Prarastą kalbą galima grąžinti

Kartą išmokę kalbėti, naudojamės šiuo sugebėjimu visą gyvenimą. Žmonių kalba būna sklandi, maloni klausyti, o kartais pašnekovo mintys tarsi šokinėja, jas nelengva suprasti. Nepaisant šių skirtumų, mes sugebame vienas kitam perteikti savo norus, svajones ir abstrakčias sąvokas.
 

Kalbos sutrikimas – afazija


Bet kartais suaugusius žmones ištinka tokia negalia, kai jie netenka gebėjimo kalbėti. Tokia kalbos sutrikimo forma yra vadinama afazija. Skirtingai nei mums atrodo, gebėjimas mąstyti, suvokti aplinką dažniausiai išlieka. Kalbos sutrikimai yra nevienodi, jie skiriasi savo apimtimi, intensyvumu. Skirtumai gali apimti tik tam tikrą kalbos sritį, pavyzdžiui, netenkama gebėjimo skaityti, suprasti aplinkinių kalbą arba tampa sunku pradėti tarti pirmąjį žodį. Ši negalia kartais būna labai lengva, kuri tik šiek tiek vargina, tenka ilgiau pagalvoti prieš ištariant žodį, tačiau ji būna ir tokio sunkumo, kai tampa neįmanomas bet koks kalbinis bendravimas ir lieka tik gestai ar akių kontaktas. Kalba, būdama labai sudėtingas smegenų veiklos produktas, taip pat sudėtingai pasireiškia savo sutrikimų pobūdžiu. Vienais atvejais žmogus gali kalbėti gana gerai, tačiau iš jo kalbos „iškrinta“ veiksmažodžiai, kartais jis nesuvokia perkeltinės prasmės arba jo tariamuose žodžiuose atsiranda daug pašalinių garsų, kurie iškraipo žodžių prasmę. Kalbos sutrikimus sukelia neurologinės galvos smegenų ligos.
 

Svarbiausia – bendradarbiavimas


Kai pacientas patiria tokių sunkumų, gydytojas jį siunčia pas logopedą. Logopedai, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose, ištiria paciento kalbos būklę, nustato afazijos rūšį ir tuo pagrindu sudaro kalbos atkūrimo programą.
Kas svarbiausia šiame etape? Visų pirma, asmuo, kuris kreipėsi į logopedą, turėtų būti motyvuotas bendram darbui. Kalbos lavinimas yra gana ilgas ir sunkus procesas, kuriam būtinos nuolatinės ir intensyvios pratybos. Jei kalbos sutrikimas labai sunkus, aktyvesnis šio proceso dalyvis bus logopedas, jei kalba sutrikusi tik dalinai – daugiau pastangų bus pareikalauta iš paciento.
Kokias priemones naudoja logopedas kalbos atkūrimo metu? Logopedas privalo aiškiai kalbėti, turi turėti daug įvairių metodinių priemonių (stalo žaidimų, loto, iliustruotų tekstų), taip pat specialiai paruoštų užduočių, kurios tikslingai veiktų vieną ar kitą sutrikdytos kalbos aspektą. Kiek lengviau šiuo atveju yra logopedams, kurie dirba su vaikais. Vaikų kalbai lavinti visada buvo ruošiama daug specialių priemonių. Tačiau suaugusiųjų ir vaikų kalbos atkūrimas skiriasi iš esmės, nes suaugusieji jau mokėjo kalbėti, skaityti ir rašyti. Ir dažnai viena iš šių sričių būna išlikusi, todėl grąžinant kalbą ji tampa atspirties tašku. Pavyzdžiui, jei asmuo mokėjo rašyti ir dabar iš dalies jo rašymas sutriko, tai pastebėsime, kad jis nedaro gramatinių klaidų. Klaidos bus visai kito pobūdžio: praleis raides, keis jas vietomis ar negebės užbaigti rašomų žodžių. Vadinamosios sensorinės afazijos atvejais žmogus gali neskirti, neatpažinti raidžių, tačiau gebėti skaityti rišlų tekstą. Todėl logopedas ir eis tuo keliu toliau, bet ne mokys pažinti po vieną raidę, kaip tai daroma su vaikais.


 

Greitesnis kelias kalbai atkurti


Yra sukurta unikali kalbos atstatymo metodika, kuri jau 30 metų sėkmingai taikoma JAV Masačiusetso valstijos Viljamo Bemonto ligoninėje (William Beamount Hospital) Kalbos ir kalbėjimo patologijos skyriuje. Šią metodiką paruošė logopedė (speach therapist) Susana Brubeiker (Susan Howell Brubaker) Metodika vadovaujasi daugiamete dirbo su asmenimis, kurie neteko kalbos įgūdžių, patirtimi. Kuo pasireiškia šios metodikos efektyvumas? Kalbinė medžiaga išdėstyta labai sistemingai ir nuosekliai pagal sunkumą. Pratimai yra išradingi, kūrybiški, keliantys nuotaiką. Dėl to, kad pacientui būtų lengviau atlikti užduotis, tekstas išspausdintas didelėmis raidėmis, išryškinant svarbiausias detales. Daug dėmesio skirta parenkant žodyną, jis yra priimtinesnis suaugusiųjų leksikai labiau negu iki šiol naudotos priemonės ir atitinka vidutinį žmonių išsilavinimą. Metodika tinka šalinant tiek sunkų, tiek lengvesnį kalbos sutrikimą, vienintelis reikalavimas – kad būtų išlikę nors minimalūs skaitymo elementai. O tai reiškia, kad jei pacientas negali skaityti garsiai, jis gali dalinai suvokti skaitomą tekstą ir atlikti tam tikras užduotis. Dirbant pagal šią metodiką, pastebėtas daug spartesnis kalbos atkūrimas ir geresni rezultatai.
 

Mes visi galime tapti pagalbininkais


Šeimos nariai, bendraudami su kalbos sutrikimą turinčiu asmeniu, galėtų prisidėti prie kalbos gerėjimo ir kitais, ne specialiais būdais. Visų pirma parodykite, kad suvokiate jo negalią ir visada siekiate kuo geriau jį suprasti. Atkreipkite dėmesį, kad kalbos sutrikimas tik atskirais atvejais yra lydimas nevisiško aplinkos suvokimo, todėl išlieka mimika, gestai ir intonacija. Tai šiek tiek panašu į būklę žmogaus, atsidūrusio šalyje, kurios kalbos jis nemoka. Svetimšalis mokės pereiti gatvę, galės pirštu parodyti į norimą prekę parduotuvėje, tačiau nesupras, kas parašyta etiketėje. Su žmogumi, kuris neteko kalbos, elkitės pagarbiai ir paslaugiai, kaip su svečiu. Skatinkite užbaigti pradėtą sakinį, kai norite išsiaiškinti jo norus, pvz., „Prašau pasakyti ... aš noriu .... “ , tikėtina, kad sakinys bus užbaigtas žodžiu „gerti“ ar kitu tuo metu tinkamu žodžiu. Pasinaudokite mėgstamo valgio pavadinimu, augintinio vardu ar įprastos veiklos įvardinimu (pvz., įjunk televizorių, einam pasivaikščioti, noriu sriubos) ir raginkite tuos žodžius kartoti.
Kai kada kalbos sutrikimas pasireiškia nevaldomu žodžių srautu, kuriame pasigirsta tik vienas kitas prasmingas skiemuo ar žodžio dalis. Tais atvejais reikia stabdyti kalbantįjį ir prašyti pakartoti savo žodžius. Tikėtina, kad kalbos sraute išgirsite daugiau prasmingos kalbos elementų, iš kurių suprasite, kas norima pasakyti. Jei jūsų pašnekovas kalba, tačiau gana dažnai vartoja netinkamus žodžius, turėkite galvoje, kad žodžio prasmė dažniausiai bus artima. Jei jums pasako, kad turite sėstis ant stalo, tai turėtų reikšti kėdės. Žodžiai bus parinkti iš tos pačios prasminės srities, vadinamojo semantinio lauko. Dėl gana skirtingų afazijų formų artimieji turėtų gauti iš logopedo tikslesnius nurodymus dėl bendravimo.
 

Svarbu prisiminti


Yra keletas universalių taisyklių, kurios padės suprasti ir lavinti negalios ištiktą šeimos narį.
Atskirkite tikslingo mokymo laiką nuo kasdienio bendravimo buityje.
Visada nustatytu metu atlikite kalbos lavinimo užduotis.
Dalis užduočių turi būti atliekamos dviese, o dalis savarankiškai.
Kai pasitaiko sunkios užduotys, vartokite žodžius, kurie neleistų nusiminti ir skatintų optimizmą, sutelkite dėmesį į pasiekimus, o ne į klaidas:
Tau pavyko, tik reikia ištaisyti keletą mažų klaidelių.
Dabar mes pakartosime, kad geriau įsimintum ateityje.
Mokykite pirmiausia suformuluoti žodį ar sakinį mintyse, tik po to jį tarti garsiai.
Tuo metu, kai bendraujate laisvai, netaisykite klaidų, mokykitės suprasti iš gestų ar intonacijos, būkite kantrūs.
Pasirūpinkite, kad dalis dienos turėtų kalbinio aktyvumo veiklos: televizija, radijas, pokalbiai telefonu, internetas ar tiesiog draugų, kaimynų vizitai.
Atminkite, kai kalbos netekęs asmuo negali ko nors pasakyti, tai ne dėl to, kad nesusikaupia, o dėl to, kad tikrai to negali padaryti.
Kalbos atsikūrimas po neurologinių ligų yra tikras išbandymas ligoniui ir jo šeimai. Tačiau, kaip parodė ilgi praktikos metai, pasiryžimas ir nuolatinis darbas atneša neabejotinus rezultatus.
 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai