Sveikas senėjimas ir psichikos sutrikimai

Senėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas? Ar psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje susiję su normaliu senėjimo procesu, ar tai liga?
 

Pagyvenusių žmonių skaičius didėja


Pagyvenusio bei seno amžiaus žmonių populiacija sparčiai didėja. Kad pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės klausimai yra labai aktualūs, rodo tokie faktai:
• Pasaulyje gyvena 605 mln. žmonių, kurie yra vyresni nei 60 m. amžiaus. Numatoma, jog šis skaičius 2025-aisiais pasieks 1,2 milijardo. Ypač padaugėjo vyresnių nei 80 m. amžiaus žmonių.
• Per ateinančius 25 m. Europa taps „seniausiu“ pasaulio regionu. Šiuo metu 20 proc. jos gyventojų yra pagyvenę žmonės, o 2020 m. šis skaičius sudarys 28 proc. „Seniausia“ pasaulio šalimi vadinama Švedija. Lietuvą taip pat galima priskirti prie „senų valstybių“.
• Žmogaus gyvenimo trukmės ribos gana didelės, ir vis daugiau žmonių sulaukia ypač ilgo amžiaus. Pagal mokslo prognozes, žmogaus gyvenimo trukmė gali siekti 120–130 m.
 

Sveikas senėjimas?!


Taigi senėjimas tampa vis aktualesne tema. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas ir kas tai lemia?
Senėjimą reikia priimti kaip natūralų procesą. Aktyvus senėjimas yra optimistiškų fizinių, socialinių bei psichinių sveikatos galimybių raktas. Jo tikslas – sveikas žmogus senatvėje. Būti aktyviam – tai ne tik daug mankštintis ir judėti, bet ir rūpintis savo psichikos būkle, dalyvauti socialinėje veikloje, įvairiose pramogose, darbo bei kultūrinėje veikloje, mokytis.


 

Psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje


Psichikos sutrikimais serga vaikai, jauni ir vyresnio amžiaus žmonės. Kiekvienai amžiaus grupei būdingesnės tam tikros ligos ar jų simptomai.
Vyresniame amžiuje psichikos sutrikimai paprastai siejasi su galvos smegenyse vykstančiais pokyčiais. Centrinės nervų sistemos (CNS) neuronai yra palyginti atsparūs su senėjimu susijusiam ląstelių žuvimui, o nauji neuronai gali susiformuoti vyresniems negu 70 m. asmenims. Todėl intensyvus CNS nervinių ląstelių žuvimas (degeneracija) yra patologinis procesas, o ne normalaus senėjimo požymis.
Dėl CNS ląstelių degeneracijos pirmiausia sutrinka kognityvinės (pažintinės) funkcijos, lemiančios smegenų gebėjimą gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Pradžioje atminties sutrikimai būna nedideli, dažnai nesukelia nerimo aplinkiniams, kadangi siejami tiesiog su amžiumi. Senas žmogus ima pamiršti, kur padėjęs daiktus, jam sunku susikaupti, pasinaudoti kasdienės veiklos priemonėmis (pvz., užrakinti duris, pasigaminti maisto), sunkiau orientuotis nepažįstamose vietose ir kt.
Ligos pradžioje sergantysis dar suvokia savo ligą, nerimauja, išgyvena dėl to. Sutrikimui progresuojant, sergantieji nebesupranta savo ligos, tampa pikti, suirzę, pilni įtampos, įtarumo. Nemiega, tampa labai neramūs naktimis. Toks pamažu blogėjantis elgesys vargina artimuosius, trikdo jų įprastą gyvenimo ritmą. Artimieji dažnai pasakoja, kad labiausiai išgyvena dėl priešiškumo, nepagrįstų kaltinimų kaip tik jiems – žmonėms, daugiausia laiko skiriantiems ligoniui. Sergantysis ima vis sunkiau orientuotis aplinkoje (neranda namų išėjęs į parduotuvę), ilgainiui net savo namuose. Jis nebesuvokia laiko: nežino, kokia diena ar metų laikas.
Negydoma liga gali taip progresuoti, kai visiškai sutrinka orientacija vietos, laiko atžvilgiu, pasireiškia haliucinacijų, ligonio elgesys tampa ypač agresyvus ir net nebesuvaldomas. Artimiesiems reikėtų įsidėmėti, kad geriausias būdas padėti sergančiajam ir sau – kreiptis į šeimos gydytoją, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau.
 

Gydymas


Psichikos sutrikimo simptomams koreguoti gydytojas skiria nervų sistemą veikiančių vaistų, pvz., tiaprido (Tiapridal). Vaistas priklauso mažos potencijos (švelniai veikiančių) vaistų nuo psichozės grupei ir tinka įvairiems senyvojo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimams gydyti: nerimui, sujaudinimui, agresyvumui, liguistoms baimėms, miego sutrikimams. Palyginti su kitais vaistais, tiapridas pasižymi saugumu ir geru toleravimu. Jis neslopina sergančiojo budrumo, sugebėjimų pažinti aplinką, nesukelia raumenų sukaustymo. Jo galima pakankamai saugiai skirti sergant gretutinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, glaukoma, prostatos išvešėjimu). Gydymą galima tęsti ir pagerėjus būklei bei elgesiui tapus normaliam – taip gydant stengiamasi užkirsti kelią psichikos būklės pablogėjimui.
Žinokime, kad:
• Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimai gali būti įvairūs – nuo nerimo, nemigos iki nevaldomo sujaudinimo. Anksčiau pradėjus gydyti, ligos simptomus lengviau valdyti, tam reikia mažiau vaistų, sergantysis ilgiau išlieka savarankiškas, reikalauja mažiau globos. Tiapridal veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas.
• Yra begalė būdų, kaip pratęsti aktyvų, savarankišką gyvenimą. Ir negalima pamiršti svarbiausio, kad nuo mūsų pačių priklauso daug daugiau nei manome!

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai