Pragulos. Gydymas ir profilaktika

Pragulos – tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus audinių mitybai, dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi sutrikus kraujotakai, spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti išsekusiems, ilgai be sąmonės gulintiems arba paralyžiuotiems ligoniams, dažniausiai – kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais.
 

Yra pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo rizikos veiksniai.
Pirminiai rizikos veiksniai – mechaniškai pažeidžiantys minkštųjų audinių struktūrą. Tai spaudimas, plėšimo jėga (tempimas), trintis.
Antriniai veiksniai (tačiau ne antraeiliai) – tai baltymų stoka, mažakraujystė, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje, odos drėgnumas, karščiavimas, bendrinė ir vietinė infekcija, psichologinė įtampa, odos pažeidimai.
Pragulų išsivystymo riziką galima įvertinti naudojant Nortono, Waterlaw, Bradeno skales.
Pragulos klasifikuojamos į stadijas pagal jų gylį. Šiuo metu plačiausiai naudojama R.Daniel (1979 m.) pasiūlyta klasifikacija:
I stadija – odos pritema (neišnykstantis paraudimas). Dažnai į tai nekreipiama dėmesio ir eritema nelaikoma pragula. Taip sudaromos sąlygos giliau esančių audinių pažeidimui.
II stadija – paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas.
III stadija – išopėjimas apima poodinius audinius.
IV stadija – išopėjimas apima raumenis, kaulus.
W.Seiler pasiūlė ir klasifikavimo poskyriais (A, B, C) principą (pagal pragulos uždegimo išplitimo laipsnį):
A poskyriui priskiriamos neinfekuotos žaizdos.
B poskyriui priskiriamos infekuotos žaizdos, kai aplinkiniuose audiniuose yra uždegimo požymių, o praguloje – nekrozės audinio salelių.
C poskyriui būdingos nekrozės masės visoje praguloje, kai aplinkiniuose audiniuose yra flegmoninio uždegimo simptomų.
 

Pragulų profilaktika


Norint išvengti pragulų, svarbiausia šalinti jų priežastis.
Taikomi šie principai:
• Pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, pripučiamos lovos, silikoninio pluošto antklodės, vandens lovos.
• Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas.
• Išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas.


Pragulų gijimui gerinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą. Norint tai pasiekti, reikia tolygiai paskirstyti ar mažinti spaudimą, keisti kūno spaudžiamų vietų padėtį, sumažinti ar panaikinti trinties ir šlyties jėgas, naudoti patogų, gerai vėdinamą sėdėjimo ar gulėjimo atramos paviršių.
Patalynė turi būti švari, paklotas – be raukšlių. Svarbu taikyti tinkamą paciento pakėlimo techniką. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus, pralaidus orui. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tinkamai sergančiojo mitybai.
Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Negalima masažuoti kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų, ir naudoti spiritinių tirpalų (jie sausina odą, todėl ji tampa dar pažeidžiamesnė).
 

Vietinis pragulų gydymas


Vietinio pragulos gydymo tikslas – sukurti optimalią gijimo mikroaplinką. Reikia tvarsčio, “perimančio” audinių funkcijas ir apsaugančio sveikas ląsteles nuo dehidracijos, žemos temperatūros, tolesnio mechaninio sužalojimo ir infekcijos poveikio. Okliuziniai-hidrokoloidiniai tvarsčiai geriausiai atitinka šiuos reikalavimus: medžiagos, iš kurių pagaminti hidrokoloidiniai tvarsčiai, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti, po tvarsčiu sukuriamas natūralus mikroklimatas, drėgmė, šiluma ir pragulų vietos netraumuojamos. Pradėjus gydyti pragulą, hidrokoloidinį tvarstį reikia keisti dažniau, nes pirmomis dienomis po juo susikaupia daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Vėliau sekrecija mažėja, ir tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Tvarsčius keičiame nedelsdami, jei pro kraštus sunkiasi sekretas. Su šiuo taisyklingai uždėtu tvarsčiu galima maudytis, tai ypač palengvina ligonio slaugą. Gydant pragulas būtina laikytis bendrų chirurginio gydymo principų: chirurginiu būdu pašalinti apmirusius nekrozinius audinius, įskaitant svetimkūnius, kurie stabdo gijimą ir palaiko infekciją, bet ne visiems ligoniams tai galima pritaikyti. Nekroziniams audiniams šalinti naudojami fermentiniai tepalai. Gerai rehidruoja nekrozinius audinius ir sukuria natūralias gijimo sąlygas hidrokoloidiniai Granuflex Bor-dered tvarsčiai, esant gilioms praguloms naudojama želė Granugel. Ertmė pripildoma Granugel želė ir uždedamas hidrokoloidinis okliuzinis tvarstis. Net ir pašalinus nekrozinius audinius ir pragulai atrodant kliniškai neinfekuotai, dažnai atsiranda daug eksudato, kuris greitai prasisunkia pro okliuzinį hidrokoloidinį tvarstį ir padidina infekcijos riziką, suminkština pragulos kraštus, aplinkiniai audiniai pasidaro vandeningi. Laikui bėgant eksudato sumažėja, bet iki šio sumažėjimo reikia naudoti hidrokoloidinius tvarsčius. Esant padidėjusiai eksudacijai papildomai naudojama Granuflex pasta, patogus yra pagerintas Granuflex Bordered hidrokoloidinis tvarstis, kuris sulaiko daug didesnį eksudato kiekį, neleisdamas jam prasisunkti pro tvarsčio kraštus.
Kol epidermis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcijos sukėlėjai. Tačiau pragulų paviršiuje esantys mikroorganizmai yra nepatogeniniai, nesukelia audinių reakcijos. Jei yra infekuotos pragulos požymių (žaizdos pakraščių edema, skausmas, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas), reikia paimti pasėlį mikroorganizmams ir jų jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į kitas kūno dalis bei gretimus audinius, reikia skirti plataus veikimo spektro antibiotikų. Vien tik antibiotikų nepakanka infekuotai pragulai išgydyti. Būtinos chirurginės procedūros: nekrektomija, plovimas. Keičiant tvarsčius būtina pašalinti pūlius, nekrozines mases, nežaloti besiformuojančių, sveikų audinių. Tinka okliuziniai hidrokoloidiniai tvarsčiai. Tvarstį reikia keisti dažniau nei įprasta. Šį gydymą turi nuolat kontroliuoti gydytojas. Besiskiriantis eksudatas turi baktericidinių komponentų, todėl antiseptinius skiedinius tenka naudoti retai. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius, pragulos plaunamos fiziologiniu 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu.
 

Nekrektomija


Nekrozinių audinių pašalinimo procedūra vadinama nekrektomija. Dažnai ji atliekama tvarstant ir nėra labai sudėtinga.
Cheminę nekrektomiją galima atlikti tada, kai nekrozės sritis sausa ir stora. Tada nekrozės srities luobas sutepamas 35-40 proc. salicilo rūgšties tepalu, storai aprišamas ir netvarstomas dvi dienas. Per šias dvi dienas didelės koncentracijos cheminis nekrolitikas (salicilo rūgštis) sukelia aseptinį uždegimą. Išskiriama daug uždegimo mediatorių, ir į pragulą migruoja daug makrofagų, kurie atidalija nekrozinių audinių luobą nuo sveikųjų audinių. Kito tvarstymo metu nekroziniai audiniai lengvai atsidalija nuo giliau esančių gyvybingų audinių.
Labai veiksminga savaiminė biologinė nekrektomija hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais. Tam tinka didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais, kuriais užpildomi gilūs audinių defektai. Tvarstant šiomis medžiagomis žaizdoje sulaikoma drėgmė ir sudaromos optimalios sąlygos monocitų ir audinių makrofagų migracijai bei fagocitozei. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiais nekrotizavę audiniai sudrėkinami, o po to juos ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Tuo pat metu įvairios ląstelės (trombocitai, monocitai, makrofagai ir kt.) aktyviai išskiria augimo faktorius. Šiems veikiant vyksta ir granuliacinio audinio augimas bei pragulos epitelizacija iš likusių epitelizacijos šaltinių – pragulos kraštų bazinio sluoksnio epidermio ląstelių, pragulos dugno plaukų folikulų bei prakaito liaukų. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi praguloje ir skatina granuliacinio audinio kapiliarų augimą.
Taikant tinkamą vietinį pragulų gydymo būdą, bet nepašalinus pagrindinių pragulų atsiradimo priežasčių, jas išgydyti ne visada pavyksta. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius lengviau prižiūrėti sunkiai sergančius ligonius. Pacientai dažnai išsigąsta, kad tvarstį nuėmus “žaizda padidėjo”, ir nustoja naudoti tvarsčius. Specialistai, skirdami tokius tvarsčius, turėtų paaiškinti tvarsčio veikimo principą (valyti žaizdą). Paciento mokymas paskatina jį dalyvauti gydymo procese, mažina stresą ir padeda greičiau sulaukti pozityvių rezultatų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai