Nepilnamečių neįgalumo lygis ir jo nustatymas

Neįgalumas, be abejonės, sumažina dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybes. Šie žmonės, akivaizdu, įgyja teisę į valstybės paramą, pagalbą, socialinę integraciją. Tačiau tam, kad jie galėtų pasinaudotų suteikiamomis lengvatomis, kad, atsižvelgiant į jų negalią, būtų sudarytos visos sąlygos tapti kuo savarankiškesniems, turėti tokias pačias teises, kaip ir kiti visuomenės nariai, neįgalieji tokį statusą turi įgyti teisiškai numatyta tvarka.
 
Tik taip jiems sudaromos tokios pat, kaip ir kitiems visuomenės nariams, ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Turintieji neįgaliojo statusą apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar išnaudojimo, jiems sudaromos sąlygos ir galimybės naudotis ištekliais bei veikti visose gyvenimo srityse.
 

Kokiais atvejais asmuo pripažįstamas neįgaliuoju?


Tokie atvejai yra trys. Neįgaliuoju asmuo laikomas tada, kai jam yra pripažintas neįgalumo lygis, kai jo darbingumo lygis yra mažesnis negu 55 proc. ir (arba) kai jam yra nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
Neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų (išskyrus tuos, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu) nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT).
Neįgalumo lygis – sunkus, vidutinis ar lengvas – nustatomas, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėja asmens galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
Sunkaus arba vidutinis neįgalumo lygios atveju reikalinga kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba.
Neįgalumo lygis nustatomas remiantis tam tikrai kriterijais. Jie skirstomi į kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo, inkstų ir šlapimo takų, endokrininės, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų, kraujodaros sistemos ligos ir būklės, akių, ausų, nosies, gerklės ligos ir būklės, psichikos ir elgesio sutrikimų bei kitų ligų ir būklių kriterijus.
 

Dokumentų neįgalumo lygiui nustatyti pateikimas


Jei skiriant gydymą ir/ar medicininės reabilitacijos priemones lieka organizmo funkcijų sutrikimų, asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę, asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK) pateikia:
• asmens tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymą dėl siuntimo į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti;
• užpildytą siuntimą į NDNT;
• medicininių tyrimų išrašus arba jų kopijas, patvirtinančias ligos sunkumą ir diagnozę;
• atsižvelgiant į organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį, – papildomus dokumentus.
GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams.
Jie privalo šiuos dokumentus pateikti arba išsiųsti registruotu paštu NDNT teritoriniam skyriui. Jam taip pat turi būti pateikta:
• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas arba vaiko gimimo liudijimas (išskyrus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl neįgalumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu);
• neįgalumo lygio nustatymo prašymas;
• jeigu reikia, – pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir specialiųjų poreikių įvertinimo.
 

Neįgalumo lygio nustatymas


Neįgalumo lygis nustatomas asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių. Kai yra sunkių organizmo funkcijų sutrikimų, – apžiūrėjus jį namuose ar ligoninėje. Arba, asmeniui nedalyvaujant, jei iš pateiktų dokumentų dėl neįgalumo lygio nustatymo abejonių nekyla.
Nustatydama neįgalumo lygį, NDNT:
• vertina medicininius ir kitus dokumentus;
• reikalui esant, kreipiasi į atitinkamas įstaigas/institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo;
• sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja asmens sveikatos būklę ištirti papildomai;
• įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą;
• pildo neįgalumo lygio vertinimo aktą;
• per 15 darbo dienų nuo reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino.
NDNT, nustačiusi neįgalumo lygį, užpildo nustatytos formos Neįgalumo lygio pažymą, kurią per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išduoda ar išsiunčiama registruotu paštu.
Atsižvelgiant į asmens būklę ir jam nustatytos ligos rūšį, jos eigą bei prognozes, neįgalumo lygis nustatomas pusei metų, vieneriems/dvejiems metams arba iki asmeniui sukaks 18 metų. Pasibaigus nustatytam terminui, taip pat pasikeitus asmens sveikatos būklei, asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, NDNT atlieka pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą. Jis atliekamas ir kai išmoką mokanti institucija nesutinka su sprendimu ar vykdant Ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimą.
Asmens neįgalumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
Tuo atveju, kai asmuo, jo tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai praleidžia kartotinio tikrinimo laiką, esant jų prašymui, neįgalumo lygį NDNT gali nustatyti atgaline tvarka.
Tačiau neįgalumo lygis atgaline data gali būti nustatomas ne daugiau kaip už tris praėjusius metus.
 

Ginčų dėl priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarka


Jeigu tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT kyla ginčas, jį nagrinėja ir sprendžia Komisija.
Skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško NDNT priimto sprendimo gavimo dienos.
Prie skundo turi būti pridedamas sprendimo ir skundą (prašymą) pagrindžiančių dokumentų patvirtintos kopijos.
Komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo (prašymo) gavimo dienos. Ji gali skundą (prašymą):
• atmesti ir NDNT sprendimą palikti nepakeistą;
• patenkinti, per nustatytą laiką įpareigodama NDNT pakeisti savo sprendimą.
Komisijos arba NDNT sprendimas (jeigu per nurodytą terminą Komisija sprendimo nepriima) gali būti skundžiami teismui.
Apskundimas teismui Komisijos ar NDNT sprendimo vykdymo nesustabdo.
 

Atsakomybė


Jeigu asmuo disponuoja tam tikrais duomenimis ar atlieka kitus su jo profesija susijusius veiksmus, natūralu, kad atsakomybė už informacijos pagrįstumą ir su asmens darbu susijusių veiksmų teisingumą, jų teisėtumą, yra numatyta ne kam kitam, kaip jam pačiam arba už jį (jo veiksmus) atsakingam asmeniui.
Nustatant neįgalumo lygį, atsakomybės subjektas – ne vienas:
• už pateiktų asmens medicininių dokumentų ir duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas;
• už pateiktos informacijos, reikalingos neįgalumo lygiui nustatyti, teisingumą – asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai;
• už sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą – NDNT teritorinio skyriaus, kuris priima sprendimą, vedėjas;
• už atlikto neįgalumo vertinimo teisingumą – NDNT teritorinio skyriaus gydytojas;
• galiausiai, už pedagoginės psichologinės tarnybos išvados teisingumą – pedagoginių psichologinių tarnybų vadovai.
Apie darbingumo lygį, jo nustatymą, vertinimą, apskundimo galimybę ir kita su tuo susijusi informacija – kitame „Sveikas žmogus“ numeryje.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

antanas
2014-01-16 20:25
su jusu teiginiu sutinku nes as pats auginu sunegalia turincia dukra tai spina befida
Jolita
2011-04-28 19:46
tikrai viskas issamiai parasyta tik realybej yra kitaip,man paciai tenko susidurti su vaikui neigalumo nustatymu ir zinau kaip yra istikruju.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai