2008-03-25

Kaip išvengti galvos smegenų insulto?

Insultas įvyksta sutrikus galvos smegenų kraujotakai, kai normaliai smegenų ląstelių veiklai pritrūksta deguonies. Yra skiriamos dvi insulto rūšys: išeminiai insultai (80 proc. visų insultų), kurie įvyksta nutrūkus kraujotakai vienoje iš galvos ar kaklo kraujagyslių; hemoraginiai - dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Paprastai nuo pirmųjų nemirštama. Dažniausiai insultą sukelia šios priežastys: trombo susidarymas galvos ar kaklo kraujagyslėse (trombozė) arba trombo atkeliavimas iš kitos kūno dalies, pavyzdžiui, širdies (embolizacija).
 

Kokie insultą pranašaujantys simptomai?
Insultą pranašaujantys simptomai yra signalai, kuriais organizmas įspėja, kad smegenys gauna nepakankamai deguonies. Jei pasireiškia vienas ar keli iš žemiau išvardintų simptomų, nedelsdami skambinkite telefonu 03:
 


  • Staiga nusilpo, nutirpo ar tapo nejautri ranka, koja ar viena veido pusė.
     
  • Staiga sutriko rega ar pasireiškė visiškas aklumas, ypač vienos akies.
     
  • Staiga tapo neaiški ar visiškai sutriko kalba.
     
  • Kilo staigus nepakeliamas be aiškesnės priežasties galvos skausmas.


Staiga be aiškesnės priežasties ėmė suktis galva, sutriko koordinacija, netikėtai nualpote. Šie simptomai ypač reikšmingi, jei yra bent keli iš ankščiau paminėtų simptomų.
Kiti pavojų pranašaujantys ženklai yra dvejinimasis akyse, mieguistumas, pykinimas ar vėmimas. Kartais minėti perspėjamieji simptomai užtrunka neilgai ir gali išnykti po keleto ar keliolikos minučių. Šie trumpi epizodai yra vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais ar populiariai - mikroinsultais. Nors ir užtrunka neilgai, paprastai ne ilgiau nei 24 val., jie rodo gresiantį pavojų, kuris be medikų pagalbos nepraeis. Deja, net ir pasireiškus minėtiems simptomams, daugelis žmonių juos greitai pamiršta (ignoruoja) ir į gydytoją nesikreipia.
Kokie insulto rizikos faktoriai?
Rizikos faktoriai - tai tam tikros sąlygos ar elgesys, didinantys ligos pasireiškimo tikimybę. Jei yra vienas ar keli insulto rizikos faktoriai, tai dar nereiškia, kad jūs būtinai susirgsite galvos smegenų insultu, o jei rizikos faktorių nėra, dar nereiškia, kad tikrai išvengsite jo. Tačiau rizika susirgti insultu tuo didesnė, kuo daugiau ir sunkesnių yra rizikos faktorių.
Pagrindiniai išvengiami rizikos faktoriai yra:
1) Padidėjusio kraujospūdžio liga,
dar vadinama arterine hipertenzija. Tai yra pats didžiausias insulto rizikos faktorius. Jei jūsų kraujo spaudimas yra padidėjęs, jūs kartu su gydytoju turite parengti individualią strategiją ir dėti visas pastangas, kad jį išlaikytumėte normalų. Štai būdai, kurie padeda tai padaryti:
 


  • Stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį, o jei esate nutukęs - stenkitės sulieknėti.
     
  • Venkite vaistų, kurie gali didinti arterinį kraujospūdį.
     
  • Atsisakykite druskos.
     
  • Kad gautumėte pakankamai kalio, valgykite daug vaisių ir daržovių.
     
  • Daugiau mankštinkitės.


Be to, gydytojas greičiausiai išrašys jums vaistų, padedančių sumažinti arterinį kraujospūdį. Sureguliuotas kraujo spaudimas taip pat padės išvengti širdies ligų, diabeto ir inkstų nepakankamumo.
2) Rūkymas.
Ištirta, jog rūkymas didina vadinamojo "blogojo" cholesterolio, siaurinančio arterijų spindį, kiekį kraujyje. Be to, veikiant nikotinui, didėja arterinio kraujo spaudimas, o anglies monoksidas, įkvepiamas rūkant, sumažina deguonies, patenkančio į smegenis, kiekį. Galiausiai dėl rūkymo kraujas tampa tirštesnis ir susidaro palankesnės sąlygos trombui formuotis. Jei negalite mesti rūkyti, gydytojas jums rekomenduos individualią programą ir paskirs vaistų, padedančių tai padaryti. Nesvarbu, kokio esate amžiaus, atsikratęs šio įpročio jūs taip pat sumažinsite tikimybę susirgti plaučių, širdies ligomis ir įvairių organų vėžiu.
3) Širdies ligos.
Širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, širdies vožtuvų ydos, ritmo sutrikimai ar širdies kamerų padidėjimas, neretai skatina trombų susidarymą širdyje. Šie trombai, atitrūkę ir nukeliavę į smegenų kraujagysles, gali jas užkimšti ir sukelti insultą. Jei jums yra lėtinis širdies ritmo sutrikimas, norint išvengti insulto gali būti paskirta kraujo krešumą mažinančio vaisto varfarino, kurio teks nuolat vartoti. Taigi jūsų gydytojas paskirs vaistų nuo širdies ligų, kurie padės užkirsti kelią insultui.

4) Aterosklerozė.
Labiausiai paplitusi kraujagyslių liga, kurios metu dėl riebalų sankaupų arterijų sienelėje siaurėja jų spindis, yra aterosklerozė. Taigi jei jums nustatytas padidėjęs kraujo riebalų, t.y. cholesterolio kiekis (hiperlipidemija), būtina jį sumažinti. Visų pirma gydytojas patars laikytis dietos, kadangi dažnai vien jos pakanka, kad sumažėtų cholesterolio kiekis kraujyje.

Rekomenduotina mityba. Esant hiperlipidemijai pirmiausia reikia stengtis vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų, juos keisti nesočiaisiais. Nesotieji riebalai yra tie, kurie kambario temperatūroje yra skystos konsistencijos. Šie riebalai nedidina cholesterolio kiekio kraujyje, saugo kraujagysles nuo pažeidimo. Jų gausu kukurūzų, sojos, medvilnės aliejuose, žemės riešutuose, avokados vaisiuose, alyvų, rapsų aliejuose. Ypač gausu skumbrėje ir lašišoje, todėl dietoje turėtų būti patiekalų iš jūros žuvų (2-3 kartus per savaitę). Taip pat rekomenduojama žuvies taukai, minkštas margarinas, liesa vištiena, kalakutiena (be odos), kiaušinio baltymas, liesas pienas ir jo produktai, pupos, žirniai, riešutai. Ribojami kieti margarinai, liesa jautiena, antiena, krabai, kiaušinių tryniai (ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę), natūralus pienas ir jo produktai (2,5-3,2 proc. riebumo), varškė (9 proc. ir riebesnė), bulvės, baltų miltų gaminiai, cukrus, druska. Nerekomenduojami riebūs maisto produktai. Jei laikantis dietos cholesterolio kiekio normalizuoti nepavyksta, skiriama cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, iš kurių efektyviausia yra statinų grupė. Gydant šiais vaistais ne tik sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, tarp jų ir insulto tikimybė, tačiau klinikiniais tyrimais įrodyta, jog sumažėja ir šios ligos sukeltų mirčių.
Rekomenduotini vaistai. Išeminis insultas dažniausiai įvyksta tada, kai įplyšta kraujagyslės spindį siaurinanti aterosklerozinė plokštelė. Prie jos pradeda lipti kraujo ląstelės - trombocitai, iš kurių pamažu ima formuotis trombas. Trombozės riziką galima sumažinti vartojant trombocitų funkciją slopinančių vaistų, iš kurių plačiausiai yra vartojamas aspirinas. Jo veikiami trombocitai praranda savybę sukibti vienas su kitu ir taip suformuoti trombą. Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, kad egzistuoja kažkoks specialus "kraują skystinantis" aspirinas, reikia žinoti, jog įvairios jo tabletės skiriasi tik dozėmis ar išleidimo forma, o trombozę mažinančiu poveikiu nesiskiria. Taigi jei jums per 50 metų, trombų susidarymo profilaktikai gydytojas gali paskirti aspirino. Dozės gali svyruoti nuo 80 mg iki 325 mg per parą. Vartojant didesnes dozes aspirino antitrombozinis poveikis padidėja nedaug, tačiau labai išauga nepageidaujamų poveikių tikimybė. Aspirinas dirgina skrandžio gleivinę ir gali sukelti skrandžio erozijas ar opas. Be to, nustatyta, kad tam tikrai daliai žmonių aspirinas neveikia kaip trombozės riziką mažinantis vaistas. Todėl žmonėms, kuriems reikalinga apsauga nuo insulto, gydytojai skiria ir kitų, veiksmingesnių vaistų. Vienas iš naujausių vaistų nuo trombozės, slopinantis trombocitų (kraujo kūnelių) sulipimą ir neleidžiantis susidaryti kraujo krešuliams, yra klopidogrelis (Plavix®). Jis vartojamas siekiant išvengti širdies, smegenų ir galūnių kraujagyslių užsikimšimo, t.y. miokardo infarkto, insulto ir galūnių kraujagyslių trombozių profilaktikai. Klopidogrelis yra daug efektyvesnis vaistas nei aspirinas. Jo skiriama žmonėms, jau patyrusiems insultą ar mikroinsultą, taip pat miokardo infarktą. Vaistas neleidžia aterosklerozės pažeistoje vietoje formuotis krešuliui ir taip mažina gresiančio arba pakartotinio insulto pavojų. Kadangi vaistas veikia visose kūno kraujagyslėse, jis apsaugo ne tik nuo insulto, bet ir nuo miokardo infarkto bei kraujagyslinės mirties. Bet kuriuo atveju įvertinęs rizikos faktorius gydytojas patars, kokių vaistų jums reikia vartoti.
5) Praeityje buvęs insultas ar insultą pranašaujantys simptomai.
Jei jums įvyko praeinantis smegenų išemijos priepuolis (mikroinsultas), nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei jau kartą esate sirgęs smegenų insultu, labai svarbu sumažinti antro insulto riziką, kadangi aplink buvusio insulto židinį esančios kraujagyslės dirba "dvigubu krūviu", t.y. aprūpina krauju tiek savo, tiek gretimą smegenų teritoriją. Tai reiškia, kad pakartotinis insultas gali būti dvigubai sunkesnis.
6) Diabetas.
Daugelis žmonių mano, kad ši liga tik sutrikdo gliukozės apykaitą organizme. Tačiau ne visi žino, kad ji gali pažeisti kraujagysles bet kurioje organizmo vietoje, taip pat ir smegenyse. Dar daugiau, jei tuo metu, kai ištiko insultas, cukraus kiekis jūsų kraujyje yra labai padidėjęs, smegenų pažeidimas bus daug stipresnis ir bus pažeista didesnė smegenų dalis nei esant normaliam cukraus kiekiui kraujyje. Gerai gydomas diabetas padės atitolinti komplikacijas, tarp jų ir insultą.
Taigi dauguma rizikos faktorių gali būti koreguojami, kai kurie iš jų - visiškai sėkmingai. Nors rizika susirgti insultu niekada nėra lygi nuliui, tačiau kontroliuojant aukščiau išvardintus rizikos veiksnius tikimybė tapti neįgaliam ar staiga mirti nuo insulto labai sumažėja.
Yra tik du būdai, padedantys sumažinti mirties nuo insulto ar sunkaus invalidumo tikimybę: žinoti, kokie yra insultą pranašaujantys simptomai ir kontroliuoti insulto rizikos faktorius.
 

2008 kovo 25
Parengė gyd. Artūras JAKUITIS
Susijusi informacija

Parašykite savo nuomonę

Jūsų vardas: El. pašto adresas:
Jūsų komentaras:
:) (happy) :D (super)
(hi) (red) (fu) (fool)
(weird) :P :( (hooray)
(bad) (think) 8| (ok)
Apsaugos kodas:
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2014. Visos teisės saugomos