Rugsėjo mėnesio kalendorius

Rugsėjo mėnesio vaistiniai augalai


Vaistinė medetka žiedai

Kuo naudinga? Vaistinių medetkų preparatai malšina skausmus, atpalaiduoja spazmus, gydo sunkiai gyjančias žaizdas, nudegimus, išbėrimus, egzemą, stabdo kraujavimą, piktybinių auglių augimą. Jie taip pat skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, mažina kraujospūdį, turi baktericidinių ypatybių. Medetkų žieduose yra daug karotino, organizme virstančio vitaminu A. Medetkos žiedų užpilai stiprina plaukus, skatina jų augimą, kompresai tinka riebiai probleminei odai valyti.

Medetkų trauktinė: Vartojama sergant žarnyno, skrandžio ligomis, jaučiant dusulį, kankinant nemigai, sergant aritmija, hipertonija. 20 g medetkų žiedų suberkite į tamsaus stiklo butelį, užpilkite 100 ml spirito ir palikite 2 savaites tamsioje vietoje, tuomet nukoškite. Gerkite po 20 lašų 3 kartus per dieną prieš valgį. Šia trauktine taip pat galite tepti inkštirus ir spuogus. Praskiedus vandeniu galima skalauti burną sergant burnos ir gerklės ligomis.

 

Paprastasis šermukšnis

Kuo naudinga? Šermukšnio vaisiai – vitaminų šaltis, jie pasižymi lengvai vidurius laisvinančiu, virškinimą reguliuojančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, kraujavimą stabdančiu ir uždegimą slopinančiu poveikiu. Preparatai vartojami esant avitaminozei. Liaudies medicinoje šermukšnio preparatais gydomi ir įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai (jie skatina virškinimo sulčių sekreciją, didina rūgštingumą, laisvina vidurius), inkstų ir šlapimo pūslės akmenligė, aterosklerozė, hipertonija, hemorojus, reumatas, mažakraujystė.
Šermukšnio užpilas: Užpilas vartojamas išoriškai žaizdoms gydyti, vonioms ruošti. 1 valgomąjį šaukštą smulkintų šermukšnių vaisių užpilkite stikline verdančio vandens ir pašildykite 3 min. ant silpnos ugnies, nukoškite.

 

Paprastasis apynys

Kuo naudinga? Apynys veikia raminamai, spazmolitiškai, bakteriocidiškai, fungicidiškai, virškinimą gerinančiai, skatina šlapimo išsiskyrimą. Preparatai iš apynių spurgų vartojami esant miego sutrikimams, nerimui, taip pat virškinimui gerinti. Liaudies medicinoje vartojama nuo kosulio, karščiavimo, viduriavimo, nemigos, reumato, nervų uždegimų.

Apynių užpilas: Užpilas vartojamas nerimui malšinti, stresui mažinti. Valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo apynio spurgų užpilkite stikline verdančio vandens, ataušinkite, perkoškite. Gerkite po 1/4 stiklinės 3–4 kartus per dieną.

 

 Penicilino istorija: atsitiktinumas, pakeitęs žmoniją

 Penicilinas, plačiausiai vartojamas antibiotikas, šiandien yra įprastas vaistas. Jis ir dabar yra viena iš efektyviausių kovos su bakterijų sukeliamomis ligomis priemonių, kurios atradimas – įdomiausių istorijoje sąraše. Už jį padėkoti galima Škotijos mokslininko Aleksando Flemingo (Alexander Fleming) neatidumui, sukėlusiam revoliuciją medicinoje.

 

Daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų, 1928-aisiais, britų biologas ir bakteriologas Aleksandras Flemingas savo laboratorijoje netikėtai pastebėjo, kad nesandariai uždarė vieną Petri lėkštelę, kurioje augino bakterijas. Šioje lėkštelėje pradėjo augti pelėsis, aplink kurį buvusios bakterijos tiesiog žuvo. Tas ypatingasis pelėsis, pasižymintis antibiotinėmis savybėmis, buvo Penicillium grybelis, tapęs antibiotiko penicilino pagrindu. Atsitiktinai šį grybelį atradęs A. Flemingas, o vėliau ir jo kolegos, per kitus porą dešimtmečių išskyrė antibakterinio poveikio junginį ir pavadino jį penicilinu, nuo to laiko vartojamu saugiai ir nesukeliant žalos kovoti su žmogaus bakterinėmis infekcijomis.

Tyrimai ir pažanga

Be abejo, nuo tada, kai A. Flemingas pastebėjo pelėsį, iki plataus penicilino vartojimo visame pasaulyje turėjo praeiti dar nemažai laiko. Toliau vykdyti tyrimai parodė, kad net ir mažos penicilino dozės sugeba naikinti patogeninius organizmus ir nesukelia pavojaus. Problemų A. Flemingui kėlė tai, kad ilgą laiko jo siekis išgauti peniciliną injekcijoms tinkamu pavidalu nebuvo pastebimas kolegų mokslininkų. Tik praėjus dešimtmečiui, 1938-aisiais, Oksforde tai padarė australo Hovardo Florio (Howard Florey) ir vokiečio Ernsto Čeino (Ernst Chain) vadovaujama mokslininkų grupė.

1941 m. vasario mėnesį pirmąkart išbandytas penicilino poveikis žmogui. Pacientu tapo policininkas, užsikrėtęs stafilokokine infekcija. Penkias dienas jį gydant penicilinu vyro būklė pagerėjo, ir nors jis vėliau mirė, visiems buvo aišku, kad penicilinas yra itin efektyvus gydant infekcijas. Tai pačiais metais geriausių Anglijos ir JAV specialistų komanda pasiekė tai, kad vaistai pradėti gaminti ne tik Petri lėkštelėse, bet ir dideliuose gamykliniuose rezervuaruose. Taip iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagaminamo penicilino užteko ne tik kariškiams, bet ir parduoti rinkoje. 1945 metais mokslininkai Flemingas, Floris ir Čeinas už savo pasiekimus apdovanoti Nobelio medicinos ir fiziologijos premija.

 

Rugsėjo įvykiai medicinos istorijoje

 

1928 m. rugsėjo 30 d. Aleksanderis Flemingas (Alexander Fleming), škotų biologas ir farmakologas, paskelbė atradęs peniciliną.

1939 m. rugsėjo 6 d. gimė Susumu Tonegava (Susumu Tonegawa), Japonijos molekulinės biologijos specialistas ir Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos už antikūnų įvairovės genetinio principo atradimą laureatas.

1948 m. rugsėjo 1 d. susiformavo Jungtinių tautų Pasaulio sveikatos organizacija.

1951 m. rugsėjo 30 d. gimė Beris Maršalas (Barry Marshall), australų gydytojas ir Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos už atrastą bakteriją Helicobacter pylori ir jos vaidmenį vystantis gastritui ir skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opai laureatas.

 

Rugsėjo sveikatos patarimai

 

Valgykite daug vaisių ir daržovių. Rugsėjį vis dar galime džiaugtis gausiomis derliaus dovanomis, todėl jų valgyti būtina kuo daugiau ir dažniau. Šį mėnesį oras vis labiau keičiasi, temperatūra žemėja, o net ir šviečianti saulė dažnai būna apgaulinga – peršalimai rugsėjo mėnesį itin dažni. Oro pasikeitimai taip pat gali išdžiovinti odą, sukelti nuovargį, mieguistumą, o nuo šių nemalonių sveikatos sutrikimų saugo vaisiuose ir daržovėse esantys vitaminai ir kitos naudingosios medžiagos. Valgykite obuolius, kriaušes, morkas, moliūgus, nepamirškite ir nuo peršalimų saugančių svogūnų bei česnakų.

 

Dažniau gaminkite namuose. Vasarą daugelis įpranta valgyti sausą arba žalią maistą – sumuštinius, kepinius, žalias salotas – juk norint tiek daug nuveikti nėra laiko gaminti. Rudenį reikėtų grįžti prie gaminimo namuose šilto maisto, todėl vietoj dar vieno sumuštinio ar bandelės geriau suvalgykite daržovių troškinio ar apkepo.

 

Anksčiau gulkite, anksčiau kelkitės. Senovės Kinijoje sakyta, kad žmogaus miegojimo ciklas turi sutapti su gamtos ciklais: rudenį, kai dienos trumpesnės, keliamasi ir gulamasi anksčiau nei vasarą. Taip ryte pavyksta pasimėgauti gaiviu oru, o vakare sutemus ir lauke visai atvėsus šilta ir jauki lova yra labai sveikas pasirinkimas.

 

Renkitės sluoksniais. Rugsėjį vis dar nėra taip šalta, kad reikėtų skubėti rengtis storas striukes ar paltus, todėl geriausiai šiuo permainingu laikotarpiu rengtis keliais sluoksniais, kad sušilus galėtumėte lengvai atsigaivinti, tačiau ir neperšaltumėte skersvėjyje. Marškiniai, švarkas, megztinis, lietpaltis, šalikai – kad ir koks būtų jūsų stilius – rugsėjį „sluoksniuokitės“.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai