviesos zigzagai bei regėjimo lauko sumažėjimas. Jie išsivysto palaipsniui per 5-20 min. ir netrunka ilgiau negu 60 min. Po to prasideda galvos skausmas.
Dažniausių priepuolių - migrenos be auros - metu minėtų vizualinių simptomų nebūna, ligonis pajunta skausmą iškart. Tai priepuoliniai galvos skausmai, galintys pasikartoti kelis kartus per mėnesį ar net savaitę. Stiprus ar labai stiprus skausmas dažniausiai jaučiamas smilkinio - akies srityje, vienoje pusėje, bet gali skaudėti ir visą galvą. Visų rūšių migrenos priepuolius lydi fotofobija ar fonofobija (šviesos ir garso baimė), skausmas sustiprėja bet kokio fizinio aktyvumo metu, dažnai pasitaiko pykinimas, vėmimas. Toks priepuolis paprastai trunka 2-72 val. Paraklinikinių tyrimų metu (elektroencefalograma, transkranialinė doplerosonografija, kompiuterinė tomograma) paprastai specialių pakitimų neaptinkama.
Kas išprovokuoja migrenos priepuolį?
Apie 70 proc. atvejų kas nors iš ligonio artimų giminaičių kentėjo nuo migrenos. Todėl manoma, kad tai paveldima liga. Paprastai priepuoliai prasideda be aiškios priežasties. Tačiau priepuolį gali išprovokuoti daugybė faktorių: didelis kofeino kiekis, kai kurie maisto produktai ir kvapai, nuovargis ar pernelyg ilgas miegas, aukščio lygio ar sezono pasikeitimas, hormonų svyravimai ar alkis, intensyvios emocijos, pavyzdžiui, pyktis ar begalinis džiaugsmas.
Šiuolaikinis migrenos gydymas
Migrenos priepuolio metu reikėtų ramiai gulėti: šiek tiek padeda smilkinio arterijos užspaudimas, taip pat šaltas kompresas smilkinio ar akies srityje. Kambaryje turėtų būti kuo mažiau šviesos, garsų, kvapų. Taip pat ligonis turėtų mokytis pakeisti savo gyvenseną: derinti darbo ir poilsio režimą, mokytis atsipalaidavimo technikos.
Beveik visais atvejais migrenos priepuolį pasiseka numalšinti tik panaudojant vaistus. Šiuo metu efektyviausi yra serotonino receptorių agonistai - “triptanų” grupė. Iš jų labiausiai paplitę - Imigranas (sumatriptanas) ir naujai sukurtas Zomig (zolmitriptanas). Šis vaistas yra tablečių, injekcijų pavidalų, o Imigranas - ir purškiamas aerozolis į nosį. Migrenos gydymui taip pat dar naudojamas ir senesnis vaistas - skalsių alkaloidas - dihidroergotaminas. Lengvais atvejais gali padėti ir aspirino ar paracetamolio preparatai (pvz., Tomapirinas, Migprivas).
Jei migrenos atakos yra dažnos (dažniau negu 4 priepuoliai per mėnesį) greičiausiai reikėtų skirti profilaktinį gydymą. Tam tikslui gali būti paskirta betaadrenerginis blokatorius, antidepresantai, kalcio kanalų blokatoriai ar kt. Tačiau efektyvų gydymą gali paskirti tik patyręs specialistas, nes reikia numatyti teisingą gydymo trukmę bei vaistų suderinamumą, taip pat rasti vaistą, kuris efektyviausiai numalšintų staigų priepuolį.
Nesikankinkite! Kad migrenos priepuoliai jūsų nevargintų, kreipkitės į gydytoją ir jo padedami suraskite patį efektyviausią priepuolį sustabdantį vaistą.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai