Kokie insultą pranašaujantys simptomai?
Insultą pranašaujantys simptomai yra signalai, kuriais organizmas įspėja, kad smegenys gauna nepakankamai deguonies. Jei pasireiškia vienas ar keli iš žemiau išvardintų simptomų, nedelsdami skambinkite telefonu 03:
Staiga be aiškesnės priežasties ėmė suktis galva, sutriko koordinacija, netikėtai nualpote. Šie simptomai ypač reikšmingi, jei yra bent keli iš ankščiau paminėtų simptomų.
Kiti pavojų pranašaujantys ženklai yra dvejinimasis akyse, mieguistumas, pykinimas ar vėmimas. Kartais minėti perspėjamieji simptomai užtrunka neilgai ir gali išnykti po keleto ar keliolikos minučių. Šie trumpi epizodai yra vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais ar populiariai - mikroinsultais. Nors ir užtrunka neilgai, paprastai ne ilgiau nei 24 val., jie rodo gresiantį pavojų, kuris be medikų pagalbos nepraeis. Deja, net ir pasireiškus minėtiems simptomams, daugelis žmonių juos greitai pamiršta (ignoruoja) ir į gydytoją nesikreipia.
Kokie insulto rizikos faktoriai?
Rizikos faktoriai - tai tam tikros sąlygos ar elgesys, didinantys ligos pasireiškimo tikimybę. Jei yra vienas ar keli insulto rizikos faktoriai, tai dar nereiškia, kad jūs būtinai susirgsite galvos smegenų insultu, o jei rizikos faktorių nėra, dar nereiškia, kad tikrai išvengsite jo. Tačiau rizika susirgti insultu tuo didesnė, kuo daugiau ir sunkesnių yra rizikos faktorių.
Pagrindiniai išvengiami rizikos faktoriai yra:
1) Padidėjusio kraujospūdžio liga,
dar vadinama arterine hipertenzija. Tai yra pats didžiausias insulto rizikos faktorius. Jei jūsų kraujo spaudimas yra padidėjęs, jūs kartu su gydytoju turite parengti individualią strategiją ir dėti visas pastangas, kad jį išlaikytumėte normalų. Štai būdai, kurie padeda tai padaryti:
Be to, gydytojas greičiausiai išrašys jums vaistų, padedančių sumažinti arterinį kraujospūdį. Sureguliuotas kraujo spaudimas taip pat padės išvengti širdies ligų, diabeto ir inkstų nepakankamumo.
2) Rūkymas.
Ištirta, jog rūkymas didina vadinamojo "blogojo" cholesterolio, siaurinančio arterijų spindį, kiekį kraujyje. Be to, veikiant nikotinui, didėja arterinio kraujo spaudimas, o anglies monoksidas, įkvepiamas rūkant, sumažina deguonies, patenkančio į smegenis, kiekį. Galiausiai dėl rūkymo kraujas tampa tirštesnis ir susidaro palankesnės sąlygos trombui formuotis. Jei negalite mesti rūkyti, gydytojas jums rekomenduos individualią programą ir paskirs vaistų, padedančių tai padaryti. Nesvarbu, kokio esate amžiaus, atsikratęs šio įpročio jūs taip pat sumažinsite tikimybę susirgti plaučių, širdies ligomis ir įvairių organų vėžiu.
3) Širdies ligos.
Širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, širdies vožtuvų ydos, ritmo sutrikimai ar širdies kamerų padidėjimas, neretai skatina trombų susidarymą širdyje. Šie trombai, atitrūkę ir nukeliavę į smegenų kraujagysles, gali jas užkimšti ir sukelti insultą. Jei jums yra lėtinis širdies ritmo sutrikimas, norint išvengti insulto gali būti paskirta kraujo krešumą mažinančio vaisto varfarino, kurio teks nuolat vartoti. Taigi jūsų gydytojas paskirs vaistų nuo širdies ligų, kurie padės užkirsti kelią insultui.
4) Aterosklerozė.
Labiausiai paplitusi kraujagyslių liga, kurios metu dėl riebalų sankaupų arterijų sienelėje siaurėja jų spindis, yra aterosklerozė. Taigi jei jums nustatytas padidėjęs kraujo riebalų, t.y. cholesterolio kiekis (hiperlipidemija), būtina jį sumažinti. Visų pirma gydytojas patars laikytis dietos, kadangi dažnai vien jos pakanka, kad sumažėtų cholesterolio kiekis kraujyje.
Rekomenduotina mityba. Esant hiperlipidemijai pirmiausia reikia stengtis vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų, juos keisti nesočiaisiais. Nesotieji riebalai yra tie, kurie kambario temperatūroje yra skystos konsistencijos. Šie riebalai nedidina cholesterolio kiekio kraujyje, saugo kraujagysles nuo pažeidimo. Jų gausu kukurūzų, sojos, medvilnės aliejuose, žemės riešutuose, avokados vaisiuose, alyvų, rapsų aliejuose. Ypač gausu skumbrėje ir lašišoje, todėl dietoje turėtų būti patiekalų iš jūros žuvų (2-3 kartus per savaitę). Taip pat rekomenduojama žuvies taukai, minkštas margarinas, liesa vištiena, kalakutiena (be odos), kiaušinio baltymas, liesas pienas ir jo produktai, pupos, žirniai, riešutai. Ribojami kieti margarinai, liesa jautiena, antiena, krabai, kiaušinių tryniai (ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę), natūralus pienas ir jo produktai (2,5-3,2 proc. riebumo), varškė (9 proc. ir riebesnė), bulvės, baltų miltų gaminiai, cukrus, druska. Nerekomenduojami riebūs maisto produktai. Jei laikantis dietos cholesterolio kiekio normalizuoti nepavyksta, skiriama cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, iš kurių efektyviausia yra statinų grupė. Gydant šiais vaistais ne tik sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, tarp jų ir insulto tikimybė, tačiau klinikiniais tyrimais įrodyta, jog sumažėja ir šios ligos sukeltų mirčių.
Rekomenduotini vaistai. Išeminis insultas dažniausiai įvyksta tada, kai įplyšta kraujagyslės spindį siaurinanti aterosklerozinė plokštelė. Prie jos pradeda lipti kraujo ląstelės - trombocitai, iš kurių pamažu ima formuotis trombas. Trombozės riziką galima sumažinti vartojant trombocitų funkciją slopinančių vaistų, iš kurių plačiausiai yra vartojamas aspirinas. Jo veikiami trombocitai praranda savybę sukibti vienas su kitu ir taip suformuoti trombą. Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, kad egzistuoja kažkoks specialus "kraują skystinantis" aspirinas, reikia žinoti, jog įvairios jo tabletės skiriasi tik dozėmis ar išleidimo forma, o trombozę mažinančiu poveikiu nesiskiria. Taigi jei jums per 50 metų, trombų susidarymo profilaktikai gydytojas gali paskirti aspirino. Dozės gali svyruoti nuo 80 mg iki 325 mg per parą. Vartojant didesnes dozes aspirino antitrombozinis poveikis padidėja nedaug, tačiau labai išauga nepageidaujamų poveikių tikimybė. Aspirinas dirgina skrandžio gleivinę ir gali sukelti skrandžio erozijas ar opas. Be to, nustatyta, kad tam tikrai daliai žmonių aspirinas neveikia kaip trombozės riziką mažinantis vaistas. Todėl žmonėms, kuriems reikalinga apsauga nuo insulto, gydytojai skiria ir kitų, veiksmingesnių vaistų. Vienas iš naujausių vaistų nuo trombozės, slopinantis trombocitų (kraujo kūnelių) sulipimą ir neleidžiantis susidaryti kraujo krešuliams, yra klopidogrelis (Plavix®). Jis vartojamas siekiant išvengti širdies, smegenų ir galūnių kraujagyslių užsikimšimo, t.y. miokardo infarkto, insulto ir galūnių kraujagyslių trombozių profilaktikai. Klopidogrelis yra daug efektyvesnis vaistas nei aspirinas. Jo skiriama žmonėms, jau patyrusiems insultą ar mikroinsultą, taip pat miokardo infarktą. Vaistas neleidžia aterosklerozės pažeistoje vietoje formuotis krešuliui ir taip mažina gresiančio arba pakartotinio insulto pavojų. Kadangi vaistas veikia visose kūno kraujagyslėse, jis apsaugo ne tik nuo insulto, bet ir nuo miokardo infarkto bei kraujagyslinės mirties. Bet kuriuo atveju įvertinęs rizikos faktorius gydytojas patars, kokių vaistų jums reikia vartoti.
5) Praeityje buvęs insultas ar insultą pranašaujantys simptomai.
Jei jums įvyko praeinantis smegenų išemijos priepuolis (mikroinsultas), nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei jau kartą esate sirgęs smegenų insultu, labai svarbu sumažinti antro insulto riziką, kadangi aplink buvusio insulto židinį esančios kraujagyslės dirba "dvigubu krūviu", t.y. aprūpina krauju tiek savo, tiek gretimą smegenų teritoriją. Tai reiškia, kad pakartotinis insultas gali būti dvigubai sunkesnis.
6) Diabetas.
Daugelis žmonių mano, kad ši liga tik sutrikdo gliukozės apykaitą organizme. Tačiau ne visi žino, kad ji gali pažeisti kraujagysles bet kurioje organizmo vietoje, taip pat ir smegenyse. Dar daugiau, jei tuo metu, kai ištiko insultas, cukraus kiekis jūsų kraujyje yra labai padidėjęs, smegenų pažeidimas bus daug stipresnis ir bus pažeista didesnė smegenų dalis nei esant normaliam cukraus kiekiui kraujyje. Gerai gydomas diabetas padės atitolinti komplikacijas, tarp jų ir insultą.
Taigi dauguma rizikos faktorių gali būti koreguojami, kai kurie iš jų - visiškai sėkmingai. Nors rizika susirgti insultu niekada nėra lygi nuliui, tačiau kontroliuojant aukščiau išvardintus rizikos veiksnius tikimybė tapti neįgaliam ar staiga mirti nuo insulto labai sumažėja.
Yra tik du būdai, padedantys sumažinti mirties nuo insulto ar sunkaus invalidumo tikimybę: žinoti, kokie yra insultą pranašaujantys simptomai ir kontroliuoti insulto rizikos faktorius.
Dirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...
Skaityti daugiauKiekvienų metų gegužės 30 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ir nors tai dažniausia jaunų žmonių neįgalumo priežastis, toli gražu ne visi žino, kas tai per liga. Trumpai tariant, išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. ...
Skaityti daugiauVis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauAr žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauPaula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...
Skaityti daugiauInsultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauŠiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiau