Virškinimo sutrikimus galima gydyti vaistažolėmis

Pykinimas, vėmimas, dujų kaupimasis žarnyne, sunkumo jausmas skrandyje... Tai virškinamosios sistemos sutrikimai, kuriuos gydyti – būtina. Kartais tam galima pasirinkti vaistažoles. Tuomet dažnai kyla klausimas: kokias vaistažoles rinktis, kaip jas vartoti, ar nuo to nebus blogiau? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Kauno medicinos universiteto doc. dr. Zita BARSTEIGIENĖ. Taigi šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti dažniausiai vartojamas vaistažoles šiems negalavimams gydyti.
 

Dažniausiai vartojamos vaistažoles


Ko gero, populiariausias augalas, skirtas virškinimo sutrikimams gydyti, yra kmynas. Jis labiausiai padeda, kai atsiranda vidurių pūtimas, kaupiasi dujos. Geriant kmynų arbatą, šio nemalonaus pojūčio galima išvengti. Tačiau kmynai virškinimo ypač nepagerina, o tik šalina nemalonius pojūčius. Tai daugiau profilaktinė priemonė nei gydomoji.
Kai skrandyje jaučiamas sunkumo jausmas, pučia vidurius ar tiesiog norima pagerinti savijautą, patariama gerti pipirmėtės arbatos. Mėtų tinktūros galima duoti ir vaikams, kai juos pykina. Ši vaistažolė yra palyginti skani, nes joje nėra kartumynų, kurie būdingi kitoms virškinimą gerinančioms žolelėms. Pipirmėtė ne tik nuslopina pykinimą, bet ir pagerina virškinimą. Tačiau ji praktiškai nedidina apetito. Taip pat pipirmėtė įeina ir į vaistažolių mišinių, skirtų virškinimui gerinti, sudėtį. Ji ne tik kompleksiškai veikia su kitomis mišinyje esančiomis vaistažolėmis, bet ir pagerina jų skonį.
Virškinimą gerina visos vaistažolės, kurios turi kartumynų, – pelynas, pupalaiškio lapai, kiaulpienės šaknys. Seniau buvo vartojamas ir ajeras. Dabar daugelyje šalių jis nebėra labai populiarus, tačiau Rusijoje jis vis dar plačiai vartojamas. Vis dar vartojamas ir Lietuvoje, nors vienu populiariausių jo pavadinti negalėtume.

{banner-25}

 

Ar galima vartoti virškinimą gerinančias vaistažoles profilaktiškai?


Vaistažolių arbatas patariama gerti, jei, suvalgę riebaus maisto, jaučiate, kad jis sunkiai virškinamas. Tuomet jums padėtų vaistažolės, turinčios kartumynų, pavyzdžiui, kiaulpienės šaknis. Ji skatina skrandžio sulčių, tulžies išsiskyrimą. Tai padeda suvirškinti riebų maistą. Šis augalas taip pat greitina medžiagų apykaitą.
Tačiau, jei virškinimas normalus, vaistažolių arbatomis nereikėtų piktnaudžiauti. Žinoma, jei dažnai pučia vidurius, ypač po valgio, tuomet vertėtų gerti kmynų arbatos ir profilaktiškai, kad to išvengtumėte. O, jei niekuo nesiskundžiate, tuomet geriau šių arbatų negerti, nes, atsiradus kokių nors virškinimo sutrikimų, organizmas jau bus pripratęs prie šių vaistažolių, ir jos neveiks taip gerai, kaip turėtų.
 

Ar, vartojant vaistažoles, atsiras šalutinis poveikis?


Dažnai vaistažolės gali būti skirtos keliems negalavimams gydyti. Pavyzdžiui, apynys naudojamas ne tik virškinimui gerinti, bet ir kaip nervus raminanti žolelė. Ar pupalaiškis, kuris turi kartumynų, todėl gerina apetitą, virškinimą, bet taip pat turi ir raminamąjį poveikį. Todėl prieš vartojant vaistažoles reikėtų sužinoti visas jų farmakologines savybes.
Taigi vaistažolių sukeliamas šalutinis poveikis nėra neigiamas, o tik antros farmakologinės savybės pasireiškimas, t. y. atsiranda ir antras žolelės poveikis, kuris tuo metu nėra reikalingas. Pavyzdžiui, vartojant pelyną ne tik pagerės virškinimas, bet ir gali atsirasti mieguistumas, dėl to, kad jis veikia ir kaip nervus raminanti žolelė.
Stipriai veikiančios vaistažolės, tokios kaip didžioji ugniažolė, kuri skatina tulžies išsiskyrimą, dėl jose esančių alkaloidų (azoto turinčių junginių) gali turėti neigiamą šalutinį poveikį, kuris pasireikš tik tuo atveju, jei bus viršijama rekomenduojama dozė.
 

Keletas naudingų žolelių, kurias vertėtų žinoti.


Viena dažniausiai vartojamų vaistažolių yra vaistinė ramunė. Tai daugiau dezinfekuojamoji priemonė, kuri labiau tinka tuomet, kai įtariate, kad nestipriai apsinuodijote (pavyzdžiui, suvalgėte seno maisto). Taip pat tai spazmolizinė žolelė, kuri padeda, kai jaučiate pilvo raižymus.
Kita labai naudinga vaistažolė yra tikrasis margainis, kuris vartojamas kepenų darbui gerinti. Tai bene vienintelis vaistas, kuris gali padėti žmogui, apsinuodijusiam žalsvąja musmire. Apsinuodijimas šiuo grybu gali būti mirtinas, tačiau, laiku davus didelę tikrojo margainio preparatų dozę, žmogų galima išgelbėti. Reikėtų prisiminti, jog tikrasis margainis padeda nuo tų virškinimo sutrikimų, kurie susiję su pablogėjusia kepenų veikla. Skrandžio veiklai jis įtakos neturės.
 

Kas geriau – vaistai ar vaistažolės?


Jei sutrikimą galima išgydyti vaistažolėmis, tai nereikėtų pradėti nuo vaistų. Žinoma, pasirinkimas priklauso nuo jūsų sveikatos būklės. Jei yra atsiradusių opų, išsivystė ūminis gastritas ar kita ūminė su virškinimu susijusi liga, kurią reikia gydyti greitai, patariama vartoti vaistų, nes vaistažolėmis gydomojo poveikio taip greitai nepasieksite. Na, o jeigu sveikatos sutrikimas nėra didelis, geriau pradėti gydyti vaistažolėmis.
 

Ar galiu pats prisirinkti vaistažolių ir jas tinkamai paruošti?


Kiekvienas žmogus, pažįstantis žoleles nesunkiai gali jomis apsirūpinti pats. Juk daugelis iš mūsų pažįsta kiaulpienę, pelyną, kurie dažniausiai auga lankose, taip pat apynį, augantį paupiuose. Tik prieš nusprendžiant vartoti savo rinktas vaistažoles turite būti visiškai įsitikinę, jog tai tas augalas, kurio jums reikia.
Kad vaistažolės būtų naudingos, svarbu jas tinkamai paruošti. Nors ypatingų sąlygų šiam darbui ir nereikia, ruošdami žoleles turėtumėte vadovautis keliais kriterijais: pirma, vaistažoles reikia džiovinti pavėsyje, o ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, antra, jei džiovinate patalpoje, ji turi būti gerai vėdinama. Taigi, kaip matote, vaistažoles vartojimui nėra labai sunku paruošti, reikia tik šiek tiek kantrybės.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai