Hipnoterapija – kelias į žmogaus pasąmonę

Tęsiame „Sveiko žmogaus“ straipsnių apie netradicinę mediciną ciklą. Šiame numeryje kalbame apie hipnoterapiją. Hipnoterapija – tai psichologinis gydymo būdas, paremtas hipnoze. Hipnozės metu žmogus su terapeuto pagalba tarsi pasineria į transą ir įtaigos būdu pasiekia savo pasąmonę ir išgyti reikalingus vidinius resursus. Gydant šiuo metodu, be vaistų padedama atsikratyti fobijų, baimių, skausmo, tam tikrų ligų, depresijos ir kitų nepageidaujamų būklių.
 
Hipnozė (pranc.hipnose, gr.hypnos – miegas) – psichiniu poveikiu sukeliama panaši į miegą būsena, kurios apimtas žmogus paklūsta hipnotizuotojo valiai. Hipnoterapija – gydymas hipnoze. Hipnoterapeutai hipnozės seanso metu su pacientu atlieka tam tikrus pratimus, kuriuos atliekant pasiekiamas gilus atsipalaidavimas ir pakitusi sąmonės būklė, dar žinoma kaip transas. Hipnozė padeda paveikti kūno funkcijas ir psichologinę būseną. Žmogus, nors giliai susikoncentravęs, reaguoja į jam siūlomas idėjas ar rodomus vaizdus, o tai padeda pakeisti susiformavusius blogus įpročius, elgesį, savijautą, įsišaknijusius pasąmonėje ir nepasiekiamus kasdieniniame gyvenime. Hipnozė taip pat gali būti naudojama ir siekiant diagnozuoti įvairias būkles ar sutrikimus.
Istorija
Istorijos šaltiniai rodo, kad transas buvo jau šamanų ir senovinių tautų ritualų ir religinių ceremonijų dalis. Vis dėlto tokia hipnozė, kuri yra taikoma šiandien, pirmą kartą panaudota austrų gydytojo Franco Antono Mesmerio (Franz Anton Mesmer )18 a. pradžioje. F.A. Mesmeris tikėjo, kad ligos yra sukeliamos kūne išsibalansavus magnetiniams skysčiams. Gydymo tikslais jis naudojo magnetus ir kitas hipnozės technikas. Tačiau medicinos visuomenės šie būdai neįtikino, ir gydytojas buvo paskelbtas šarlatanu, o jo technikos – mediciniškai nepatvirtintomis.
Hipnoterapija populiarumą pasiekė 20 a. viduryje, Miltono H. Eriksono (Milton H. Erickson), sėkmingo psichiatro, savo praktikoje naudojusio hipnozę, dėka. „Kiekvienas žmogus žino savo problemos sprendimo būdą, net ir tada, kai jam atrodo, kad nežino“, – sakė jis. 1958 m. JAV hipnoterapija pripažinta teisėta medicinos procedūra.
Elgesio keitimas
Tad kuo remiasi hipnoterapija? Kaipgi terapeutai sugeba žmogų įtikinti pasikeisti? Mūsų elgesys, emocijos, įpročiai dažniausiai yra suformuoti įvairiausių gyvenimo įvykių. Kai mums kas nors nutinka, išmokstame tam tikro elgesio, tuo atveju padėjusio susitvarkyti su situacija. Kaskart įvykus kam nors panašaus, mūsų fizinės ir emocinės reakcijos, susijusios su prisiminimu, kartojasi. Kartais tos reakcijos nėra sveikos, ir žmogus siekia jų atsikratyti arba pakeisti kitomis. Kai kuriose hipnoterapijos formose terapeutas tampa tarsi atminties vadovu ir padeda prisiminti įvykį, nulėmusį pirmąją reakciją, atskirti prisiminimą nuo išmokto elgesio ir pakeisti nesveiką elgesį kitu.
Hipnozės metu kūnas atsipalaiduoja ir mintys susikoncentruoja. Kaip ir kitos relaksacijos technikos, hipnozė mažina kraujo spaudimą ir pulsą, pakeičia tam tikrų smegenų dalių aktyvumą. Tokios būklės žmogus jaučiasi atsipalaidavęs fiziškai, tačiau visiškai budrus protiškai ir yra labai atviras įtaigai. Tai patvirtinta ir moksliškai – transo metu funkcionuoja kur kas daugiau smegenų sričių nei įprastai. Taigi, jei, pvz., bandoma mesti rūkyti, terapeuto sugestijos gali padėti įtikinti, kad cigarečių skonio negalite pakęsti. Svarbu pastebėti, kad vieni žmonės geriau pasiduoda hipnozės metu taikomoms sugestijoms nei kiti.
Terapeuto kabinetas
Ne kartą teko matyti hipnozės seansą filmuose? Svarstote, ar viskas iš ties taip ir vyksta? Pažvelkime arčiau į hipnoterapeuto kabinetą. Pacientas, patogiai įsitaisęs krėsle, klauso savo terapeuto, stengiasi visą dėmesį sutelkti į fizinius pojūčius, kylančius vaizdus, jausmus, mintis ir taip pasiekia transą. Atsidūrus šioje būklėje, gydytojas, pagal paciento problemas, aiškiais ir trumpais sakiniais atlieka įtaigas (sugestijas).
Kitas hipnoterapijos būdas – tai analizė, padedanti nustatyti tam tikro elgesio pasąmoninę priežastį, kažkokį įvykį praeityje ir taip leidžianti toliau tęsti psichoterapiją.
Pagrindinės hipnozės stadijos yra šios: pažvelgimas į problemą; atsipalaidavimas ir atsidėjimas terapeuto žodžiams; kritiškų minčių atsikratymas; sutikimas su terapeuto pasiūlymais; grįžimas į įprastą supratimą, sąmoningumą; terapijos patirties apmąstymas.
Viena hipnozės sesija trunka apie valandą, pacientai rezultatus pasiekia po 4–10 seansų. Tiesa, vaikus hipnotizuoti lengviau ir jiems gali užtekti vos poros seansų.
Pritaikymas
Hipnoterapija gydymo tikslais naudojama įvairiose situacijose ir esant įvairiems sutrikimams. Hipnozė gali padėti pagerinti imuninę sistemą, padėti atsipalaiduoti, sumažinti stresą, skausmą, nerimą, pvz., baimę pieš medicinos procedūras, apsilankymą pas stomatologą. Šis būdas gali padėti sutrumpinti atsigavimo po operacijos laiką. Tyrimai rodo, kad hipnozė mažina skausmą ir pagreitina gijimą, taip pat gali sumažinti medikamentų poreikį, pagerinti psichologinę ir fizinę būklę prieš operaciją. Hipnoterapeutas taip pat moko pacientus savikontrolės įgūdžių. Pvz., artritu sergantis žmogus gali išmokti sumažinti skausmą
Prieš pradedant hipnoterapijos seansus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir nustatyti diagnozę.
Gydant psichologines būkles, būtina psichiatro konsultacija, svarbu žinoti, kad be tikslios diagnozės hipnoterapija būklę gali pabloginti. Retais atvejais hipnoterapija gali išvystyti netikrus prisiminimus (vadinamąsias konfabuliacijas), kuriuos sukuria nesąmoningas protas, pasinaudojęs hipnoterapeuto sugestijomis. Hipnozė gali netikti žmonėms, patiriantiems haliucinacijas, vartojantiems narkotikus, alkoholį.
Viena iš dažnų ir nepagrįstų baimių yra „smegenų išplovimas“, savo valios praradimas – ši baimė yra nepagrįsta, užhipnotizuotas žmogus visą laiką puikiai supranta, kas vyksta, veikti prieš jo norus yra neįmanoma.
Svarbu pabrėžti, kad hipnozę gydymo tikslais gali naudoti tik tos srities specialistai.
Hipnoterapija gali būti taikoma gydant žmones, kuriuos vargina:
• Galvos skausmai
• Astma
• Baimė
• Nemiga
• Naktinis šlapinimasis į lovą
• Fibromoalgija
• Stresas
• Odos ligos (egzema, aknė)
• Virškinamosios sistemos sutrikimai
• Ūžimas ausyse
• Seksualinės problemos
• Depresija
• Išsėtinė sklerozė
• Įvairios kilmės skausmas
• Mikčiojimas
• Emocijų sutrikimai (pykčio nevaldymas)
• Bendravimo sunkumai
***
 

Gydytojo dr. Dainiaus Butvilo komentaras:


Hipnozė yra labai senai žinomas reiškinys. Manoma, kad apie ją jau prieš keletą tūkstančių metų buvo žinoma Indijoje, Egipte, ją taikė šumerai. Hipnozė buvo ir yra naudojama tiek gydymo, tiek ir kitais tikslais. Kad ir kaip gaila (o gal ir ne), tikslus hipnozės veikimo mechanizmas nėra žinomas ir šiandien. Žvelgiant į šiandieninį gyvenimo būdą, nesibaigiančius žmonių tarpusavio ginčus, nepasotinamus troškimus, susidaro toks įspūdis, kad visi mes esame daugiau ar mažiau „užhipnotizuot“״. Vienus veikia reklama per televiziją, kitus – kaimyno tik ką įsigytas naujas automobilis, pastatytas namas, dar kiti pasiduoda savitaigai, manydami, kad yra visada teisūs, patys protingiausi ir geriausi...Tad ar reikia bijoti hipnozės? Tokios – taip. O hipnoterapijos? Manau, kad specialisto rankose tai yra dar vienas puikus gydymo būdas, galintis padėti žmonėms susivokti savyje, išspręsti su sveikata tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias problemas. Neišmanančio, savanaudiškų tikslų turinčio žmogaus rankose hipnoterapija gali turėti neigiamų pasekmių į hipnozės būseną patekusiems asmenims.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai