Žmogaus kaukolės milteliai nervų sistemos ligoms gydyti; budelio aukos, tik ką nukirsdintos turgaus aikštėje, kraujo puodelis sveikatai ir gyvybingumui stiprinti; asilo sėklidžių ištrauka nuo skausmo; žvirblio mėšlo miltelių migla į negaluojančias akis; opijus nuo kosulio suaugusiems ir vaikams... Daugelis būdų ir vaistų, kuriais gydyta senovėje, šiandien kelia šiurpą arba šypseną. Tačiau kai kurie jų yra dabar taikomų metodų archajiškieji analogai ar pirmtakai. Senovės Indijos medicinos ajurvedos, žinomos per 5 tūkst. metų, vienas garsiausių atstovų chirurgas Sušruta naudojo didžiąsias skruzdes – dėdavo jas ant žaizdos kraštų; kai šios imdavosi žaizdą „valgyti“, chirurgas nusukdavo galvas; tada išsiskirianti skruzdžių rūgštis dezinfekuodavo žaizdą.
Senosios medicinos ir vaistininkystės žinios, paaiškina LSMU Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vyriausioji muziejinė dr. Vilma Gudienė, liudija apie neįtikėtinai sudėtingą ieškojimų ir intuityvios veiklos, gamtos ir žmogaus stebėjimų kelią, įveiktą siekiant padėti sergančiam ir kenčiančiam žmogui. Praeityje laikai, kai neturėta priemonių paprastoms (mūsų dienų požiūriu) ligoms gydyti, kai visiškai nežinota, kas galėtų padėti sunkiems ligoniams. ...Telšių vaistinės 1830 m. receptų knygoje vienas įrašas liudija, jog „areštantei“ – kalinei – skirta cukraus; tikriausiai pagalbos labai reikėjo, bet, nežinant, kaip padėti, pasikliauta „šventu melu“ – juk pasitikėjimas gydo. Vaistininkystės ir gydymo meno atstovai visais laikais tai žinojo!
„Vaistas stiprina maldą, o malda – vaistą“
Senovės Egipto mediciną galima pavadinti sakraline. Eberso papiruse (apie 1550 m. pr. Kr.) rašoma, kad malda padeda vaistui, o vaistas padeda maldai. Gydydavo šventikai, o gydytojai pasauliečiai neminimi.
Dauguma senovės Egipto vaistų buvo augalinės kilmės, dalis – gyvulinės ir mineralinės. Vaistininkai papiruse neminimi, tik „vaistų gamintojai“ ir „vaistų saugotojai“. Manoma, kad vaistus gamino patys gydytojai. Į jų patalpas, vadintas asit, kiti žmonės įeiti negalėjo. Vaistų sudėtis saugota kaip paslaptis, vaistų pavadinimus išgalvodavo: vaistingasis krokas (Crocus) vadintas „Izidės krauju“, o apetitui skatinti skirtas kartusis kietis (Artemisia absinthium) – „Grifo širdimi“.
Gaminti tepalai, pleistrai, kompresai, nuovirai, piliulės. Taip pat žvakutės, taigi taikytas ir rektalinis būdas. Plinijus rašė, kad egiptiečiai stebėjimus, kaip paukštis ibis savo ilgu snapu į išangę sušvirkščia vandenį, pritaikė praktikoje. Klizmoms naudoti karvių ragai ir jūros vanduo. Populiariausia vaistų forma – ištraukos, kaip tirpikliai buvo vanduo, lietaus vanduo, vynas, alus, sirupai, augalų sultys, pienas, aliejus. Egiptiečiai, gamindami vaistus, pirmieji pradėjo naudoti svarstykles. Taip pat naudojo grūstuves, malūnėlius. Užrašant vaisto sudėtį, pradėta žymėti ne tik sudedamąsias dalis ir jų kiekį, bet ir nurodyta, kada gerti: ryte, vakare ar kitu metu. Egipto medicinos tekstuose dažnai minimi ricinmedžio (Ricinus communis) vaisiai. Jei žmogus blogai jautėsi, jam patardavo nuryti ricinos žirnį ir būtinai užgerti alumi. Jei slinkdavo plaukai, rekomenduota juos tepti ricinos aliejumi. Juo gydytos ir žaizdos.
Blogą nuotaiką egiptiečiai gydė kanapėmis, o pilvo skausmą – asilo sėklidėmis
Egipto gydytojų žinių lygį įrodo medicinos užrašuose nurodomos farmakologinės augalų grupės, pavyzdžiui, vimdomieji vaistai (jūrų svogūnai Scilla maritima), šlapimo išsiskyrimą skatinantys (kadagiai – Juniperus), nuo skausmo (mandragora – Mandragora, kanapės – Cannabis). Dažnai minimi vaistai iš aguonų. Rašoma, kad tai visame pasaulyje žinomas augalas, turįs tiek neigiamą, tiek ir palankų poveikį.
Česnakas (Allium sativum) naudotas dažnai, bet tik kaip vaistas, ne kaip maistas; ne gydymo tikslu suvalgytas česnakas – šventvagystė, už tai bausta. Kanapės ir hašišas skirti nuotaikai gerinti, granatmedžio (Punica) žievė – žarnyno kirmėlėms šalinti. Naudoti ne tik augalinės kilmės vaistai, bet ir kepenys, tulžis, moters pienas (ypač jei gimė sūnus), asilės pienas ir šeriai, šuns, balandžio, asilo kraujas, antilopės viduriai, ožio lytiniai organai, kiaulės smegenys, gyvulių ragai, kanopos, taukai, kaulai. Vaistai gaminti iš žiurkių, vėžlių, ispaniškųjų muselių ir net iš žmogaus smegenų. Jei žmogus blogai matė prieblandoje (vištakumas arba kseroftalmija), jį gydė akis tepdami šviežiomis jaučio kepenimis; 20 a. išaiškinta, kad kepenyse daug vitamino A, o jo stygius gali provokuoti vištakumą. Pilvo skausmus gydė gėrimu, pagamintu iš juodojo asilo sėklidžių, arba mikstūra iš išorinių moters lytinių organų ir vyro varpos ekstraktų, tam naudodavo mirusio žmogaus organus. Žinotas ne vienas receptas nuo plikimo, tokias vaistines priemones gamindavo iš juodųjų driežų ir begemotų, liūtų, krokodilų, žąsų, gyvačių, kalnų ožkų taukų. Dar naudoti „greitojo šuns nagai“; datulių žiedus, asilų kanopas reikėjo kaitinti aliejuje, o atšaldyta mase (joje yra organinės sieros junginių) įtrinti galvos odą.
Nepakantumas ligai senovės Graikijoje
Ankstyvųjų antikos laikų žmonės ligas, ypač ilgai besitęsiančias ir nepagydomas, vertino kaip didžiausią blogybę. Tokia liga buvo kančia, juk skausmui slopinti veiksmingų vaistų nežinota. O štai sužeistaisiais pasirūpindavo: žaizdos buvo valomos, tvarstomos, dedami vaistažolių kompresai, ligoniui rekomenduota ramybė. Lėtinių, sunkių ligų kilmė sieta su dievais ir demonais, su kalte ir nedoru elgesiu. Tikėta, kad tokias ligas padės įveikti dangiškosios jėgos ir atgailos apeigos. Todėl susirgę žmonės pagalbos noriau kreipėsi į šventikus, o ne į gydytojus. „Galima manyti, kad šventikai medicinos žinių turėjo, – atkreipia dėmesį V. Gudienė. – Mat dievai (per šventikus!) dažnai „skirdavo“ racionalias gydymo priemones: dietą, vonias, vaistažoles, pasivaikščiojimą. „Tas, kuris geras ir tinkamas, turi būti gražus, sveikas“ – tokia samprata vyravo graikų visuomenėje ir formavo nepakantumą sergantiesiems bei ligai. Sunkūs ligoniai dažnai net nebuvo gydomi, neauginti silpnesni naujagimiai. Platonas kūrinyje „Valstybė“ rašė, kad (...) visose gerai tvarkomose valstybėse kiekvienam žmogui yra skirtas koks nors darbas, ir kiekvienas jį turi atlikti, o ne visą gyvenimą gydyti savo ligas.“
Elegantiškasis Galenas
Garsus romėnų gydytojas Galenas (2 a.) gydydamas naudojo ir „šleikštulį keliančius vaistus“: išmatas, šlapimą, prakaitą, menstruacijų kraują. Apie savo požiūrį Galenas rašė: „Niekuomet negalėčiau priprasti prie tokios bjaurasties, net jei turėčiau ją vartoti žinodamas, kad niekad daugiau nesirgsiu.“ Galenas atsižvelgdavo į paciento luomą ir „bjaurasties“ nenaudojo, kai gydė patricijus. Paprastiems miestiečiams ir kaimiečiams kelio navikus gydė dėdamas karštą ožio išmatų kompresą, opas tepdavo šuns seno kaulo apnašomis, sumaišytomis su pienu, o sumuštas kūno sritis klojo šlapimo kompresais. Tačiau nualpusią konsulo žmoną Galenas gaivino masažuodamas krūtinę širdies srityje, įtrindamas tonizuojamuoju tepalu iš brangios Indijos augalo žaliavos – Nardostachys jatamansi lapų ir spyglių.
Asklepiado vynas
Vienas iš senovės romėnų gydytojų buvo iš Mažosios Azijos kilęs graikas Asklepiadas. Tai pirmasis graikas gydytojas, kuriam pavyko įgyti romėnų pasitikėjimą. Asklepiadas ligoniams skyrė tik paprastas, gamtines medžiagas, vengė gydymo, kuris suteiktų kokių nors nemalonumų, ir retai skyrė tuo metu populiarių laisvinamųjų, vimdomųjų, prakaitavimą skatinančių vaistų. Asklepiadas kaip vaistą dažniausiai skyrė vyno: šalto arba karšto, su druska arba su pipirais. Jo gydymo principas „greitai, saugiai ir maloniai“ (cito, tute et jucunde).
Šiurpą keliantis vaistas
Tai Caput mirtum, milteliai iš sudžiovintos ir sutrintos mirusio žmogaus galvos. Senosiose farmakopėjose aptinkama įvairių sudėtinių vaistų, kuriuose yra ir caput mortum. Manoma, kad vaistas vartotas epilepsijai gydyti; jau tada, vadovaujantis signatūrų teorija, kad „panašus gydo panašų“, įtarta, kad ligos priežastis susijusi su galva.
Ar šis vaistas veiksmingai gydė epilepsiją? „Tokie įrodymai iš amžių glūdumos mūsų nepasiekia... O caput mortum gamybos „technologija“ galėjo būti didelė rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis“, – daro prielaidą dr. Vilma Gudienė.
*
Praėjusių šimtmečių gydytojų ir mokslininkų, ieškojusių, kaip padėti žmonėms įveikti ligas ir kančias, atradimai sudarė prielaidas kurti šiuolaikinius gydymo būdus. Ar pastarųjų, nepraėjus nė šimtmečiui, kai genų inžinerija ir nanotechnologijos taps gydymo praktikos kasdienybe, žmonija nevadins keistais ir neįtikėtinais?
Asu ir ašipu
2 tūkst. m. pr. Kr. Mesopotamijoje karaliaus įsakymu bazalto stulpe iškalti įstatymai, kaip elgtis ligoniams ir gydytojams. Buvo dvi medicinos rūšys: asu, t.y. liaudies medicina, ir ašipu – žynių, burtininkų medicina. Pastarieji naudojo amuletus, talismanus. Garbinta medicinos deivė, gydymo, motinų ir vaikų globėja Ištar. Asu – liaudies gydytojai – mokėjo atlikti kataraktos operaciją.
Nėštumo testas
Moteris kasdien turi savo šlapimu sudrėkinti du maišelius. Viename turi būti miežiai, kitame – kviečiai. Jei moteris nėščia, grūdai sudygs. Jei pirmiau sudygs miežiai, gims berniukas, jei kviečiai – mergaitė.
Iš Brugšo Bengso papiruso (Egiptas, prieš 2 tūkst. metų)
Seniausias receptas?
Nipūro griuvėsiuose (netoli dabartinės Irako sostinės Bagdado) 1889 m. atkasta tūkstantis molio lentelių. Vieną jų, datuojamą 2100 m. pr. Kr., galima vadinti vaistų receptų rinkiniu. Užrašyta 15 receptų. Vaistams gaminti šumerai vartojo kasijų (Cassia), miramedžių (Commiphora), čiobrelių (Thymus), gluosnių (Salix), pušų (Pinus), kriaušių (Pyrus), kėnių (Abies), datulių palmių (Phoenix dactylifera) žievę, lapus, vaisius, šaknis.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauLengvesnis virškinimas – lengvesni Jūs. Kai virškinimas veikia sklandžiai, pilvas plokščias ir skrandyje nejuntamas sunkumo jausmas, tuomet galite džiaugtis geresne savijauta, būti darbingesni ir, tuo pačiu, laimingesni. Pristatome Jums 3 itin naudingus maisto produktus, kurių turėtumėte valgyti dažniau, kad galėtumėte jaustis lengviau. Tai kiviai, papajos ir linų sėmenys. Pakalbėkime apie šiuos virškinimui naudingus maisto produktus šiek tiek plačiau....
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauMes pirmiausiai rekomenduojame elgtis taip, kad persivalgymo tiesiog pavyktų išvengti. Galite išmėginti šiuos paprastus, tačiau veiksmingus patarimus: ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauMigrenos priepuolis priverčia ieškoti kuo skubesnės pagalbos, nes galvos skausmas gali atrodyti tiesiog nepakeliamas. Pateikiame Jums natūralių pagalbos būdų, kurie, tikime, padės greičiau ir vėl jaustis gerai ir (arba) padės suretinti šių gyvenimo kokybę menkinančių pojūčių pasireiškimą. ...
Skaityti daugiauPaprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) – notrelinių (Lamiaceae) šeimai priklausanti augalų rūšis. Tai daugiametis augalas, galintis užaugti iki 40-80 cm aukščio. Paprastasis raudonėlis yra žolinis augalas, kuris turi statų stiebą. Jis dažniausiai žydi rausvos, baltos, purpurinės ar violetinės spalvos žiedynais, kurie tvirtinasi prie viršuje išsišakojančio stiebo. Lapai išsidėstę priešiškai, pritvirtinti prie kotelių, nusmailėjusia viršūne, 3-5 cm ilgio. Paprastasis raudonėlis subrandina mažus vaisius – iki 1 mm ilgio riešutėlius. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauAr teko girdėti, kad naudingos ne tik tikrosios saulėgrąžos sėklos? Gali būti panaudojamos ir kitos šio augalo dalys, pavyzdžiui, džiovinti žiedlapiai. Pakalbėkime apie tikrąją saulėgrąžą šiek tiek plačiau – kaip ji gali pasitarnauti ir grožiui, ir sveikatai? Kaip jų užsiauginti patiems? ...
Skaityti daugiauSloga trukdo dirbti, mokytis ir miegoti? Kodėl vieni ja serga dažniau, o kiti – rečiau? Kada dėl jos būtina rimčiau susirūpinti? Kokios natūralios slogos gydymo priemonės? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pateikti žemiau. ...
Skaityti daugiauVėstant orams vis dažniau domimasi, kokiais būdais galima sustiprinti imunitetą ir veiksmingiau apsisaugoti nuo įvairių peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 koronavirusinės infekcijos. Svarbu pabrėžti – imuniteto stiprinimas ir organizmo grūdinimas yra ilgalaikiai procesai. Per savaitę to padaryti nepavyks – tai tiesiog turi tapti gyvenimo būdu. ...
Skaityti daugiauO ne – vaikas ir vėl karščiuoja? Kartais pamirštame viską, ką apie tai žinojome. Štai Jums trumpa atmintinė, kokias natūralias ir medikamentines karščiavimo mažinimo priemones galime išmėginti. Taip pat labai svarbu žinoti, į kokias situacijas reikia reaguoti greičiau ir būtinai nedelsiant kreiptis į gydytoją. ...
Skaityti daugiauMiško kvapas – tai kažkas stebuklingo, ar ne? Daugeliui jis tikrai labai patinka, nes primena tikrąją žmogaus prigimtį, be to, jis atgaivina, ramina, atpalaiduoja. Taigi kuo ypatingas gaiviu vasaros mišku kvepiantis paprastosios pušies eterinis aliejus? Kaip jį naudoti? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauTas levandų kvapas... Kas galėtų jam prilygti? Tikroji levanda paskutiniu metu populiari ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje. Vis daugiau levandų ūkių atsiranda ir Lietuvoje. Pirmosios levandos į Lietuvą atkeliavo dar 20 amžiaus pradžioje, kai jos pradėtos auginti Kauno botanikos sode. Kuo ypatingas ir naudingas šis kvapnus ir išvaizdus augalas? ...
Skaityti daugiauKaip manote, kodėl pietuose žmonės laimingesni nei šiaurėje? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad pietuose gyvenantiems žmonėms daug rečiau trūksta vitamino D – riebaluose tirpios medžiagos, kuri padeda palaikyti ne tik normalią kaulų, dantų ir raumenų būklę, tačiau reikšmingai prisideda prie stipraus imuniteto, geros nuotaikos palaikymo, atsparumo stresui ir blogoms emocijoms. Kam dažniausiai trūksta vitamino D? Koks vienas svarbiausių vitamino D šaltinių? Ką valgyti, kad papildytume vitamino D atsargas? ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauLinų sėmenys savyje kaupia dideles galias – ne be reikalo senovėje linas laikytas šventu augalu. Šiandien linų sėmenys vadinami supermaistu. Jų galima rasti ir vaistinėse, ir sveiko maisto krautuvėlėse, ir eiliniuose prekybos centruose. Taigi pristatome 10 įdomybių apie naudinguosius linų sėmenis – kodėl jais taip vertinga papildyti mitybą, kuri kai kuriais atvejais itin skurdi? ...
Skaityti daugiauLydytas sviestas, dar vadinamas Ghi arba Ghee sviestu arba skystuoju auksu, paskutiniu metu muša populiarumo rekordus. Jį itin pamėgo sveikos mitybos šalininkai, mat ant šio sviesto keptas maistas kur kas vertingesnis ir gardesnis. Šiam sviestui būdingas labai malonus skonis ir kvapas, primenantis pienišką riešutų aromatą. Teigiama, kad jis kur kas naudingesnis sveikatai nei paprastas sviestas. Šaunu ir tai, kad jis ilgiau išlieka tinkamas vartoti, be to, „pakelia“ kur kas aukštesnę kaitinimo temperatūrą (priešingai nei paprastas sviestas ar skysti saulėgrąžų ir rapsų aliejai, kurie dažniausiai naudojami kepimui), todėl kepimo metu nesusidaro nuodingos medžiagos, o pats maistas įgauna labai malonų aromatą ir poskonį. ...
Skaityti daugiauGalimybė ir vėl pasimėgauti beržų sula - viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių laukia pavasario. Beržų suloje gausu naudingų medžiagų – ji vertinga ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Tad kodėl ta sula taip liaupsinama? Pakalbėkime apie šį pavasario šauklį plačiau ir atminkime, kad suloje išvirta kava daug skanesnė. ...
Skaityti daugiau