Ugnė Šakūnienė: gyvenimas, kuriame nėra vietos liūdesiui

„Nedaug likę tokių žmonių, kurie, negailėdami savęs, dirba dėl kitų...“, „ ...paaukos viską, kad tik kitas nusišypsotų. Žiūrint į ją ir jos užsispyrimą atrodo, kad sveikesnių žmonių pasaulyje nėra, o juk ji tiek daug iškentė“, „Ugnė dalija šilumą savo delnais, ir visa tai iš širdies“. Tokius ir dar gražesnius komentarus galima išgirsti apie žmogų, kuris nepalūžęs po dviejų inkstų transplantacijų tapo užuovėja daugeliui kitų panašaus negailestingo likimo draugų. Tas žmogus – tai Ugnė ŠAKŪNIENĖ, organizacijos, vienijančios šimtus žmonių, iškentusių transplantaciją ar jos tebelaukiančių, vadovė.
 

Vietoje smėlio dėžės – ligoninės sienos


Visos Ugnės bėdos prasidėjo sulaukus vienuolikos metų. Energinga ir visada besišypsanti mergaitė netikėtai susirgo gripu. Tada niekas net nebūtų pagalvojęs, kad nekalta liga taps nesibaigiančios kovos už gyvenimą pradžia. Netikėtai sutino kojos, veidas, mergaitės būklė sparčiai pradėjo blogėti. Po išsamių ir varginančių tyrimų paaiškėjo, kad Ugnė serga inkstų uždegimu. Tai viena pavojingiausių gripo komplikacijų. Pasak Ugnės: „Didžiausia bėda buvo ta, kad tais laikais vaikų nuo tokios sunkios ligos negydydavo. Buvau pasmerkta, tačiau tėvai neprarado vilties. Laimei, jų pažinčių dėka pavyko patekti pas nuostabią gydytoją G.Žvinklienę. Tėvams buvo pasakyta, kad gali būti visko, tačiau po keleto mėnesių išėjau iš ligoninės, nežinodama, kad jau niekada nebūsiu tokia, kokia buvau. Tikėjau, kad pasveiksiu ir toliau gyvensiu normalų gyvenimą“. Būtent tada Ugnė pirmą kartą įrodė, kad noras gyventi, užsidegęs mažos mergaitės širdelėje, yra šimtus kartų stipresnis už mirtį. „Tik papuolusi į ligoninę antrą kartą supratau, kad sergu nepagydoma liga ir kad niekad nebegalėsiu gyventi taip, kaip gyvenau prieš ligą. Nuo tada prasidėjo „negalima“ laikai: negalima maudytis, negalima kažko valgyti, negalima sportuoti, net mokyklos lankyti nebegalima... Tai buvo prieš 23 metus”, – prisimena Ugnė.


 

Pirmoji dializė, pirmoji inksto transplantacija


Inkstų uždegimas progresavo, o mergaitės būklė vis blogėjo. Galiausiai inkstai iš vis nustojo dirbti (kasmet Lietuvoje maždaug 100 žmonių nustoja veikti savi inkstai). Prasidėjo nesibaigiančios dializės. „Ir šiais laikais, kai medicina pasiekusi daug aukštesnį lygį, išgulėti 4 val. prie dializės aparato, kitaip dar vadinamo „dirbtiniu inkstu“, per kurį daugybė kartų prateka tavo kraujas, yra sunku. Šios procedūros atliekamos kas antrą dieną iki transplantacijos, o, nesulaukus donoro, – iki mirties. Tais laikais dializės procedūros buvo atliekamos primityviais dializės aparatais. „Dirbtinis inkstas“ taip mane iškankindavo, kad nebeturėdavau jėgų pasikelti iš lovos.“ Mergaitė seko, ir kiekviena diena jai galėjo būti paskutinė. Netikėtai mama išgirdo apie inkstų transplantaciją iš gyvo donoro. Iš pradžių gydytojai dvejojo. „Jei ne mama, tai donoro aš nebūčiau sulaukusi“. Po transplantacijos sekė stipri atmetimo reakcija. Pasirodo, kad mamos inkstas nebuvo visiškai tinkamas, o imunitetą silpninančių vaistų, kokių yra dabar, tais laikais nebuvo. Tik dabar, kada yra tobulesnių vaistų, žmonės, iškentę inkstų transplantaciją, gali švęsti 10-ąsias, 15-ąsias antrojo gimimo metines. Ugnė prisimena, kad ne taip jau daug dienų buvo, kad kas nors nemirtų. „Per tuos 3 mėnesius, kuriuos praleidau ligoninėje po transplantacijos, mirė visi žmonės, su kuriais susipažinau paguldyta į ligoninę. Ir mano pačios gyvybė vėl kabėjo ant plauko. Pirmą kartą sąmoningai buvau susiruošusi į aną pasaulį. Vis dėlto tas „plaukas“ pasirodė daug stipresnis, negu visi tikėjosi – išgyvenau“, – sako ji.
 

Antrasis inksto persodinimas sėkmingesnis


Mamos inkstas išdirbo šešerius metus, todėl, vėl prasidėjus dializėms, Ugnė nieko jau nebesitikėjo. „Susitaikiau su likimu ir laukiau. Visai atsitiktinai mama gydytojų paklausė, ar netiktų tėčio inkstas, nes jo kraujo grupė buvo kita. Pasirodo, tėčio inkstas tiko taip pat, kaip ir mamos. Tėtis, kaip ir mama, nė nesvarstęs gulė „po peiliu“. Tąsyk operacija atrodė dar sunkesnė, nes mano būklė buvo tokia prasta, kad nedaugelis tikėjo, kad išgyvensiu“, – pasakoja ji. Tačiau Ugnė išgyveno. Su tėčio inkstu Ugnė gyvena jau 17 metų. Pasak Ugnės, „Džiaugiuosi, kad tiek mamai, tiek tėčiui inksto paėmimo operacija sveikatai nepakenkė. Žmogus gali ir su vienu inkstu gyventi visiškai visavertį gyvenimą. Gyvenimas įgauna visiškai kitą prasmę, kada žinai, jog nedidelė dalelė tavęs išgelbėjo žmogaus gyvybę.“
Šiuo metu Ugnė vadovauja Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijai „Gyvastis“. Ši asociacija jungia žmones, kurių savi inkstai nebeveikia arba kuriems atlikta inksto transplantacija. Be to, į organizacijos veiklą yra įsijungę 10 žmonių po širdies ir pora po kepenų transplantacijos. „Drąsiai galiu sakyti, kad darbas šioje organizacijoje (o dirbau ir bibliotekoje, ir Kultūros ministerijoje ir neįgaliųjų organizacijoje) yra mano kelias. Žinau, kad niekada nesigailėsiu to, ką darau, o tai, mano manymu, didelė prabanga“, – sako Ugnė. Nors Lietuvoje kasmet vidutiniškai atliekama per septyniasdešimt transplantacijų, laukiančiųjų sąrašai netrumpėja. Didžiausia problema – organų trūkumas. Lietuviai vis dar nenori aukoti savo organų. Užuot padovanoję gyvenimo džiaugsmą kitam, nueina į nebūtį, kartu nusinešdami mylinčio tėvo ar besišypsančio vaiko viltį sulaukti rytojaus.
 

SŽ informuoja


Žmonės organizaciją „Gyvastis“ gali paremti pervesdami paramą į asociacijos sąskaitą a/s LT847044060001492289 arba paskirdami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tam užtenka žinoti organizacijos pavadinimą – Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“ – ir kodą – 191609186.
Tačiau didžiausia parama organizacijai – pritarimas organų donorystei. Ir tai nebūtinai vadinamosios donoro kortelės pasirašymas. Pokalbis su artimaisiais, kuriame išreiškiate pritarimą (arba nepritarimą) organų donorystei, padės jiems apsispręsti sunkią valandą. Toks pokalbis gali išgelbėti kažkam gyvybę, tėvams išsaugoti vaikus, vaikams nelikti našlaičiais.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai