Per gyvenimą su plačia šypsena

Jei ne invalido vežimėlis ir nuo gimimo cerebrinio paralyžiaus pažeistos galūnės, pagalvotum, kad fotelyje patogiai įsitaisęs 36 metų vyriškis yra visiškai sveikas. Nuoširdžiai besidžiaugiančio kiekvienu svečiu kauniečio Elvidijaus GASINSKO veidą nušviečia plati šypsena, o interviu netrukus virsta draugišku pašnekesiu prie gardžios arbatos puodelio. Optimistinis požiūris į gyvenimą, pasitikėjimas Dievu, viltis ir begalinis noras padėti kitiems – nuolatiniai palydovai, be kurių Elvidijus jau neįsivaizduoja savo, kaip neįgalaus žmogaus, kasdienybės.
 

Nėra vietos savigailai


Paklaustas, kaip sekasi, vyriškis tik šypteli ir lakoniškai atsako: „Gyvenu ir vargo nematau“. Čia pat priduria, kad kasdienybėj reikia mamą palaikyt dvasiškai ir moraliai, nes jai tikrai nelengva. Tada apie save negalvoja, tiesiog nėra kada. O savigaila, anot reto vardo savininko, niekada nebuvo jo gyvenimo palydovė.
 

Apie išsilavinimą


Netrukus Elvidijus jau pasakoja, kaip, būnant neįgaliam, teko siekt išsilavinimo. Jis prisimena, kaip mokėsi Kauno suaugusiųjų mokymo centre, kur neįgalieji mokėsi kartu su sveikaisiais. Pasak E.Gasinsko, tai buvo tikrai šaunus sumanymas, nes neįgalieji tokiu būdu galėjo integruotis į sveikų žmonių bendruomenę.
„Nesijaučiau kažkoks kitoks, tiesiog mokiausi kaip ir visi kiti, netrukus gavau brandos atestatą. Vėliau pradėjau mąstyti apie tolimesnes studijas, nes neįsivaizdavau, kaip galėčiau sėdėt rankas susidėjęs ir nesiekt universitetinių žinių. Taip atėjo mintys apie psichologijos, kineziterapijos arba ergoterapijos studijas universitete. Galiausiai pasirinkau socialinio darbo medicinoje studijas Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultete“, – prisimena Elvidijus.


Jis mielai pasakoja, kaip sekasi bendrauti ir mokytis tarp sveikųjų, ir džiaugiasi, kad jo niekas neišskiria iš kitų kaip neįgalaus žmogaus. „Niekada nejaučiau diskriminacijos iš kitų žmonių, bendrakursių ar dėstytojų“, – sako Elvidijus. Kaip sekasi mokslai? „Puikiai, – džiaugiasi pašnekovas, – tiesa, mano kūnas apimtas negalios, bet galva šviesi, mokytis netrukdo. Spėju ne tik pats atlikti užduotis, bet padedu ir savo sveikiems bendramoksliams, kurie mielai priima pagalbą“.
Šiuo metu vyriškis sėkmingai mokosi antrame kurse. Jau galvoja, kaip baigęs kolegiją toliau studijuos universitete. „Jei matau galimybę toliau studijuoti, tą galimybę būtinai išnaudosiu. Tikrai nesustosiu vidury kelio. Juk šiais laikais esi nieko vertas be išsilavinimo. Man tai labai svarbu“, – teigė E.Gasinskas.
 

Apie darbą


Pasak Elvidijaus, buvo laikas, kai jis kitiems teikdavo psichologinę pagalbą telefonu. „Pinigai man nesvarbiausia. Kur kas svarbiau, kaip save realizuoji gyvenime. Jeigu jauti pašaukimą padėt žmonėms, tai ir padėk. O būdų galima rasti daugybę. Mano gyvenime tikėjimas viską sustatė į savo vietas. Supratau, kad kur kas svarbiau kaupti dvasinius turtus, dalintis su kitais širdies gerumu, dvasine šiluma, ištiest kitam pagalbos ranką. Tai teikia iš tiesų didelį pasitenkinimą“, – sako Elvidijus. Gal todėl pašnekovas ilgai nemąstydamas vardija tris svarbiausius gyvenime dalykus – Dievą, šeimą, darbą.
Elvidijui teko dirbti ir kitokį, žemiškesnį darbą nekilnojamojo turto agentūroje. Kurį laiką telefonu pardavinėjo nekilnojamą turtą. Tuo tarpu šiandien Elvidijus jau aštuonerius metus kasdien vyksta į darbą Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre, kur savanoriu dirba socialinio darbuotojo padėjėju.
„Tai gera praktika man, būsimajam socialiniam darbuotojui. Šiame centre kasdien susiduriu su žmonėmis, su kuriais greičiausiai teks dirbti ir baigus studijas. Visos bendravimo su neįgaliais žmonėmis subtilybės tiesiog kaip ant delno. Tai labai sustiprina mane, juo labiau kad žinau, kaip jaučiasi kiti žmonės su negalia. Pats būdamas neįgalus, gerai suprantu kitų neįgaliųjų poreikius“, – pasakoja Elvidijus.
 

Negalia gyventi netrukdo


Elvidijus kituose žmonėse labiausiai vertina padorumą, santūrumą, punktualumą ir žodžio laikymąsi. Ir pats stengiasi toks būti.
Negalia vyriškio neįveikė, ji jau nebetrukdo gyventi. Pasak E.Gasinsko, jo negalia – tai tokia priimtina būsena, be kurios jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. „Mudu gerai susigyvenom. Tiksliau aš ją įveikiau. Tai man jau nėra problema. Kaip namuose tvarkomės, darom remontą, taip ir mano neįgalus kūnas kaip tas namas. Ne mane negalia valdo, aš jau pats ją valdau. Jaučiuosi kaip normalus sveikas žmogus. Jau seniai supratau, kad neįgalumas dar nėra pasaulio pabaiga. Tiesiog tai gali būti kitų gerų dalykų pradžia“, – sako optimistiškai nusiteikęs pašnekovas.
 

Apie sveikatą


Vyriškis sau nenuolaidžiauja. Jo gyvenime yra griežta dienotvarkė. „Kasdien keliuosi anksti ryte, dieną pradedu su malda, grūdinuosi, ruošiuosi į darbą ir, būdamas geros nuotaikos, skubu ja pasidalyti su kitais neįgaliaisiais iš jaunimo užimtumo centro.
Sergu retai, bet, jei taip nutinka, paprastai stengiuosi gydytis natūraliomis priemonėmis – vaistažolėmis, medumi ir pan. Vaistus vartoju tik tada, kai jau negaliu be jų išsiverst, kai liga neatstoja, organizmas neturi jėgų priešintis ligai“, – teigia E.Gasinskas.
Būti sveikam padeda ir iškrovos dienos, kai natūraliai kartą per savaitę jis stengiasi pabadauti, tiesiog įsiklausyt savo organizmą ir jam padėti apsivalyti. Taip pat organizmo imuninę sistemą stiprina ir natūraliais maisto papildais.
Elvidijus labai palaiko organų donorystės idėją. Sako ir pats norįs būti donoru po savo mirties. „Juk nenusinešiu savo organų į dangų, tai jau verčiau nors vienam ar net keliems sunkiai sergantiems žmonėms galėčiau išgelbėt gyvybę, kitiems gal sugrąžinti regėjimą“, – mąsto pašnekovas.
 

Apie laisvalaikį


„Niekada nesijaučiau vienišas. Turiu bičiulių ir draugų. Mėgstu skaityti įvairias knygas. Anksčiau net kurdavau eilėraščius. Būdamas nepataisomas optimistas, dar turiu vilties susirasti ir draugę, kuri man būtų artimiausia siela. Su ja norėčiau dalintis viskuo“, – ramiai dėsto Elvidijus.
Paklausus, kokia yra jo gyvenimo džiaugsmo paslaptis, ilgai nesvarstęs E.Gasinskas atsako: kai duodi žmogui daugiau nei gali ar jis nusipelno – tokia ta paslaptis.
„Reikia apsižvalgyt aplinkui, nes visada galima rasti žmonių, kuriems reikia pagalbos, ir yra visokiausių būdų padėti kitiems žmonėms“, – teigia pašnekovas.
Mėgstamas Elvidijaus posakis – situacija yra tokia, kokia yra, bet Dievas gali padėt rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Gal todėl visą pokalbio laiką nuo Elvidijaus veido nedingsta šypsena. Kaip jis pats mėgsta sakyti, kasdien užsideda 139-tą šypseną ir pirmyn gelbėti pasaulio! Gal ne iš karto viskas pavyksta, bet ko vertos vien tik pastangos, kad kitiems ta negalia neatrodytų tokia slegianti, nes su tuo irgi galima gyventi visiškai normalų gyvenimą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai