Pamokos apie Alzheimerio ligą (I)

Atmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam žmogui labai svarbūs dalykai. Ypač tai svarbu antroje gyvenimo pusėje, kai neretas pajaučia, kad sunkiau susikaupti ar orientuotis susidūrus su naujovėmis, pablogėja atmintis. Mūsų žurnalo skaitytojai taip pat labai rūpinasi savo atmintimi, kartais su baime pagalvodami, ar tai nėra pavojinga Alzheimerio liga, kuria serga ir JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. Galbūt tiems mūsų skaitytojams rūpintis ir nereikėtų, tačiau apie šią ligą daugiau sužinoti tikrai verta, nes Lietuvoje jos diagnostikos patirtis dar pernelyg maža. Beje, Alzheimerio liga sergančių žmonių turbūt esame matę kiekvienas – tarp savo giminaičių, kaimynų ar kitų pažįstamų. Tik neretai tokiais atvejais galvojama, kad tai normali senatvė ir kad tokiam žmogui jau neįmanoma padėti. Pasaulinės statistikos duomenimis, Alzheimerio liga yra labai dažna: ja serga apie 4,7 proc. 70 m. amžiaus žmonių, 18,2 proc. 80 m. amžiaus žmonių ir maždaug pusė, t.y. 49,6 proc., 85-90 m. amžiaus žmonių. Alzheimerio liga taip pat yra dažniausia demencijos priežastis. Demencijos gali būti įvairios kilmės, bet visoms joms būdinga tai, kad labai stipriai ir nebepataisomai pažeidžiama atmintis bei kitos pažintinės funkcijos, nuo kurių ir priklauso žmogaus sugebėjimas orientuotis kasdieniame gyvenime, darbe bei kita aukštesnioji protinė veikla. Senėjant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, sergančiųjų demencijomis vis daugėja. Alzheimerio liga sukelia didžiulį emocinį ir fizinį stresą slaugytojams, šeimoms, pareikalauja milžiniškų išlaidų. Kadangi Lietuvoje mažesnė šios ligos diagnostikos patirtis, tad problema dar opesnė. Labai svarbu, kad apie šią ligą žinotų kiekvienas visuomenės narys, nes yra veiksmingų vaistų, kurie pristabdo jos progresavimą, o tuo pačiu ir sumažina artimųjų kančias.
Taigi norėdami plačiau papasakoti, kokia tai liga, kokie tyrimai būtini bei kaip ji gydoma, pradedame pamokų apie Alzheimerio ligą ciklą. Apie atminties tyrimus ir naujausias Alzheimerio ligos gydymo galimybes galėsite sužinoti, jei ir toliau skaitysite Alzheimerio ligos pamokas žurnale “Sveikas žmogus”.
 

Pirmoji pamoka


Plačiau papasakoti apie Alzheimerio ligą, kuo ji pasireiškia ir kada reikėtų ją įtarti, “Sveiko žmogaus” redakcija paprašė dr. Gintaro KAUBRIO iš Vilniaus universiteto Neurologijos ir Neurochirurgijos klinikos Neurologijos centro, įsikūrusio Santariškių klinikose.
[klausimas]Kas tai yra Alzheimerio liga?[/klausimas]
Alzheimerio liga yra progresuojanti nervų sistemos degeneracinė liga, kuriai būdingas laipsniškas atminties blogėjimas, kalbos ir orientacijos sutrikimas, praktinių įgūdžių nykimas, mažėjantis sugebėjimas atlikti kasdienius darbus, nesugebėjimas priimti adekvačių sprendimų, sunkumai išmokti naujų dalykų, bendravimo įgūdžių praradimas, asmenybės pakitimai, netinkamas elgesys bei interesų praradimas.
[klausimas]Kokie pirmieji ligos simptomai?[/klausimas]
Alzheimerio liga paprastai pasireiškia po 65 m. amžiaus, tačiau kartais gali prasidėti ir anksčiau. Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai - užmaršumas ir dėmesio koncentracijos sumažėjimas - gali būti sunkiai pastebimi, kadangi jie primena normalaus senėjimo požymius.
[klausimas]Taigi atrodo, kad ligą diagnozuoti nelengva. O kodėl taip svarbu ją kuo anksčiau nustatyti?[/klausimas]
Alzheimerio ligą anksti nustatyti yra labai svarbu, nes tuomet galima tinkamai gydyti bei palengvinti ligos naštą ligoniui ir jo giminėms, artimiesiems ar prižiūrintiems asmenims. Nustatant diagnozę būtina įvertinti ligonio būklę, atlikti diagnostinius tyrimus, kurie padėtų atmesti kitas ligas, galinčias sukelti pažinimo procesų sutrikimus. Kruopštus ištyrimas gali užtrukti kelias dienas. Jį galima atlikti tiek ligoninėje, tiek ambulatoriškai, jei turimos tam būtinos priemonės.
[klausimas]Kada galima įtarti, kad žmogus serga Alzheimerio liga?[/klausimas]
Požymiai, rodantys prasidėjusią Alzheimerio ligą, yra tokie:
• žmogus pradeda klausinėti to paties keletą kartų, užmiršdamas ne tik atsakymą, bet ir tai, kad šį klausimą jau klausė;
• atlikdamas kokį nors darbą užmiršta jį pabaigti arba net užmiršta, kad iš viso tą darbą dirbo;
• užmiršta paprastus žodžius ir neranda, kokiais kitais žodžiais juos pakeisti;
• pasimeta gatvėse, kurias anksčiau gerai žinojo, ar parduotuvėje, kur daug kartų buvo, nebeprisimena, kaip pateko į tam tikrą vietą, ir nebežino, kaip pareiti namo;
• nesugeba suskaičiuoti pinigų, apmokėti sąskaitų;
• užmiršta, kur pasidėjo daiktus, pradeda kaltinti kitus; kartais deda daiktus į netinkamas vietas;
• be jokios priežasties dažnai keičiasi nuotaika;
• pasikeičia asmenybė, žmogus tampa dirglus, įtarus, baikštus;
• išnyksta iniciatyva, žmogus tampa pasyvus, pats nesiima įprastos veiklos, reikia priminti, ką daryti.
Atsiradus šiems požymiams, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad atliktų visapusišką tyrimą.
[klausimas]Kokios šiuo metu yra Alzheimerio ligos gydymo galimybės?[/klausimas]
Šiuo metu priemonių, kurios galėtų Alzheimerio ligą visai išgydyti, nėra, tačiau yra vaistų, kurie gali pagerinti ligonio būklę, atmintį, orientaciją aplinkoje ar bent jau pristabdyti ligonio būklės blogėjimą.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai