Pragulos. Profilaktika ir gydymas

Pragulos - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza. Tokie pažeidimai dažniausiai vystosi kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais.
 

Yra pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo veiksniai.
Pirminiai - mechaninis minkštųjų audinių struktūrų pažeidimas, spaudimas, tempimas, trintis.
Antriniai - bendros fizinės ir imuninės būklės silpnumas, mažakraujystė, baltymų stygius, karščiavimas, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje ar sergant cukriniu diabetu, odos pažeidimai.
 

Pragulų profilaktika


Spaudimo mažinimas
Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką
Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą.
Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš narūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą.
Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būtų patogi, minkšta ir neveržti kūno.
Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus.


Odos priežiūra
Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena.
Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus).
Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu.
Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų.
Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Pragulų gydymas
Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti. Tai ypač palengvina ligonio slaugą.
Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių.
Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti.
Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.
Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis.
Cheminė nekrektomija taikoma tada, kai nekrozės sritis sausa ir stora. Nekrozinė sritis patepama 35-40 proc. salicilio rūgšties tepalu, storai aprišama ir laikoma dvi dienas. Didelės koncentracijos salicilio rūgštis sukelia aseptinį uždegimą.
Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi, skatina granuliacinio audinio augimą.
Praguloms gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios, kvarcavimas.
Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai