Insultas: pažinti ir įveikti arba išvengti

Praėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbėjome apie infarkto grėsmę ir profilaktiką. Atrodo, palietėme ne kartą diskutuotą temą, tačiau iš skaitytojų sulaukėme laiškų, prašančių apie panašias ligas ir jų profilaktiką papasakoti daugiau. Atsižvelgdami į pageidavimus, šį kartą – apie kitą nė kiek ne retesnę ligą – insultą kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro gydytoju neurologu Daliumi JATUŽIU.
 

Kas yra insultas


Insultas – tai dažna nervų sistemos liga, kurios metu sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir nukenčia tam tikra smegenų dalis.
Dažniausi insulto mechanizmai yra du: išeminis insultas, kai užsikemša smegenis maitinanti kraujagyslė ir žūva tam tikra smegenų vieta, bei hemoraginis – kraujo išsiliejimas į smegenis, kai plyšta kraujagyslė ir smegenų dalį užlieja kraujas.
Kadangi smegenys valdo judesius, kalbą, jutimus ir pan., nukenčia įvairių žmogaus funkcijų valdymas. Tai gali būti kurios nors kūno vietos paralyžius, gali sutrikti kalba, regėjimas ir pan.
Insultas yra dažniausia suaugusiųjų invalidumo priežastis. Apie 50–70 proc. atvejų po insulto visam gyvenimui lieka pasekmės: žmogus lieka daugiau ar mažiau neįgalus.
Kaip mirties priežastis insultas yra trečias pagal dažnumą po širdies kraujagyslių ir po onkologinių ligų.
Insultu serga įvairaus amžiaus žmonės, kartais – netgi jaunesni nei 45 metų.
 

 

Rizikos veiksniai


Dažniausi rizikos veiksniai yra padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, lipidų kiekio padidėjimas kraujyje, širdies ligos – ypač tos, kurių metu sutrinka normalus širdies ritmas.
Iš gyvenimo būdo veiksnių pagrindiniai yra nejudrumas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, uždegiminės ligos.
Rizikos veiksnys gali būti ir didelis fizinis krūvis. Pvz., ilgai dirbadamas sode vasarą, žmogus daug prakaituoja, netenka skysčių, ir dėl to tirštėja kraujas. Sutirštėjus kraujui, daug lengviau susiformuoja trombai, krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles ir sukelti išeminį insultą. Todėl dirbant fizinį darbą būtina gerti daug skysčių.
Kitas didelio fizinio krūvio pavojus – staiga pakilęs
kraujo spaudimas. Ypač aukštas kraujo spaudimas gali komplikuotis kraujagyslės plyšimu ir taip gali įvykti hemoraginis insultas – kraujo išsiliejimas į smegenis.
 

Penki insultą pranašaujantys požymiai


Juos pajutęs žmogus turi kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
• Staigus vienos kūno pusės nusilpimas.
• Staigus vienos kūno pusės nutirpimas.
• Staigus regėjimo arba kalbos sutrikimas.
• Staigus pusiausvyros sutrikimas.
• Labai staigus, nepaaiškinamas galvos skausmas.
Savaime suprantama, nė vienas šių požiūrių nereiškia, kad tai tikrai insultas. Pvz., galvos skausmas gali būti migrenos priepuolis. Tačiau jeigu toks pojūtis atsiranda pirmą kartą gyvenime – tai jau yra aliarmo signalas.
Tik tuoj pat nustačius insulto pradžią ir greitai atvykus pas gydytoją yra galimybė pagydyti – ištirpdyti trombozę sukėlusius krešulius tirpdančiais vaistais (tai vadinama trombolize).
Jie veiksmingi pardėjus vartoti per pirmąsias 3 val. nuo insulto pradžios. Pavėlavus jų nebeskiriama, kadangi nebepadeda ir gali sukelti tik komplikacijų.
Prieš išeminį insultą dažnai atsiranda jį pranašaujančių smegenų išemijos priepuolių. Kiekvienas iš tų jų tęsiasi minutes, retai iki kelių valandų, ir savaime praeina. Tačiau vis tiek būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus, kadangi, įvykus tokiam priepuoliui, per pirmąjį mėnesį yra rizika patirti sunkų, invalidumą sukeliantį insultą. Taikant specialias priemones galbūt bus galima užkirsti kelią insultui.
 

Profilaktikos priemonės


Profilaktika prasideda nuo gyvenimo būdo korekcijos. Pirmiausia reikėtų mesti rūkyti, esant antsvoriui, taikyti specialią dietą, būti fiziškai aktyvesniems.
Profilaktikai gali būti vartojama vaistų. Esant sunkiam ateroskleroziniam kraujagyslių pažeidimui, vartojama antitrombozinių (mažinančių kraujo krešėjimą) medikamentų – acetilsalicilo rūgšties ar naujesnio – klopidogrelio. Labai svarbu, kad pastarasis krešumą sumažina tiksliai tiek, kiek reikia, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui.
Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, labai veiksminga priemonė yra jo gydymas: nustatyta, kad, sumažinus kraujo spaudimą vos 5–6 mmHg, insulto rizika sumažėja 30–40 proc.
Sergantieji cukriniu diabetu turėtų kuo geriau reguliuoti gliukozę.
Iš naujausių vaistų taikomi cholesterolio kiekį mažinantys vaistai – statinai.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai