Ambulatorinis galvos smegenų kraujotakos sutrikimų gydymas

Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad insultas tarp kitų mirties priežasčių užima antrą vietą. Šie duomenys kelia rūpesčių ne tik ligonių šeimos nariams, bet ir bendrosios praktikos gydytojams. Tai tampa ypač aktualu, kai ligoniai, patyrę galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, po stacionarinio bei sanatorinio gydymo grįžta namo.
Dauguma ligonių ar jų artimųjų užduoda panašius klausimus – kokių vaistų vartoti, kokia dieta gali apsaugoti nuo insulto pasikartojimo ir t.t.
Ne mažiau svarbu ir socialinė adaptacija, buities sąlygų pritaikymas ligonio poreikiams. Kita vertus, spaudoje kartais pasirodo ne visada tiksli informacija apie vaistus ar maisto papildus, kurie gali padėti išvengti insulto. Šios priežastys paskatino apžvelgti insulto profilaktikos bei gydymo priemones bei vaistų grupes.

 

Kas gali turėti įtakos pasireikšti ar pasikartoti insultui?


Insulto rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, rūkymas, širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas),periferinių kraujagyslių ligos, hipercholesterolemija, diabetas.
Rekomenduojama mityba: mažiau riebaus maisto, prieskonių, druskos, alkoholio.
Dažnai šie teiginiai pateikiami ligoniui kaip Dievo įsakymai. Tačiau įrodyta, kad saikingas alkoholio vartojimas nedidina rizikos susirgti insultu, o žuvies produktai riziką gali sumažinti. Pomėgis vartoti vitaminus kaip organizmą stiprinančias priemones – gana paplitęs reiškinys. Remiantis atliktais klinikiniais tyrimais nustatyta, kad C ir E vitaminų vartojimas gali padidinti riziką patirti insultą, nors Japonijoje atliktų tyrimų rezultatai prieštaringi. Dažnam rūpi sužinoti, kokių vaistų reikia vartoti norint pagerinti galvos smegenų kraujotaką. Nustatyta, kad siekiant sumažinti insulto ar kitų kraujagyslinių ligų pasireiškimo riziką, reikia vartoti antiagregantų, pvz., acetilsalicilo rūgšties (aspirino), o kraujagysles plečiančių medikamentų vartojimas siekiant apsisaugoti nuo insulto niekuo nepagrįstas.
 

Gydymo strategija po insulto


Po stacionarinio gydymo ligonius reikia toliau gydyti medikamentais. Rekomenduojama vartoti vaistų, mažinančių trombocitų agregaciją, gerinančių kolateralinę smegenų kraujotaką bei smegenų metabolizmą.
 

Trombocitų agregaciją slopinantys vaistai


Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) – vaistas, davęs pradžią kitų vaistų, mažinančių trombocitų agregaciją, sukūrimui. Klinikinių tyrimų rezultatai įrodė, kad 100, 50 ar 30 mg kasdieninė dozė tokia pat efektyvi kaip 500 mg, todėl rekomenduojama vienkartinė kasdieninė dozė yra nuo 30 iki 100 mg.
Tiklopidinas (tiklidas) ir klopidogrelis (plaviksas) – naujos kartos vaistai, mažinantys trombocitų agregaciją, tačiau neslopinantys ciklooksigenazės (COX-2) fermento, todėl retai sukelia dispepsinius negalavimus. Tiklido vartojama po 250 mg 2 kartus per parą, o plavikso – po 75 mg 1 kartą per parą.
 

Smegenų kraujotakos reguliatoriai


Pentoksifilinas (agapurinas, pentilinas, trentalis, polfilinas ir kt.) turi savybę pagerinti periferinę kraujotaką bei pasižymi antiagregaciniu poveikiu. Išleidžiamas 100, 400 ir 600 mg tabletėmis, dražetėmis. Gaminamos ir 5 ml ampulės, skirtos infuzijai. Esant smegenų kraujotakos sutrikimų ūminei stadijai vartojamas po 100 mg 3 kartus per parą, vėliau galima vartoti ir ilgo veikimo formas – po 400 ir 600 mg 1 kartą per parą.
Nicergolinas (sermionas) ir ginkmedžio ekstraktas EGb 761 (tanakanas) pasižymi trejopu poveikiu: plečia galvos smegenų ir periferines kraujagysles, turi antiagregacinių savybių bei gerina smegenų audinio metabolizmą, taip užtikrindami neuroprotekcinį poveikį. Sermionas, darydamas įtaką kraujagyslių lygiųjų raumenų skaiduloms per  adrenoreceptorius, tuo pačiu padeda atnaujinti fiziologinę pusiausvyrą tarp kraujagyslių susitraukimo ir išsiplėtimo. Būtina pabrėžti, kad šis sermiono poveikis geriausiai pasireiškia esant kraujagyslės endotelio pažeidimui. Vaisto sugebėjimas blokuoti  adrenoreceptorius padeda slopinti trombocitų agregaciją, kurią skatina per didelis adrenalino išsiskyrimas išemijos metu. Kita teigiama sermiono savybė yra ta, jog blokuodamas  adrenoreceptorius, jis slopina padidėjusį noradrenalino, sukeliančio neuronuose metabolizmo mažėjimą bei neuronų mirtį, išsiskyrimą. Sermiono vartojama po 5-10 mg per os 3 kartus per parą. Taip pat vaistas gaminamas ampulėmis po 4 mg injekcijoms į raumenis ar į veną infuzijos būdu (4-8 mg/p.).
Sudėtinis preparatas Gincosan padidina gliukozės sunaudojimą bei deguonies pasisavinimą audiniuose, pagerina smegenų perfuziją. Tai naujas vaistas, sukurtas ginkmedžio (GK501) ir Ginseng (G115) pagrindu, skirtas vartoti esant smegenų kraujotakos sutrikimams, o ypač tyrėjai rekomenduoja jo vartoti jaunesnio amžiaus pacientams. Ši mokslininkų rekomendacija paremta klinikiniais tyrimais, kurie įrodė teigiamą vaisto poveikį kognityvinėms funkcijoms bei “greitos atminties” atsinaujinimui patyrus tokio pobūdžio sutrikimus. Gincosan išleidžiamas 160 mg kapsulėmis, vartojamas 3-6 kartus per parą.
 

Neuroprotektoriai


Šios grupės medikamentų paskirtis – neuronų metabolizmo aktyvinimas, dėl ko pagerėja jų tarpusavio ryšiai. Vartojami tiek ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo metu, tiek poūmiu periodu.
Cerebrolizinas gaminamas 1 ir 5 ml ampulėmis injekcijoms į raumenis, veną ar infuzijai. Skiriama po 1 ml į raumenis arba po 5-10 ml į veną, paros dozė – 10-50 ml.
Piracetamas (nootropilas ir kt.) gaminamas po 200, 400 ir 800 mg kapsulėmis ar 200 mg ampulėmis į veną. Dozavimas – 200 mg 2 kartus per parą per os ar 400 mg injekcijomis į veną.
Išvardintos vaistų grupės skiriamos ir pasirenkamos individualiai. Intensyviausiai vaistai vartojami 6 mėn. po insulto, o vėliau rekomenduojama vartoti tik antiagregantų.
 

Ligonio ir jį slaugančiųjų baimės


• Insultas vėl gali pasikartoti.
• Ligonis negalės susitaikyti su negalia.
• Namai nepritaikyti ligonio reikmėms.
• Šeima ir draugai nusigręš nuo sergančiojo.
• Gal reikia namuose apgyvendinti slaugę, kad padėtų profesionaliai slaugyti ir rūpintis sergančiuoju?
Į ką reikia atkreipti dėmesį slaugant ligonį po insulto
 

Elgsena


Baimių atsiradimas patyrusiems insultą pirmiausia skatina sutvarkyti aplinką.
Viena vertus, ligonio abejingumas parodo, kad gyventi ramų ir įprastą gyvenimą tampa neįmanoma dėl kliūčių, atsirandančių kasdieniame gyvenime. Norint padėti, reikia suprasti patyrusiųjų insultą elgseną bei galimas problemas.
 

Depresija


Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ligonis gali sirgti depresija. Depresija dažnai pasireiškia patyrusiems insultą. Kenčiantys nuo depresijos atsisako ar nenori vartoti medikamentų, galinčių pagerinti mobilumą, motyvuodami, kad tai tik laikina priemonė. Patyrusiųjų insultą depresija gali veikti ir šeimos entuziazmą padėti sergančiajam pasveikti ar siekti to, kas galėtų padėti pasveikti. Socialinių ryšių, kurie galėtų užkirsti kelią depresijai, praradimas sukuria ydingą ratą – ligonis dar labiau užsidaro, ir dar labiau gilėja jo depresija.
Tačiau šeima vis dėlto gali pamėginti nukreipti ligonio pomėgius kuria nors tinkama linkme, pvz., paskatinti aktyviai dalyvauti bendruomenės religinėje veikloje. Ši veikla gali padėti nukreipti dėmesį nuo negalios. Suprantama, jeigu depresijos simptomai tampa nuolatiniai, gali prireikti antidepresantų.
 

Emocijos


Spontaniškas juokas ar verksmas, atsirandantys be priežasties po insulto, nėra emocijų labilumas. Būtina žinoti, kad tai insulto sukeltas emocijų sutrikimas, nes šie simptomai nesusiję su džiaugsmu ar liūdesiu. Jie spontaniškai atsiranda ir greitai išnyksta.
 

Jutimai


Daliai ligonių ir po insulto gydymo išlieka aptirpusi viena kūno pusė. Artimiesiems reikia žinoti, kad esant vienos kūno pusės nutirpimui yra pažeistas priešingos pusės smegenų pusrutulis. Taip pat aiškinant sergančiojo artimiesiems svarbu pabrėžti, kad dėl vienos kūno pusės nutirpimo pacientas gali vengti praustis, pvz., veidą, ar kramtyti tos pusės dantimis.
 

Atmintis


Patyrusiems insultą kai kuriais atvejais išlieka ne tik judesių sutrikimų, bet ir sutrikęs atminties procesas. Kai kurie ligoniai nesugeba tiksliai atlikti skaičiavimo veiksmų, o tai artimiesiems iš pradžių sunku pastebėti. Todėl reikia pasistengti tai subtiliai paaiškinti tiek šeimos nariams, tiek ligoniui. Pirmiausia reikia turimas ligonio žinias išlaikyti tokio pačio lygio. Vėliau – skatinti įsiminti, kas labiausiai teikia džiaugsmą, bandant tai sustiprinti įvykių aplinkybėmis – tai praturtina emocijas bei apibrėžia ligonio pareigas ir gali padėti trumpalaikėje atmintyje susiformavusias žinias paversti ilgalaike atmintimi.
 

Bendravimo problemos


Smegenų kraujotakos sutrikimo metu pažeidus kalbos centrą, ligonis gali patirti trumpalaikį ar ilgalaikį kalbos sutrikimą. Kai kurie visai nekalba, kitu atveju ir nesupranta kitų kalbos. Neretai šalia šių aukštosios nervinės veiklos pažeidimų pasireiškia skaitymo bei rašymo sutrikimų. Dėl dalinio ar visiško tokio pobūdžio bendravimo funkcijų praradimo šeimos nariai bei ligonis patiria didelių problemų, kurias gali padėti išspręsti tik profesionalus logopedas.
 

Kasdienė veikla


Buities darbai, anksčiau buvę kasdienybe, dažnam patyrusiajam insultą tampa sunkiai įvykdomi ar iš viso neįmanomi. Europos ir kitų išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistema yra įdiegusi priemones, padedančias ligoniui sukurti kuo natūralesnę bei pritaikytą namų aplinką gyventi po insulto. Ligoniui dar besigydant stacionare jo šeimos narius bei jį patį aplanko socialinės rūpybos darbuotojas, kurio užduotis, žinant ligonio sveikatos sutrikimą, – pasirūpinti pakeisti namų aplinką, kad ji būtų tinkama sergančiajam. Šiame etape į veiklą įsijungia architektas, dizaineris bei remonto darbus atliekančios tarnybos, kurios pagal parengtą projektą pertvarko namų aplinką, pvz., pastato liftą, pritaiko laiptus, vonios kambarį. Visas išlaidas padengia socialinio draudimo fondas. Deja, Lietuvoje to dar neturime.
 

Apranga ir avalynė


Sugebėjimas apsirengti yra vienas iš pagrindinių
nepriklausomybės nuo kitų faktorių, todėl po ligos atsiradusi ši problema ligoniui kelia psichologinę įtampą. Yra daug galimybių įdėjus mažai pastangų padaryti tiek rūbą, tiek avalynę patogią ligoniui, kad galėtų apsivilkti ir apsiauti be kitų pagalbos. Suprantama, šios priemonės neįvykdomos tik šeimos narių pastangomis. Norint kad rūbą būtų lengva apsirengti ar nusivilkti, teks kreiptis pagalbos į siuvėją, kad pakeistų įprastas sagas užtrauktuku ar lipuku. Taip pat turbūt prireiks ir batsiuvio pagalbos pritaikant mėgstamą ligonio avalynę.
 

Pragulos


Pragulos dažnai vargina ligonius, kurie daug laiko praleidžia lovoje ar vežimėlyje. Jos paprastai atsiranda alkūnių, sėdmenų ar kulnų srityse.
Norėdami išvengti pragulų, ligoniai neturėtų ilgai sėdėti ar gulėti vienoje pozoje, o pagalvių atrama rankai ar kojai taip pat gali pakenkti. Rekomenduojama, kad pėda kabotų nuo čiužinio krašto, kad kulnas nebūtų ant lovos arba po keliais kaip atrama nebūtų padėta pagalvė. Kartais nuo pragulų gali apsaugoti gabalėlis avikailio, padėtas po alkūnėmis, sėdmenimis ar kulnais. Specialūs čiužiniai ar pagalvėlės sumažina spaudimą ir gali padėti apsaugoti ligonį nuo pragulų.
Lyt
 

inis gyvenimas


Yra susidariusi nuomonė, kad po insulto lytinis gyvenimas nebeįmanomas. Tyrimai paneigė šią nuomonę. Įrodyta, kad dauguma besiskundžiančiųjų lytinio pajėgumo sumažėjimu jau ir prieš ligą buvo neaktyvūs ar turėjo potencijos problemų. Būtina atsiminti, kad visus nepatogumus gali išspręsti sugebėjimas bei noras patirti lytinį pasitenkinimą prisitaikant prie partnerio fizinės negalios.
 

Skausmas


Patyrusieji insultą dėl įvairių priežasčių gali jausti skausmus. Skausmo priežastys gali būti galūnių paralyžius, nervo pažeidimas ar galūnės imobilizacija. Gulėjimas ar sėdėjimas ilgą laiką vienoje padėtyje gali sukelti sąnarių bei viso kūno skausmus. Su skausmu gali padėti kovoti reguliarūs kineziterapijos užsiėmimai.
 

Apibendrinimas


Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų gydymo bei prevencijos rekomendacijų patvirtinimas – tiek neurologų, tiek ir bendrosios praktikos gydytojų rūpestis. Norisi tikėti, kad šis straipsnis padės išspręsti problemą.
Literatūros sąrašas - redakcijoje.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai