Nesutramdyta gyvenimo pilnatvė

Dievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga...
 

Vos įžengus į Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos pirmininko, buvusio Kauno medicinos universiteto dėstytojo, docento Vytauto MILDAŽIO butą, žvilgsnį pirmiausia patraukia masyvus rašomasis stalas. Ant jo - per pusę perlenktas standus popieriaus lapas, iš tolo krentantis akis. Jame esantys įrašai įsakmiai perspėja, kurią valandą kokį vaistą būtina gerti. Žvilgsniui perbėgus nuorodų virtine, supranti, kad ši atmintinė - visagalė. Mat rikiuoja visą docento gyvenimą...
Tačiau ponas Vytautas, nepaisydamas Parkinsono ligos (serga 15 metų), jau seniai prisitaikė prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių ir išmoko prasmingai gyventi. Jis uoliai seka medicininę mokslinę periodiką - domisi Parkinsono ligos gydymo naujovėmis ir visą savo energiją skiria draugijos veiklai.
Docentas tik 1999 m. nustojo dėstyti Kauno medicinos universiteto studentams, nors Parkinsono ligos “kaprizus” kenčia jau seniai. Drebančios rankos ar kojos, stingesio kaustomas kūnas, sutrikusi pusiausvyra, pakitusi rašysena - neįskaitomos raidės ir t.t. - su visomis šiomis bėdomis docentas Vytautas yra apsipratęs... Tai - neišvengiama jo gyvenimo būtinybė.
 

 

“Ta pati panelė, tik kita suknelė...”


“Nusistačiau, kad Parkinsono liga yra neatskiriamas mano įnamis, - aiškina docentas V.Mildažis. - Kaip ir blusa, neatskiriama nuo katės...
Dar Hipokratas yra pasakęs: jeigu pacientas ir gydytojas susivienys, abu kovos su liga, ją galima įveikti. Jei - ne, stebuklų nebūna... Vadinasi, privalu su liga galynėtis (žinoma, protingai)!”.
Docentas pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo žmogaus charakterio, optimistinio “užtaiso”. Be to, nėra pasaulyje dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Kad ir po pačiomis skirtingiausiomis kaukėmis ši liga besislapstytų, vis vien ji - ta pati panelė, tik vis kita suknele...
 

Aukštasis pilotažas


Pasak V.Mildažio, pirmieji penkeri ligos metai - tai “aukso amžius”. Mat levodopos preparatai padeda “valdyti” ligą. Žinoma, privalu laikytis griežto paros režimo, tvarkingai gerti vaistus (reikalingos 8 valandos gero miego!) ir pan. Vėliau šis “medaus mėnuo” baigiasi, nes levodopos nebeužtenka. Prireikia dar ir kitų vaistų.
Progresuojant ligai, atsiranda sudėtingų gydymosi niuansų. Pavyzdžiui, ir jauna, ir sena šeimininkė žino, kokių produktų reikia mišrainei, tačiau kiekvienos šeimininkės mišrainė, nors produktai tie patys, skirtingo skonio. Viską lemia proporcijos, prieskonių įvairovė ir t.t. Taigi optimaliai parinkti ir idealiai parinkti vaistus - sudėtingas dalykas. Kombinuotas Parkinsono ligos gydymas vėlesnėse stadijose - tai tikras “aukštasis pilotažas”!
 

Apie žvejybą, gamtą ir...


Docentui Vytautui ežere pirmąkart teko patirti ir labai nemalonią akinezijos (nejudrumo) būseną. “Vėjelis neša valtį kur nori, - prisimena gydytojas. - O tu esi visiškai bejėgis, nes negali pajudėti. Apie kokią žvejybą gali eiti kalba? Gamta įdomi tol, kol ją gali nugalėti...”.
Pradėjus vartyti gydytojo šeimyninį albumą, iš nuotraukų į kambarį įsiveržia margas gyvenimas: jaunų studentų šypsenos, auditorijų rimtis, žemuogėmis pakvipusi vasara, kaimo sodybos jaukus ramumas, ežero drėgme dar spindinčios lydekaitės - solidus žvejybos laimikis. Ir, žinoma, šilti V.Mildažio artimųjų veidai...
Ant plataus, tvirto stalo viskam užtenka vietos: albumams, studentų dovanotiems suvenyrams, knygoms... Netgi Dž.Parkinsono draugijos dokumentai kukliai įsispraudžia kairiajame stalo kamputyje. Ir staiga šis įvairiaspalvis gyvenimas, išsivadavęs iš popierinės nelaisvės, ima žėrėti. Žėri taip, jog supranti, kodėl dar ir dabar buvę studentai tebesiunčia laiškus docentui ir dalijasi su juo savosiomis mintimis. O Dž.Parkinsono draugijos nariai nesidrovi bet kuriuo metu trukdyti savojo pirmininko...
Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas Stanislovas PUODŽIUS pasitiko jau laukdamas ties savo kabinetu. Santūriai šypsodamasis, pakvietė užeiti į vidų. Devinta valanda ryto jam - pats geriausias laikas pokalbiui. Vėliau, po vidurdienio, sunkoka bendrauti. Mat tada, neatsižvelgdama į nieką, vis akiplėšiškiau į gydytojo gyvenimą ima brautis Parkinsono liga. Ir užsikertanti kalba dar nėra pats nemaloniausias dalykas, trukdantis bendrauti...
 

Pasilieka viltis ir tikėjimas


Gydytojas Parkinsono liga serga jau 10 metų ir yra giliai įsitikinęs, kad ši liga - tai Viešpaties Dievo skirtasis išmėginimas. “Esu užsidaręs, - prasitaria jis. - Tikras vienišius. Nedalyvauju Dž.Parkinsono draugijos veikloje - nebendrauju su šia liga sergančiais žmonėmis. Tai nėra gerai, tačiau esu per daug trapus: pamatęs priepuolio ištiktą, drebulio kamuojamą nelaimingąjį, ir pats imu kretėti...”.
Gydytojas Stanislovas Puodžius atskleidžia slaptąją svajonę - troškimą viešai pasidalyti savo patirtimi. Jei turėtų galimybių, išleistų patarimų knygelę, kaip gyventi sergant Parkinsono liga. Juk jo ligos “stažas” - ištisas dešimtmetis.
 

Stiprybės šaltiniai


Gydytojas po skaudžios žinios (“Jūs sergate Parkinsono liga!”) visus metus nepajėgė atsitiesti. Kamuodavo depresija, ateities baimė (“Kam dabar būsiu reikalingas?”; “Teks darbą mesti”). Ir gyvenimą - kaip tą niūrų rudenį - nudažydavo tamsi spalva...
Tačiau dvasingas gilinimasis į save ir katalikybės gelmė padėjo nepalūžti. Beje, yra dar viena versmė, dovanojanti stiprybės. Tai - mankštinimasis. Nuo trylikos metų jis žaidė lauko tenisą ir aistringai garbino šią sporto šaką. Sportinis įkarštis iki šiol rusena. Todėl po pietų, kai pasidaro sunku judėti, prasideda kova su savimi. Geriausias ginklas kovojant su kūną stingdančiu nejudrumu - mankšta.
 

Šeimai tenka su liga “draugauti”


Prie gydytojo gyvenimo negailestingai prisilietė ne tik liga, bet ir skaudi netektis. Prieš ketverius metus nuo vėžio mirė dukra. Užgeso jaunos, 29-erių metų moters gyvybė... Ši nelaimė dar labiau pakirto sveikatą.
Tačiau visagalis laikas šiek tiek apmalšino skausmą. Jėgų suteikia šeima, susikūrusi po antrosios santuokos - žmona ir jau studentas sūnus. Anot gydytojo, artimiesiems su juo daug sunkiau gyventi negu jam su savąja liga taikytis. “Namiškiai priversti kiekvieną dieną mano negalią stebėti, su ja “draugauti”, - liūdnai konstatuoja Stanislovas.
Gydytojas prisimena, kaip prieš dvejus su puse metų žmona jį vartė lovoje ir nuogąstavo. Mat jis 37 paras badavo (tiesa, pasitaręs su šios srities specialiste K.Vaištariene!). Į badavimo pabaigą taip nusilpo, kad nebepajėgė pajudėti ir apsiversti lovoje. Namiškiams buvo baisu - 183 cm ūgio vyras tesvėrė tik 54 kg (!). Laimei, badavimo kursas pasiteisino. Po badavimo vaistų dozes buvo galima sumažinti - tai padėjo atsitiesti.
 

“Perskeltos” dienos lemtis


Iki vidurdienio (po pietų nebepadeda nė vienas medikamentas!) gydytojas Stanislovas dirba (ketvirčiu etato). Ir visiškai nesvarbu, kad jis nebepajėgia priimti gimdymų ar operuoti. Gydytojas jau aštunti metai reikalingas Krikščioniškiesiems gimdymo namams savo giliomis profesinėmis žiniomis ir vertingais patarimais. Praktinio darbo derinimas su moksliniu mokomuoju praeityje (18 metų - skyriaus vedėjas Kauno akademinėse klinikose, 3 metai - Klinikų direktoriaus pavaduotojas akušerijos ir ginekologijos reikalams, dar 3 metai - Kauno medicinos instituto ginekologijos katedros vedėjas) - juk tai neišsenkanti patirties versmė. Ja gydytojas mielai dalijasi su kiekvienu kolega.
Nėra tokios lemties, kuri pajėgtų iš gyvenimo pavogti viską. Gražios akimirkos niekur nedingsta. Jos - mūsų dabartis...
***
 

Lietuvos Dž.Parkinsono draugija


Mūsų šalies žmonės, sergantys Parkinsono liga, 1997 metais balandžio mėnesį susibūrė į Lietuvos Dž.Parkinsono draugiją (LPD), įsikūrusią prie Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos (Kaunas, Eivenių g. 2). Draugijos pirmininkas - buvęs ilgametis Kauno medicinos universiteto dėstytojas, docentas Vytautas Mildažis. Jo, kitų draugijos tarybos narių bei gydytojų neurologų pastangomis Lietuvos Dž.Parkinsono draugija tapo Europos Parkinsono ligos asociacijos nare.
Draugijos tikslas - padėti sergantiesiems geriau apsiginti nuo negandos, supažindinti su ligos gydymo subtilumais ir naujovėmis. Net ir šia liga sergant įmanoma prasmingai gyventi - tereikia išmokti pakeisti savo požiūrį į kai kuriuos dalykus. Būtina mokytis priimti su liga susijusius nepatogumus ir... susitaikyti su savo lemtimi.
Beje, draugijos tikslas - ne tik švietimas. Draugija ėmėsi leidybos, konferencijų organizavimo veiklos. Remiant farmacijos firmų (“Merck Sharp & Dohme”, “Orion Pharma”,”Roche” ir kt.) atstovybėms Lietuvoje, dienos šviesą jau išvydo ne vienas lankstinukas, bukletas, knygelė; buvo organizuotas Parkinsono dienos minėjimas, nemažai konferencijų.
Šiuo metu draugija sulaukė ir daugiau rėmėjų - draugiją remia farmacijos kompanija “Pharmacia”, padedanti ligoniams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti naujausių vaistų.
Balandžio 11-ąją visas pasaulis mini sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Prieš metus ši diena draugijos nariams buvo itin džiaugsminga. Įvairios farmacijos firmos į Kauną nemokamai suvežė Parkinsono liga sergančius žmones. Vyko ir tarptautinė konferencija, organizuota Vilniuje.
Parkinsono draugijos nariai gali džiaugtis jiems nemokamai išdalytais leidiniais. Itin vertinga praktiškų patarimų knygelė “Kaip gyventi susirgus Parkinsono liga”, kurios autorius - vyriausias šalies neurologas, docentas Valmantas Budrys. Taip pat kineziterapeuto G.I.Kozlovo leidinys “Pratimų kompleksas sergantiesiems Parkinsono liga”.
Draugijos iniciatyva prie Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos Konsultacinės poliklinikos yra įsteigtas specializuotas Parkinsono ligos kabinetas. Jis konsultuoja pacientus iš visos Lietuvos. Užsiregistruoti galima iš anksto telefonu: (8 27) 79 98 49. Atvažiuojant reikia turėti rajono neurologo arba šeimos gydytojo siuntimą, pasą, invalidumo pažymėjimą arba pensininko knygelę. Pacientai priimami kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį trečiadienį.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai