2008-03-25

Insultas

Insultas gali būti išeminis ir hemoraginis. Išeminis insultas atsiranda nutrūkus kraujotakai smegenyse. Esant hemoraginiam insultui smegenys pažeidžiamos kraujui išsiliejus į smegenų audinį (dažniausiai trūkus kraujagyslei). Išeminis insultas gali būti: pirma - dėl kraujagyslės spazmo, dažniausiai kilusio pakilus kraujo spaudimui. Antra, dėl embolo (krešulio gabaliuko, kuris esant prieširdžių virpėjimui patenka į smegenis), užkemšančio gyslą. Trečia, kai senyvo amžiaus žmonėms kraujagyslės spindis jau būna taip susiaurėjęs, kad naktį sumažėjus kraujo apytakai kraujas teka taip lėtai ir jo prateka pro gyslą taip mažai, kad nepakanka maitinti smegenų audinį, ir audinys žūva. Taip gali atsitikti ne tik tiems žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, bet ir esant pakankamai aukštam kraujospūdžiui.
 

TRANZITINĖS IŠEMIJOS PRIEPUOLIS


Tranzitinės išemijos priepuolis - tai praeinantis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Pagrindinis jo požymis yra tas, kad sutrikimo simptomai praeina per vieną parą. Gali būti paralyžius, galvos svaigimas, regėjimo sutrikimai, tirpimai - visi simptomai, kurie būna ir insulto metu (nors dažniausiai jie būna silpnesni). Bet visi simptomai išnyksta per vieną parą. Simptomai išnyksta dėl dviejų priežasčių. Viena priežastis (ji pasitaiko dažniau) - tai, kad pažeidimas labai nedidelis ir kitos smegenų dalys perima pažeistos dalies funkciją. Antra priežastis - kraujotaka labai greitai atsistato ir lieka tik labai mažas anatominis defektas.
Tranzitinės išemijos priepuolis - labai rimtas simptomas, pranašaujantis insultą. Jo negalima ignoruoti - būtina kreiptis į gydytoją.
 

 

INSULTO SIMPTOMAI


Hemoraginis insultas įvyksta staiga, dažniausiai dirbant, netgi kosint. Žmogus krinta be sąmonės, jam išsivysto dideli pažeidimai - dažniausiai jis nevaldo vienos kūno pusės, gali sutrikti kalba. Simptomai atsiranda priešingoje pusėje nei yra pažeidimas. Jeigu pažeidimas yra kairėje pusėje, tai bus paralyžiuota dešinė pusė ir beveik visada sutriks kalba: ligonis negalės kalbėti arba nesupras kalbos, t.y. jam bus arba motorinė, arba sensorinė afazija. Dažniausiai būna totalinė afazija - kai ligonis nešneka ir nesupranta kalbos. Jeigu pažeista dešinė pusė, kalbos sutrikimo gali ir nebūti, tačiau bus paralyžiuotos kairės pusės galūnės. Dalinis paralyžius vadinamas pareze.
Kiti insulto požymiai. Jei hematoma (kraujo išsiliejimo į smegenis židinys) yra didelė, gali pradėti trikti kvėpavimas, smegenys spaudžiamos, ligonis praranda sąmonę ir patenka į komos būseną. Tokie ligoniai neoperuojami dažniausiai miršta. Visos didesnės hematomos turi būti operuojamos, jeigu leidžia ligonio būklė. Jeigu kraujas išsilieja į smegenų skilvelius, mirtis neišvengiama ir labai staigi, nes pažeidžiami smegenų gyvybiniai centrai. Tokiam žmogui praktiškai niekas negali padėti.
Embolinės kilmės (t.y. dėl krešulio patekimo į kraujagysles) išeminis insultas pasireiškia staiga ir gali būti panašus į hemoraginį insultą, bet silpnesnis. Išeminis insultas atsiradęs dėl pablogėjusios smegenų kraujotakos, dažniausiai įvyksta naktį, - žmogus ryte bando keltis iš lovos ir pajaučia, kad nevaldo kūno pusės arba ją blogai valdo. Ligonis gali būti sąmoningas, tik sutrikusi kalba, bet sutrikimas labai dažnai būna ne toks stiprus kaip hemoraginio insulto atveju.
O tranzitiniai išemijos priepuoliai gali pasireikšti galvos svaigimu, vienos kūno pusės aptirpimu arba pasunkėjusiu valdymu, mirgėjimu akyse, regėjimo sutrikimais, praeinančiais galvos sutrikimais. Žmogus gali pastebėti, kad jam sunku vaikščioti ar naudotis daiktais. Dažnai pasitaiko tirpimas ar dilgčiojimas - smegenų ligą ypač reikia įtarti tada, kai vienu metu dilgčioja viena veido dalis ir tos pačios pusės ranka. Tačiau visi simptomai išnyksta per vieną dieną.
Patyręs gydytojas iš ligos simptomų beveik tiksliai gali pasakyti, kas ligoniui yra. Tačiau insulto diagnozės patvirtinimui gali būti atliekama kompiuterinė tomograma, magnetinis rezonansas, ultragarsinis smegenų tyrimas. Kartais informatyvus būna stuburo smegenų likvoro tyrimas.
 

KĄ DARYTI INSULTO ATVEJU?


Jeigu staiga įvyko insultas, būtina, kad ligonis galėtų laisvai kvėpuoti. Jį reikėtų paguldyti ant lygaus pagrindo, galvą šiek tiek pakreipti į šoną, kad į kvėpavimo takus nepatektų skrandžio turinio, jeigu ligonis atpiltų ar vemtų. Tada reikia kviesti greitąją pagalbą.
Jeigu įtariame išeminį insultą, ligoniui galime duoti aspirino tabletę čiulpti po liežuviu ir tik tada kviesti greitąją. Tačiau jeigu nėra aišku, ar tai hemoraginis, ar išeminis insultas, geriau patiems nieko neduoti, nes aspirinas hemoraginio insulto atveju gali būti pavojingas (jis skystina kraują). Šiuo metu išsivysčiusiose valstybėse visuomenė mokoma insulto ar infarkto atveju duoti aspirino tabletę po liežuviu. Kartais medikai gali atvažiuoti po valandos, o per tą laiką aspirinas padaro tiesiog stebuklus: jis skystina kraują, todėl atsistato kraujotaka.
 

INSULTO GYDYMAS


Pirmiausia insultas gydomas palaikant ligonio gyvybines funkcijas: sureguliuojamas kraujospūdis ir širdies veikla. Svarbiausia, kad smegenų perfuzija (jų maitinimas krauju) po insulto būtų kuo geresnė.
Įdomu tai, kad smegenys yra vienintelis organas, kuris turi savą kraujotakos reguliaciją ir net smarkiai kintant kraujo spaudimui ir pulsui kraujotaka smegenyse nepakinta ir išlieka stabili. Tačiau jeigu kraujospūdis pakyla labai smarkiai, pavyzdžiui, sistolinis didesnis nei 200 mmHg, diastolinis - didesnis nei 120 mmHg, tada savireguliacijos mechanizmas gali išsiderinti, ir smegenų kraujotaka blogėja.
Po to, kai atstatoma širdies veikla ir kraujotaka, svarbu sutvarkyti kvėpavimo takus. Jeigu ligonis be sąmonės, jis turi gulėti taip, kad kvėpavimo takai būtų laisvi. Būtinai reikia atsiurbinėti gleives iš burnos ir gerklės. Jeigu gleivių daugėja, kvėpavimas ir smegenų aprūpinimas deguonimi blogėja - ligonis dūsta.
Labai svarbu saugoti ligonį nuo pragulų. Galima naudoti specialius čiužinius, vartyti ligonį kas pusę valandos ar valandą, trinti odą ir tas vietas, kur vystosi pragulos (daugiausiai pečiai ir sėdmenys) specialiais tirpalais, salicilo spiritu ar bičių pikiu.
Reikia užtikrinti ligonio maitinimą ir šalinimo funkciją. Jeigu ligonis nepraryja, reikia jį maitinti pro zondą ir atstatyti skysčių kiekį lašeliniu būdu. Būtina, kad ligonis reguliariai tuštintųsi, o jeigu nesituština, reikalingos valomosios klizmos.
Jei ligonis be sąmonės, jį reikia saugoti nuo kontraktūrų. Kontraktūros - tai raiščių sukietėjimas aplink sąnarius dėl nejudrumo. Ypač nukenčia peties, pėdos, klubo, kelio, riešo sąnariai. Per keletą savaičių sąnariai gali tiek sukietėti, kad net visiškai pasveikęs po insulto ligonis galūnių nevaldys dėl kontraktūrų. Apsaugojimas nuo kontraktūrų - tai pasyvi mankšta. Nors ji yra skausminga, pacientai dejuoja, yra nepatenkinti, tačiau tai būtina ir neišvengiama. Kad neatsirastų kontraktūrų, svarbu imobilizuoti (įtvirtinti) galūnes, - tam dedama lentelė po plaštaka ir ties pėdomis. Reikia, kad pėda būtų 900 kampu, o plaštaka ištiesta. Kai pacientas atgauna sąmonę ir jo kraujotaka normalizuojasi, tada jam reikia aktyviai mankštintis pačiam - tai labai svarbu.
Paskutinėje vietoje yra vaistai, nes smegenų audinys insulto metu negrįžtamai žūva. Jeigu ligoniui užtikrinama gera kraujotaka ir priežiūra, smegenys gan lanksčiai atsistato. Nors žuvusioje vietoje lieka randas, tačiau likusios smegenų dalys perima žuvusios dalies funkcijas ir toks žmogus gali visai pasveikti ar likti nedideli pokyčiai.
Vienas iš pagrindinių vaistų, skiriamų išeminio insulto atveju, yra aspirinas.
 

INSULTO PROGNOZĖ


Kartais žmogus miršta po pirmo insulto, o kartais (ypač vyresnio amžiaus žmonės) pergyvena keletą insultų ir puikiausiai gyvena.
Patyrus insultą, antro insulto rizika yra didesnė, todėl reikia šalinti jo priežastis. Per pastaruosius 30 metų išsivysčiusiame pasaulyje insultų keletą kartų sumažėjo dėl to, kad žmonės pradėjo matuotis kraujo spaudimą, įsigijo aparatus. Dažniausia insulto priežastis yra arterinė hipertenzija, kuri gali sukelti tiek išeminius, tiek hemoraginius insultus.
Daugeliu atveju insulto galima išvengti, jeigu ligonis reguliuoja kraujospūdį, seka kraujo krešumą, o jeigu jis per didelis - vartoti kraują skystinančius vaistus. Aktyviame amžiuje insultas dažniausiai pasitaiko ne dėl žmogaus kaltės, t.y. kai trūksta aneurizmos (išsiplėtusios kraujagyslės, kurios dažniausiai būna įgimtos). O kitais atvejais pats žmogus prisideda prie insulto vystymosi: nereguliuoja kraujospūdžio, rūko, neseka kraujo krešėjimo rodiklių, nors serga ligomis, kurios smarkiai didina kraujo krešumą.
2008 kovo 25
Med. dr. Julius NEVERAUSKAS
Susijusi informacija

Parašykite savo nuomonę

Jūsų vardas: El. pašto adresas:
Jūsų komentaras:
:) (happy) :D (super)
(hi) (red) (fu) (fool)
(weird) :P :( (hooray)
(bad) (think) 8| (ok)
Apsaugos kodas:
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2014. Visos teisės saugomos