„Smėlio dėžės metodas – tai simbolinis žaidimas, kuris savaime veikia gydančiai, ir visai nesvarbu, ar vaiką, ar suaugusįjį. Amžius nėra svarbu, kadangi kiekvienas žmogus turi natūralų žaidimo, kūrybiškumo impulsą, – sako Praktinės psichologijos centro jungistinės krypties psichoanalitikė Goda Rukšaitė, paklausta, kodėl žaidimo metodas taikomas suaugusiems žmonėms. Su pašnekove kalbame apie šį dar daug kam mažai žinomą terapijos metodą ir jo taikymą praktikoje.
Pirmiausia, kiek seniai šį metodą taikote praktikoje?
Kaip pagalbinį metodą smėlio dėžę analitinėje terapijoje pirmoji išbandė G. Gudaitė (Gražina Gudaitė – VU profesorė, jungiškosios krypties psichoanalitikė – red. past.), vėliau pradėjau ir aš. Dabar kolekcionuojame medžiagą, kad klientui būtų iš ko rinktis.
Ar pats klientas renkasi šį metodą, ar jisai siūlomas?
Būna įvairiai. Pavyzdžiui, terapeutė analitikė Alice Merz (Ciurichas, Šveicarija), pas kurią teko mokytis, smėlio dėžės metodą taikė kaip pagrindinį terapijos būdą. Taigi jos klientai žinojo, kad terapija vyks būtent tokiu būdu. Aš jį naudoju kaip pasirinkimo metodą. Kartais žmogus gali tiesiog išbandyti, kas tai yra. Taip pat labai tinka tais atvejais, kai jam sunku kalbėti apie savo problemą.
O jei žmogus gali kalbėti, ar toks metodas padeda geriau įvertinti jo būklę?
Kadangi siūloma rinktis figūrėles negalvojant, tai, kas patraukia akį, čiupnėti, nėra prašoma sudėlioti kokią racionalią istoriją, tai besirinkdamas žmogus net nežino, ką nori tuo pasakyti. Tai yra kaip projekcija, daugiau matome tai, kas yra pasąmonės lauke. Ir pagal tai, kas susidėlioja, kokie simboliai, kokie jų santykiai, atsispindi pasąmonės informacija, o kalba žmogus daugiausia racionaliai.
Tačiau juk racionalumas niekur nedingsta ir dėstant paveikslus?
Taip, būtent dėl to svarbu ilgalaikis patyrimas. Pradžioje gal tai būna sugalvota labiau, paskui žmogus įsidrąsina ir gali sau leisti labiau eksperimentuoti, nebegalvoti. Tuo labiau kad mes nieko žodžiu neinterpretuojame.
Tačiau vėliau Jūs vis tiek kažkaip vertinat? Kaip kalbate apie tai su klientu?
Pats procesas yra gydantis, pats veikia. Bet vėliau gali būti skirtingai. Mano minėtoji A. Merz apskritai nieko neinterpretuodavo, tik pabaigoje manęs klausdavo, gal aš galiu tai, kas susidėliojo, kažkaip pavadinti, gal noriu ką nors pasakyti. Kartais mes taikom geštaltinės psichoterapijos principus, paskatiname žmogų iš skirtingų figūrų perspektyvų papasakoti istoriją, taigi žodžiais apibūdinti tai, kas susidėliojo, bet nebūtinai.
Ar Jums pačiai reikėjo laiko tam, jei taip galima sakyti, pasinėrimui?
Tikrai, man reikėjo laiko.
Nuo ko priklauso tas „žaidimas“?
Tai labai priklauso nuo kliento, gal net nuo tipologijos. Vienam labai svarbūs loginiai ryšiai, žmogus dėlioja istoriją, kitas tiesiog iš karto mato bendrą vaizdinį, dar kitas daugiau renkasi pagal figūrėles. Jos gali atrodyti ir visiškai nesusijusios, vos ne atsitiktinai parinktos, vaizdinys gali būti ne toks logiškas.
Dar šiek tiek apie pačią dėžę. Jūs kaupiate figūrėles, pagal ką jas parenkate?
Tai tarsi mažas pasaulio modelis. Turi būti viskas – tai ir neorganinės formos, pavyzdžiui, akmenys, medžio gabaliukai, toliau žolių, gėlių imitacijos, medžiai, kiti augalai, gyvūnai (naminiai ir laukiniai), įvairiausi paukščiai, toliau žmonės, visų rasių. Taip pat skirtingi tipažai – ir karaliai, ir riteriai, ir šiuolaikiniai žmonės, dirbantys ir atostogaujantys, kūdikiai ir senukai. Taip pat saulė, menulis, piramidės, šventyklos, įvairiausi daiktai, meno kūriniai. Taip pat iki dievybių, netgi skirtingų kultūrų dievybių, ir abstrakčių daiktų.
Tai reikia be galo didelės kolekcijos?
Taip. Kas užsiima tiktai smėlio dėžės metodu, turi milžiniškas kolekcijas. Kai didelė įvairovė, žmogus gali tiksliau pasirinkti. Naudojant kaip papildomą būdą, stengiamasi turėti visko, kas atspindėtų esmines kategorijas.
Būtų dar įdomu ar, sakykim, racionalesni žmonės logiškiau renkasi, gal materialesnius daiktus?
Na, mes skatinam žmogų neturėti išankstinio sugalvojimo, rinktis tai, kas iškyla čia ir dabar. O abstraktumas nuo racionalumo lygio nepriklauso.
Kiek paprastai reikia tokių seansų? Nuo kada jau pradedama galėti „būti čia ir dabar“?
Vėlgi priklauso nuo kliento būklės, kiek jaučiasi saugus. Pavyzdžiui, dideles traumas patyrę žmonės iš viso negali apie jas kalbėti, tokiu atveju didžiulė terapijos dalis – tiktai dėliojimas, pradžioje tik smėlio žarstymas. Kol žmogus ima kalbėti, gali praeiti ir keleri metai.
Kalbant apie sąlyginai sveikus žmones, tai, pavyzdžiui, aš naudoju ne kiekvieną seansą, bet kai, sakykim, „stringa“ terapija. Taip pat metodas naudojamas kaip santykių perkėlimas, kai sunku kalbėti apie tai, kas vyksta. Taip pat galima siūlyti pavaizduoti sapną, jeigu jis labai traukiantis dėmesį. Taigi aš taikau tada, kai reikia, nesu su vienu žmogumi dirbusi metus vien tuo būdu.
O ar vis dėlto nusakomos tam tikros gairės, jei žmogus susiduria pirmą kartą? Ar turi užpildyt visą dėžę?
Na, pirmiausia klientas nieko neturi, visiška laisvė. Taip ir paaiškinam: imk ką nori, apžiūrėk, čiupinėk, vadovaukis ne protu, o jausmu. Gali iš viso tiesiog žaisti, nedėti jokių figūrėlių. Minėtos A. Merz seminare teko girdėti, kad giliai traumuoti žmonės tiesiog žaidžia su smėliu, jį perstruktūruoja ir taip valdo. Tai jau pradinis etapas. Iš pradžių net baisu kažką imti, ir tik palaipsniui tarsi atsiranda jausmas, kad galima kažką padėti.
O kaip vyksta seansas, ar darbas turi būti pabaigtas vieno seanso metu, ar tęsiamas kitą kartą?
Paprastai laukiame, kol darbas baigiamas. Kai matome, kad klientas kurį laiką nieko nebedaro, klausiam, ar yra jausmas, kad darbas užbaigtas. Jei taip, galima jį pavadinti, darbas fotografuojamas. Tada ir to paties seanso metu klientas gali daryti keletą tokių paveikslų, bet kito seanso metu toliau nebetęsiama. Klientas išeina su tuo paskutiniu vaizdu, terapeutas viską sutvarko, pats žmogus savo darbo nesugriauna.
Paprastai daromos dvi nuotraukos: viena klientui, kita terapeutui. Klientas gali turėti savo albumą ir pats matyti visą dinamiką.
Ką turite galvoje sakydama dinamika?
Na, pavyzdžiui, pradžioje žmogus nesaugiai jaučiasi, gali šimtus figūrų prikrauti, ir vis nėra užbaigtumo jausmo, o gale sudėti vaizdinį su daug aiškesne struktūra, mažiau chaoso.
Tai tas struktūros aiškumas vis dėlto kažką sako?
Priklauso nuo pradinio taško, jei yra problema, tai sako, bet gali būti, kad žmogus kaip tik stengiasi viską kontroliuoti ir pabaigoje atsiranda išsilaisvinimas, tai jis sudės absoliučiai nesusijusius dalykus ir daug laisviau.
Ar šis metodas yra daugiau diagnostikos tikslas, ar terapija?
Be abejo, atlieka diagnostinę funkciją, bet iš esmės svarbus pats procesas. Juk sakoma, kad terapija – tai eksperimentavimas sus savimi. Seansų metu žmogaus pasąmonė patenka į tam tikrą ryšį, tam tikrą dialogą, ir per tą dialogą vyksta gydymas.
Dar šiek tiek apie dėžę. Skaičiau, kad dugnas ir šonai paprastai nudažyti mėlynai? Kodėl?
Kad būtų vandens galimybė, jeigu praskirtum smėlį, galėtum pavaizduoti upę, jūrą ir pan. Ir paprastai būna dvi dėžės. Vienoje galima naudoti šlapią smėlį, pilti vandenį ir daryti visai kitokį paveikslą. Kad kuo daugiau galimybių būtų savo būsenai išreikšti.
Kuo šis metodas skiriasi nuo kitų meno terapijos rūšių?
Priklauso nuo to, kaip interpretuojama, ir meno terapija gali labai skirtis. Gal vis dėlto tai daugiau visa apimantis metodas – kadangi tai ir lytėjimas, ir akys, dalyvauja ir jausmai, trimatė erdvė.
Ar yra kam jis visiškai netinka?
Manau, kas visiems tinka, nebent, kai klientai patys atsisako.
O kuo motyvuoja atsisakydami?
Vis dėlto tai yra už ego gynybos ribų, žmogus negali iki galo kontroliuoti, jis nežino, ką pasako. Todėl tiems, kurie labai akcentuoja racionalų lygmenį gyvenime, labai sunku ir kartais net baisu naudoti smėlio dėžes.
Teko skaityti, kad kartais žaidimas smėlyje sukelia stiprias fiziologines reakcijas. Ar gali taip stipriai veikti?
Gali, kai netikėtai paliečia svarbų dalyką: koks nors vaizdinys, savasties simbolika gali sukrėsti žmogų, jeigu jis yra labai giliai pasinėręs į tą, ką daro.
Teko girdėti smėlio dėžės sulyginimą su mandala. Ar čia yra kokių panašumų?
Mandala atspindi kosmosą, kartu ir vidinį kosmosą, o smėlio dėžės terapija yra to vidinio kosmoso dėliojimas. Manoma, kad savastis yra reguliuojantis centras. Smėlio dėžės centras (arba lapo centras dailės terapijoje) yra kaip įsivaizduojamas savasties centras, apie kurį sukasi patyrimas. Kartais žmogus smėlio dėžėj gali dėlioti mandalą. Jeigu dėliojasi mandala, pasąmonė tokią struktūrą „išmeta“ kaip atliekančią reguliuojančią funkciją. Taigi tam tikrų paralelių galima rasti, bet taip tiesiai neprilyginčiau.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauLengvesnis virškinimas – lengvesni Jūs. Kai virškinimas veikia sklandžiai, pilvas plokščias ir skrandyje nejuntamas sunkumo jausmas, tuomet galite džiaugtis geresne savijauta, būti darbingesni ir, tuo pačiu, laimingesni. Pristatome Jums 3 itin naudingus maisto produktus, kurių turėtumėte valgyti dažniau, kad galėtumėte jaustis lengviau. Tai kiviai, papajos ir linų sėmenys. Pakalbėkime apie šiuos virškinimui naudingus maisto produktus šiek tiek plačiau....
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauMes pirmiausiai rekomenduojame elgtis taip, kad persivalgymo tiesiog pavyktų išvengti. Galite išmėginti šiuos paprastus, tačiau veiksmingus patarimus: ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauMigrenos priepuolis priverčia ieškoti kuo skubesnės pagalbos, nes galvos skausmas gali atrodyti tiesiog nepakeliamas. Pateikiame Jums natūralių pagalbos būdų, kurie, tikime, padės greičiau ir vėl jaustis gerai ir (arba) padės suretinti šių gyvenimo kokybę menkinančių pojūčių pasireiškimą. ...
Skaityti daugiauPaprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) – notrelinių (Lamiaceae) šeimai priklausanti augalų rūšis. Tai daugiametis augalas, galintis užaugti iki 40-80 cm aukščio. Paprastasis raudonėlis yra žolinis augalas, kuris turi statų stiebą. Jis dažniausiai žydi rausvos, baltos, purpurinės ar violetinės spalvos žiedynais, kurie tvirtinasi prie viršuje išsišakojančio stiebo. Lapai išsidėstę priešiškai, pritvirtinti prie kotelių, nusmailėjusia viršūne, 3-5 cm ilgio. Paprastasis raudonėlis subrandina mažus vaisius – iki 1 mm ilgio riešutėlius. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauAr teko girdėti, kad naudingos ne tik tikrosios saulėgrąžos sėklos? Gali būti panaudojamos ir kitos šio augalo dalys, pavyzdžiui, džiovinti žiedlapiai. Pakalbėkime apie tikrąją saulėgrąžą šiek tiek plačiau – kaip ji gali pasitarnauti ir grožiui, ir sveikatai? Kaip jų užsiauginti patiems? ...
Skaityti daugiauSloga trukdo dirbti, mokytis ir miegoti? Kodėl vieni ja serga dažniau, o kiti – rečiau? Kada dėl jos būtina rimčiau susirūpinti? Kokios natūralios slogos gydymo priemonės? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pateikti žemiau. ...
Skaityti daugiauVėstant orams vis dažniau domimasi, kokiais būdais galima sustiprinti imunitetą ir veiksmingiau apsisaugoti nuo įvairių peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 koronavirusinės infekcijos. Svarbu pabrėžti – imuniteto stiprinimas ir organizmo grūdinimas yra ilgalaikiai procesai. Per savaitę to padaryti nepavyks – tai tiesiog turi tapti gyvenimo būdu. ...
Skaityti daugiauO ne – vaikas ir vėl karščiuoja? Kartais pamirštame viską, ką apie tai žinojome. Štai Jums trumpa atmintinė, kokias natūralias ir medikamentines karščiavimo mažinimo priemones galime išmėginti. Taip pat labai svarbu žinoti, į kokias situacijas reikia reaguoti greičiau ir būtinai nedelsiant kreiptis į gydytoją. ...
Skaityti daugiauMiško kvapas – tai kažkas stebuklingo, ar ne? Daugeliui jis tikrai labai patinka, nes primena tikrąją žmogaus prigimtį, be to, jis atgaivina, ramina, atpalaiduoja. Taigi kuo ypatingas gaiviu vasaros mišku kvepiantis paprastosios pušies eterinis aliejus? Kaip jį naudoti? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauTas levandų kvapas... Kas galėtų jam prilygti? Tikroji levanda paskutiniu metu populiari ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje. Vis daugiau levandų ūkių atsiranda ir Lietuvoje. Pirmosios levandos į Lietuvą atkeliavo dar 20 amžiaus pradžioje, kai jos pradėtos auginti Kauno botanikos sode. Kuo ypatingas ir naudingas šis kvapnus ir išvaizdus augalas? ...
Skaityti daugiauKaip manote, kodėl pietuose žmonės laimingesni nei šiaurėje? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad pietuose gyvenantiems žmonėms daug rečiau trūksta vitamino D – riebaluose tirpios medžiagos, kuri padeda palaikyti ne tik normalią kaulų, dantų ir raumenų būklę, tačiau reikšmingai prisideda prie stipraus imuniteto, geros nuotaikos palaikymo, atsparumo stresui ir blogoms emocijoms. Kam dažniausiai trūksta vitamino D? Koks vienas svarbiausių vitamino D šaltinių? Ką valgyti, kad papildytume vitamino D atsargas? ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauLinų sėmenys savyje kaupia dideles galias – ne be reikalo senovėje linas laikytas šventu augalu. Šiandien linų sėmenys vadinami supermaistu. Jų galima rasti ir vaistinėse, ir sveiko maisto krautuvėlėse, ir eiliniuose prekybos centruose. Taigi pristatome 10 įdomybių apie naudinguosius linų sėmenis – kodėl jais taip vertinga papildyti mitybą, kuri kai kuriais atvejais itin skurdi? ...
Skaityti daugiauLydytas sviestas, dar vadinamas Ghi arba Ghee sviestu arba skystuoju auksu, paskutiniu metu muša populiarumo rekordus. Jį itin pamėgo sveikos mitybos šalininkai, mat ant šio sviesto keptas maistas kur kas vertingesnis ir gardesnis. Šiam sviestui būdingas labai malonus skonis ir kvapas, primenantis pienišką riešutų aromatą. Teigiama, kad jis kur kas naudingesnis sveikatai nei paprastas sviestas. Šaunu ir tai, kad jis ilgiau išlieka tinkamas vartoti, be to, „pakelia“ kur kas aukštesnę kaitinimo temperatūrą (priešingai nei paprastas sviestas ar skysti saulėgrąžų ir rapsų aliejai, kurie dažniausiai naudojami kepimui), todėl kepimo metu nesusidaro nuodingos medžiagos, o pats maistas įgauna labai malonų aromatą ir poskonį. ...
Skaityti daugiauGalimybė ir vėl pasimėgauti beržų sula - viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių laukia pavasario. Beržų suloje gausu naudingų medžiagų – ji vertinga ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Tad kodėl ta sula taip liaupsinama? Pakalbėkime apie šį pavasario šauklį plačiau ir atminkime, kad suloje išvirta kava daug skanesnė. ...
Skaityti daugiau