Jeigu svaigsta galva

Į gydytojus dažnai kreipiasi pacientai, besiskundžiantys „galvos svaigimu“. Betgi kiekvienas jų dažnai išsako nevienodus pojūčius; vieniems šie simptomai atsirado staiga, kitus vargina nuolatinis galvos svaigimas, dar kitiems galva svaigsta pirmąkart, tretiems – pakartotinai. Tad pirmiausia reiktų išsiaiškinti, ar tai liga, ar ligos simptomas, o gal tai tik trumpalaikis kitų priežasčių sukeltas galvos svaigimas. Tik nustačius galvos svaigimo priežastį galima parinkti gydymo būdą.
 

Kada kreiptis į gydytoją


Bendrai galvos svaigimas nėra laikomas sunkia ar pavojinga gyvybei būsena, bet vis dėlto reikia gana rimtai ir atsakingai žiūrėti į šį simptomą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją:
• Jei galvos svaigimas jums prasidėjo pirmą kartą
• Jei galvos svaigimo priežastis nesuprantama ir nepaaiškinama
• Jei galva ėmė svaigti kitaip nei anksčiau (kai priežastis jau buvo nustatyta)
• Būklė blogėja, atsirado naujų ligos simptomų
• Galva pradėjo svaigti pradėjus vartoti naujų vaistų
 

 

Tiksli diagnozė


Galvos svaigimą, atsižvelgiant į jį sukėlusią priežastį, gydo įvairių sričių specialistai (šeimos gydytojas, ANG (ausų-nosies-gerklės) gydytojas, neurologas ar psichiatras).
 

Atvykus pas gydytoją, jums greičiausiai teks prisiminti:


• Kada ima svaigti galva (pvz., keičiantis orui, susijaudinus, dirbant fizinį darbą, premenstruaciniu periodu ir pan.).
• Ką jaučiate kartu su galvos svaigimu (pvz., pykina, ūžia ausyse, pakyla arterinis kraujospūdis, skauda galvą ir pan.).
• Kokių vartojate vaistų.
• Ar neaptyrėte galvos ar kaklo traumų.
Išklausęs, atlikęs papildomus reikiamus tyrimus, gydytojas pasakys, kodėl jums svaigsta galva.
 

Kokios ligos gali sukelti galvos svaigimą


Išskiriamos 4 galvos svaigimo kategorijos.
• Vertigo – vadinamas svaigimas, kai pojūtis toks, tarsi aplink siūbuoja, sukasi, banguoja, t.y. atrodo, kad svaigulys susijęs su aplinkos nestabilumu. Tokio tipo galvos svaigimą sukelia pusiausvyros (vestibulinės sistemos) organų ligos.
• Svaigimas prieš alpimą (sinkopę) dažniausiai rodo širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimus.
• Pusiausvyros sutrikimas (nestabilumas, nestabili eisena) – jaučiama, kad labai reali griuvimo grėsmė ir kad kūnas bei galūnės labiau susijusios su svaigimu nei galva (pvz., veikiant alkoholiui, narkotinėms medžiagoms).
• Psichogeninis svaigimas. Pasireiškia sergant įvairiais psichikos sutrikimais (depresija, nerimu, panikos sutrikimu). Jis nėra jaučiamas taip aiškiai ir toks ligonis gali sakyti, kad jam „tamsu, mirga akyse“, trūksta oro. Tokį svaigimą dažniausiai sukelia baimės jausmas.
Galva gali svaigti, kai sutrinka smegenų aprūpinimas krauju, pvz., kai staiga nukrinta arterinis kraujospūdis, kai žmogus netekęs labai daug skysčių (daug vėmęs, viduriavęs, po karščiavimo ir kita).
Daug vyresnio amžiaus žmonių patiria galvos svaigimą keldamiesi iš lovos.
Galvos svaigimas gali atsirasti persirgus gripu, peršalimo ligomis, alergijomis.
Sukesnė būsena, kai galvos svaigimas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis (dėl širdies veiklos sutrikimo, infarkto), insultu ar dideliu nukraujavimu. Tokiu atveju paprastai būna kitų simptomų: krūtinės skausmas, širdies plakimas, kalbos sutrikimas, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros praradimas ir daugelis kitų.
Dažnai galvos svaigimą sukelia vaistai. Taip gali veikti arterinį kraujospūdį reguliuojantys vaistai, raminamieji, migdomieji, benzodiazepinai, antidepresantai, diuaretika skausmą mažinantys, kai kurie antibiotikai ir daugelis kitų.
Sergant panikos sutrikimu gali išsivystyti hiperventiliacija – kai kvėpuojama per dažnai ir per giliai (pats žmogus dažnai šito nesuvokia) ir dėl to ima svaigti galva.
 

Kaip elgtis svaigstant galvai


• Vartoti pakankamai skysčių, reguliariai maitintis, pakankamai ilsėtis
• Stotis, keltis iš lovos iš lėto, nes galvos svaigimas gali būti susijęs su kūno padėties keitimu
• Namų aplinka turi būti saugi varginamam nuolatinio galvos svaigimo žmogui, turint galvoje, kad jis bet kada ir bet kur gali nugriūti
• Turėklai, vaikštynė, kilimėliai vonioje ir tualete padidins saugumą ir pagerins orientaciją
• Kilimai bei pagalvės gali apsaugoti nuo pavojų griūnant
• Nerimaujančiam žmogui, kuriam svaigsta galva, gali padėti nuraminantis pokalbis.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai