Šviesos terapija gali Jums padėti

Ar būna, kad rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai tamsus paros laikas pailgėjęs, jums pablogėja nuotaika, tampate jautresni, greičiau susierzinate, nuvargstate?

Ar rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį jūs jaučiatės mažiau darbingi, tingesni, jums trūksta energijos, tiesiog dažniau vargina blogesnė savijauta?

Ar, vertindami savo aktyvumą paros laikotarpiu, save apibūdinate kaip „pelėdą“? Ar jaučiate, kad jums sunku keltis ryte? Pirmoje dienos pusėje esate mažiau darbingi? Ar tai trukdo jūsų darbui arba asmeniniam gyvenimui?

Ar dažnai būna, kad jūsų miegas nėra kokybiškas ar gilus? Kad atsikėlę jaučiatės nepailsėję, mieguisti? Ar miego sutrikimai blogina jūsų gyvenimo kokybę?

Ar vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį jums atsiranda ar sustiprėja valgymo sutrikimai (impulsyvus valgymas, per didelis apetitas ar, priešingai – apetito stoka)?

Jeigu jūs moteris, ar jus vargina priešmenstruacinio sindromo simptomai?

Ar pastebėjote, kad vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį jums atsiranda ar sustiprėja įvairūs negalavimai ar sveikatos sutrikimai, tokie kaip imuniteto susilpnėjimas, lėtiniai skausmai, lėtinio nuovargio simptomai, potraukis piktnaudžiauti alkoholiu?

Kokie požymiai gali rodyti, kad žmogaus organizmas liguistai jautriau reaguoja į šviesos trūkumą, kuris mūsų geografinėje platumoje taip tęsiasi apie 5 mėnesius (maždaug nuo spalio vidurio iki kovo mėn.)?

Anksčiau buvo manyta, kad svarbiausias sutrikimas, kuris atsiranda jautresniems šviesos nepakankamumui asmenims, yra vadinamasis sezoninis afektinis sutrikimas arba, paprasčiau kalbant, žiemos (šviesos trūkumo) depresija. Tai būklė, kada vėlyvo rudens ir žiemos sezono metu žmogų vargina pablogėjusi nuotaika, padidėjęs jautrumas, dirglumas, energijos stoka ir darbingumo sumažėjimas. Tada ir buvo pastebėta, moksliškai ištirta ir pagrįsta, kad jam gydyti puikiai tinka šviesos terapija. Tai buvo pirmasis sutrikimas, kurio gydymas šviesos terapija buvo iki galo moksliškai ištirtas ir pagrįstas. Nors šviesos terapijos pagrindai dėl to apdovanoto Nobelio premija danų fizioterapeuto Niels‘o Ryberg‘o Finsen‘o buvo sukurti jau 1903 metais, plačiai psichiatrijoje šis metodas buvo pradėtas naudoti JAV 1981 metais. Nuo to laiko buvo sukurti medicininės paskirties saugūs prietaisai (šviesos terapijos lempos), naudojami ir medicinos įstaigose, ir pacientų namuose. Sezoninės depresijos paplitimas labai skiriasi įvairiose geografinėse platumose (nes tiesiogiai priklauso nuo natūralios šviesos kiekio). Manoma, kad Lietuvoje net 10–20 proc. ir daugiau gyventojų gali varginti vienokie ar kitokie su šviesos trūkumu susiję sveikatos sutrikimai. Per pastaruosius tris dešimtmečius tyrimais buvo nustatyta, kad natūralios šviesos stoka daro įtaką arba sustiprina daug platesnį įvairių sutrikimų spektrą. Tai ir darbingumo pablogėjimas, ir lėtinio nuovargio simptomai, sustiprėjantys tamsiuoju metų laiku, ir miego sutrikimai, kai miegas tarsi „pasislenka“ į priekį, dėl to žmogus negali atsikelti anksti ryte ir gali miegoti vos ne iki vidudienio, o vakare vėl būna sunku užmigti. Taip šviesos trūkumas gali sutrikdyti nakties miegą, padarydamas jį fragmentuotą, negilų, o tada žmogus dieną jaučiasi nepailsėjęs, nuvargęs ar mieguistas. Be to, daugėja įrodymų, kad šviesos trūkumas gali sustiprinti vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos simptomus. Tada be ryškaus organinio pažeidimo sutrinka širdies, kraujagyslių, virškinimo, lytinės sistemos ar kitų vidaus organų veikla. Šviesos nepakankamumas gali turėti įtakos net tokių ligų, kaip priešmenstruacinis sutrikimas, valgymo sutrikimai (bulimija, anoreksija, nutukimas), vystymuisi ir pasireiškimui. Taip pat kartais dėl natūralios šviesos trūkumo tamsiuoju metų laiku dažniau ir stipriau gali varginti lėtiniai skausmai, o šviesos terapija žmogaus būklę labai pagerina. Daugeliu atvejų šviesos terapija labai efektyvi. Pavyzdžiui, sezoninio nuotaikos sutrikimo (depresijos) gydymo šviesos terapijos lempomis efektyvumas nenusileidžia veiksmingiausiems vaistams ir pasireiškia greičiau negu vartojant vaistus. Gydymas šviesos terapija yra pigesnis ir leidžia išvengti šalutinių medikamentų sukeliamų poveikių.

Kaip šviesos terapija taikoma šviesos nepakankamumo sukeltiems simptomams gydyti?

Šviesos terapija yra metodika, gydomaisiais tikslais naudojanti intensyvius specialaus spektro šviesos srautus. Tam naudojami saugūs specialios medicininės paskirties prietaisai – šviesos terapijos lempos, skleidžiančios tam tikro bangų ilgio šviesą, perduodamą per difuzinį ekraną. Lempos turi įvairią konstrukciją, leidžiančią jas statyti ant stalo arba tvirtinti ant sienos. Gydymo poveikis pasiekiamas paprasčiausiai sėdint prie lempos ne toliau kaip nurodytu atstumu (kuo brangesnė lempa, tuo šis atstumas gali būti didesnis). Tuo pat metu galima skaityti, rašyti, megzti, valgyti ar svajoti. Į pačią lempą žiūrėti nerekomenduojama, nes ji skleidžia stiprų šviesos srautą, per ilgai žiūrint jautresniems žmonėms galintį sukelti tokius simptomus, kaip akių perštėjimas/sudirgimas ar galvos skausmai. Visišką terapinį poveikį galima pasiekti žiūrint į norimą objektą (knygą, žurnalą, valgį, mezginį ar pan.), o tiesiai į lempą žiūrėti nereikia. Svarbu, kad jūsų kūnas ir veidas būtų atsukti į lempos pusę ir jūs žiūrėtumėte į apšviestą terapinės lempos spinduliais plotą (skaitomą knygą, kompiuterį, valgį, mezginį ir pan.). Gydymo seansas gali trukti nuo 15 minučių iki kelių valandų vieną arba du kartus per dieną, tai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir žmogaus organizmo ypatumų. Terapinis atsakas skirtingiems žmonėms taip pat gali būti labai individualus, todėl geriausia dėl lempos naudojimo pasitarti su šį gydymo metodą išmanančiu specialistu. Išsiaiškinęs sutrikimo pobūdį ir jūsų ypatumus, jis patars, nuo ko ir kaip pradėti, o gydymo metu pakoreguos seansų trukmę, intensyvumą ir naudojimo laiką taip, kad pasiektumėte norimą rezultatą kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Siekiant terapinio poveikio sustiprinimo nuotaikos, darbingumo pablogėjimo ir energijos stokos atvejais ar gydant daugelį kitų aukščiau išvardintų sutrikimų galima naudoti lempą du kartus per dieną – kuo anksčiau ryte atsikėlus ir vakare tik sutemus. Tačiau, norint normalizuoti ar pagerinti nakties miegą, lempa parastai naudojama tik ryte ir pirmoje dienos pusėje, nes naudojant vakare ji gali per daug suaktyvinti.

Skirtingi šviesos terapijos lempų modeliai taip pat pasižymi skirtingu šviesos srauto intensyvumu. Terapiniais tikslais naudojamos lempos, kurių šviesos stiprumas nuo 2500 lux iki 10000lux. Šviesos terapijai medicinos tikslais naudojamos specialiai sukonstruotos vadinamojo „viso spektro“ lempos, kurios sukelia geriausią efektą ir leidžia išvengti šalutinių poveikių (pvz., dėl to, kad eliminuojamas intensyvus ultravioletinių spindulių srautas). Kuo stipresnė lempa, tuo greičiau ji sukelia efektą ir ją reikia trumpiau naudoti, tačiau jos poveikis aktyvesnis. Taip pat labai svarbu laikyti lempos instrukcijoje nurodyto atstumo tarp šviesos šaltinio ir žmogaus akių, nes, jeigu mes sėdėsime toliau, terapiniam poveikiui pasiekti gali reikėti daugiau laiko arba jis gali būti nevisiškas. Lietuvoje parduodamų šviesos terapijos lempų „Innosol Lucia“ šviesos srautas 62 cm atstumu yra 25000 lux, o 31 cm atstumu – 10 000 lux. Kita lempa „Innosol Mesa 160“ yra stipresnė ir 60 cm atstumu generuoja 10 000 lux šviesą, o 2500 lux šviesos intensyvumas gaunamas net būnant 120 cm nuo jos. Abi šios lempos yra sertifikuotos naudoti medicinos tikslais, saugios ir gali duoti vienodai puikų terapinį poveikį. Tik, jei reikia didesnio šviesos intensyvumo, brangesnę „Innosol Mesa 160“ lempą gal patogiau naudoti, nes nuo jos galima būti atsitraukus ir toliau.

Ar galima tą patį terapinį poveikį gauti padidinus buitinį patalpos apšvietimą?

Ne. Atsakymas yra neigiamas dėl keleto priežasčių. Pirma, buitinės lemputės paprastai spinduliuoja kitokį, daug mažiau terapiškai veiksmingą šviesos spektrą. Antra, jų skleidžiamos šviesos intensyvumas yra daug kartų mažesnis už reikiamą. Jeigu bandytume prijungti tiek apšvietimo prietaisų, kad pasiektume reikalingą gydomajam poveikiui gauti šviesos intensyvumą, taip skaisčiai apšviestoje visoje patalpoje jaustume nemažą diskomfortą, be to, ekonomiškai tai būtų labai nenaudinga (tokios patalpos apšvietimo kaina būtų labai didelė ir dėl reikalingų prietaisų bei elektros energijos sąnaudų). Nekalbant jau apie tai, kad buitinių lempų šviesos spektras skiriasi nuo terapinių lempų spektro. Todėl ir medicinos, ir ekonominiu požiūriais daug veiksmingesnis yra lokalių specialiai tuo tikslu sukurtų prietaisų (šviesos terapijos lempų) naudojimas.

Jeigu saulės šviesa žmogaus organizmui yra tokia naudinga, siekiant išvengti su šviesos nepakankamumu susijusių problemų, gal galima tiesiog ilgiau būti lauke?

Nors tai atrodytų logiškas sprendimas, tačiau jis iki galo veiktų, jeigu mes lauke būtume daug piečiau negu Lietuva esančiose geografinėse platumose. Lietuvos sąlygomis nuo vėlyvo rudens iki pavasario lauke praktiškai neįmanoma pasiekti norimo šviesos srauto taip dažnai, kaip reikia. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šviesos terapija veiksmingiausia ją naudojant anksti ryte ir vakarop, bet tada saulė dar nepakilusi arba jau nusileidus. Nekalbant jau apie tai, kad dauguma žmonių dienos metu dirba patalpose.

Kaip veikia šviesos terapija?

Tyrimais nustatyta, kad mūsų miego ir būdravimo ciklą reguliuoja tam tikra medžiaga melatoninas, intensyviau išsiskirianti tamsiu paros metu ir sukelianti mieguistumą. Šviesa, stimuliuodama akies tinklainę ir optinius nervus, pasiekia smegenų sritis, jautrias šviesai. Ji sumažina melatonino gamybą, kurį išskiria kankorėžinė liauka. Tai gali teigiamai paveikti nuotaiką, aktyvumą, energiją, darbingumą ir pažintines funkcijas užtikrinančių smegenyse esančių medžiagų serotonino ir dopamino gamybą. Kai reikalingo spektro šviesos trūksta, jautresniems žmonėms dieną melatonino koncentracija yra per didelė, o kitų reikalingų medžiagų, tokių kaip serotoninas ar dopaminas, apykaita sutrinka. Šviesos terapija tokiems asmenims sureguliuoja neuromediatorių gamybą ir apykaitą smegenyse ir todėl gydo sezoninius nuotaikos sutrikimus, didina sumažėjusį darbingumą, energiją, gerina vegetacinės nervų sistemos, užtikrinančios vidaus organų nervinę reguliaciją, veiklą. Minėtais atvejais gali būti veiksminga ir šviesos lempų terapija 2 kartus per dieną – anksti ryte ir vakarop, grįžus po darbo. Yra duomenų, kad šviesos terapija jautriems tamsesniam metų laikui žmonėms gali sureguliuoti organizmo „vidinį laikrodį“ ir, svarbiausia, hormonų pusiausvyrą.

Gydant nemigą ar siekiant gilesnio, didesnį poilsį užtikrinančio miego, jau veikia kitas mechanizmas, grindžiamas tuo, kad, kaip įrodyta naujausiais moksliniais tyrimais, melatonino daugiau prieš miegą skiriasi ir daug kokybiškiau miegama, kai ryte ir dienos metu gaunama pakankamai intensyvios šviesos, o vakare jos intensyvumas daug mažesnis. Tai yra suveikia kontrasto principas – ryte ir dieną šviesos intensyvumas didelis, vakare mažas. Tokiais atvejais šviesos terapijos lempas reikia naudoti tik ryte ir dieną, bet ne vakare. Bet kokiu atveju individualias rekomendacijas gali duoti šioje srityje patyręs specialistas.

Kokie gali pasireikšti šalutiniai šviesos terapijos poveikiai?

Šviesos terapijos šalutiniai poveikiai labai reti ir silpni. Perdozavus šviesos, gali sudirgti akys, paskaudėti galvą ar papykinti, tačiau laikantis instrukcijų to neturėtų būti. Šviesos terapijos lempose yra pašalintas žalingas ultravioletinių spindulių (UV) spektras, todėl jos negali sukelti odos pigmentacijos pakitimų ir kitų jautrumo UV spinduliams problemų.

Blogiausias šalutinis poveikis gali pasireikšti žmonėms, sergantiems vadinamuoju bipoliniu sutrikimu, kai kartojasi blogos ir liguistai pernelyg geros nuotaikos epizodai. Gerindama nuotaiką, šviesos terapija gali paskatinti pernelyg didelio „pakilimo“ pojūtį. Žmonėms, kurie dėl pernelyg didelės pakilios nuotaikos yra gydęsi pas psichiatrą, šviesos terapijos be psichiatro priežiūros naudoti negalima. Kitiems asmenims tai saugus ir patikimas problemų, susijusių su jautrumu tamsiajam metų laikui, sprendimo būdas.

Ar saugi šviesos terapija nėščioms moterims?

Šviesos terapijos poveikis nėščioms moterims ir vaisiui nėra ištirtas, tačiau, atsižvelgiant į lempos veikimo mechanizmą, žalos tai neturėtų sukelti. Daugelis nėščiųjų ar žindančių kūdikius moterų, patiriančių su šviesos trūkumu susijusių sutrikimų, negali vartoti vaistų, ir terapinis poveikis pasiekiamas būtent naudojant šviesos terapiją. Tačiau, nėštumo laikotarpiu ar esant bet kokiems kitiems neaiškumams būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Ar šviesos terapijai reikia gydytojo paskyrimo?

Šviesos terapijos lempų naudojimas nepriskiriamas prie procedūrų, kurioms būtinas gydytojo paskyrimas. Laikantis nurodymų ir instrukcijų, galima jas pradėti naudoti patiems, ypač jeigu nejaučiate didelių sutrikimų ir norite tik pasigerinti savo savijautą ir būklę rudens–žiemos laikotarpiu. Tačiau turint psichiatrinių sutrikimų ar esant neaiškumams pasitarti su specialistu tikrai rekomenduojama. Išmanančio šį metodą specialisto konsultacija visada padės pasiekti norimo poveikio greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Papildomą informaciją apie antidepresinę lempą rasite "Lucia" naudojimo instrukcijoje.

Papildomą informaciją apie antidepresinę lempą rasite "Mesa 160" naudojimo instrukcijoje.

Veido ir kūno estetikos klinika „Jaunatvės namai“