Anksčiau dalis pacientų susitaikydavo su nevaisingumu. Gal nenorėjo apie tai kalbėti nei su artimaisiais, nei tarpusavyje. Kadangi pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo informacija apie nevaisingumo gydymą, žmonės tampa drąsesni. Jie ima apie savo nevaisingumą kalbėti su artimaisiais, draugais, jie nevengia apie tai kalbėti tarpusavyje.
Atsiranda suvokimas, kad, nors tai ir dažnai vadinama dirbtiniu apvaisinimu, tačiau gydymo procese būna mažai dirbtinių dalykų. Nevaisingumo gydymo būdų yra įvairių. Kartais pakanka paskirti moteriai medikamentų ar per tam tikras dienas sušvirkšti jos vyro spermos jai į gimdą, o kartais ląstelių susijungimo procesui tenka pagelbėti specialioje laboratorijoje, tačiau vėliau jos patalpinamos moteriai į gimdą, ir ji natūraliai išnešioja savo kūdikį.
Antroji priežastis, kodėl padaugėjo nevaisingų porų – mūsų gyvenimo būdas. Šių dienų gyvenimas pilnas įtampos, stresų, nespėjame pavalgyti, neaišku, ką valgome, neaišku, kuo kvėpuojam, gamtos užterštumas daro nemenką įtaką visam mūsų organizmui. Šie visi veiksniai skatina mūsų lytinių liaukų sutrikimus (tiek vyrų, tiek moterų). Moterims pasireiškia įvairūs ovuliacijos sutrikimai, išbalansuojamas menstruacinis ciklas, nes kiaušidės yra reguliuojamos galvos smegenyse esančios liaukos gaminamų hormonų, o šios liaukos veiklą gali įtakoti aplinka.
Aš manau, kad moterų menstruaciniam ciklui didelę neigiamą įtaką daro gyvenimas nuolatinio streso sąlygomis. Taip, aplinka daro įtaką mūsų sveikatai.
Aišku, mažėja moterų, sergančių užleistomis ligomis. Medicinos paslaugos yra prieinamos. Didelė dalis moterų prisižiūri, stengiasi reguliariai lankytis ginekologo kabinete. Todėl jau nebūna tokių atvejų, kai kelerius metus vyksta uždegiminis procesas lytiniuose organuose, o žmogus nesikreipia į gydytoją.
Bėda tik, kad metams bėgant kai kurios ligos įsisenėja, pavyzdžiui, endometriozė. Tai moterų liga, kuri laikui bėgant vis labiau trukdys moteriai pastoti. Kadangi šios ligos atsiradimo priežastys nėra žinomos, tai ji sunkiai ir gydoma. Kuriam laikui galima pagerinti būklę, bet jei per tą laiką moteriai nepavyksta pastoti, liga ima įsisenėti.
Būna situacijų, kai negali kaltinti aplinkos ar gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, jei moteris neturi kiaušintakių, jie nepraeinami ar yra sąaugose, pastoti tradiciniu būdu nėra įmanoma. Būtent dėl šios patologijos prieš trisdešimt metų ir buvo į medicinos praktiką įdiegtas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šiuo metu tokios moterys jau susilaukia vaikelio.
Stresai veikia ir vyrus. Tikrai daugėja stipriosios lyties atstovų, kuriems prastėja spermos kokybė. Ilgalaikis stresas duoda tam tikrus medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie paveikia ir spermos formavimąsi. Daugėja tokių pagal visus parametrus stiprių išoriškai gerai atrodančių vyrų, kurių bendrieji kraujo ar kiti tyrimai nerodo jokių pakitimų, o spermos kokybė labai prasta: smarkus spermatozoidų kiekio sumažėjimas, ar jų judrumo sutrikimai.
Šiuo metu pastebime tendenciją – nevaisingumas vis dažniau būna nulemtas spermos kokybės sutrikimų ar kitų priežasčių, susijusių su sperma. Sena nuostata, kad dėl nevaisingumo kalta moteris, keičiasi.
Dažnai būna sunku nustatyti, kodėl vyro sperma yra nekokybiška. Renkame vyro ligų ir gyvenimo anamnezę – persirgę komplikuota kiaulyte berniukai (šią ligą sukeliantis virusas gali pažeisti ne tik seilių liaukas,bet ir sėklides, nes šių organų struktūrinė sandara panaši), taip pat prieš laiką gimę berniukai ateity gali turėti vaisingumo sutrikimų. Tačiau dažnai net ir atlikus įvairius tyrimus vyrams, negauname jokio konkretaus atsakymo.
Manau, didelę įtaką turi nejudrus gyvenimo būdas. O dažniausi vyrų atsipalaidavimo būdai – alkoholis, cigaretės. Ypač blogai yra cigaretės. Po to pirtis – kur didelis karštis. Tokie poilsio būdai labai nualina vyro reprodukcines galias, neigiamai veikia jo spermą.
Galėčiau išvesti vidurkį amžiaus į mus besikreipiančių moterų – tai apie 35-eri metai. Gyvename kitokiame pasaulyje nei prieš dvidešimt metų – dabar žmonės daro karjerą, keliauja, dažniau keičiasi ir lytiniai partneriai (tai nulemia dažnesnius lytinių organų uždegimus, kurie paskui daro įtaką vaisingumui).
Žmonės šiais laikais neskuba jauname amžiuje kurti šeimos ir planuoti vaikelio. Metai greitai bėga, ir jie nepastebi, kaip ateina tie trisdešimt. Tada susimąstoma apie vaikelį. Vyresnis amžius itin svarbus moteriai. Mat po 35-erių prasideda pirmieji - ankstyvieji fiziologiniai procesai, kurie yra nukreipti jau į premenopauzės periodą. Moters organizme pradeda trūkti tam tikrų hormonų, dėl ko prasidėję pokyčiai gimdos gleivinėje silpnina embrionų įsitvirtinimą joje.
Aišku, ankstoka gimdyti vaikus, kai tau aštuoniolika, pats dar esi vaikas. Tačiau jei pora kreiptųsi į mus jau po metų bandymų pastoti, tuomet padėti jiems būtų lengviau. Yra tokių porų, kurios bando dešimtį metų, tačiau nesikreipia pagalbos. Būna ir išimčių, kai moteris sako, kaip dievas duos – taip ir bus. Ir po dešimties metų ji pastoja. Dievas, matyt, pažymi tokias moteris už jų kantrų ilgalaikį norą susilaukti kūdikio. Tačiau tai - labai retos išimtys. Siūlau pasitikėti medicinos laimėjimais ir ieškoti pagalbos nedelsiant ir nebijant kalbėti apie nevaisingumą.
Šiuo metu šalyje kas šešta pora negali susilaukti kūdikio. Demografai teigia, kad po penkiolikos metų ši problema kamuos kas trečią porą. Vis dar klaidingai įsivaizduojama, kad apvaisinimas mėgintuvėlyje – tai kažkokios dirbtinos mikrobiologų manipuliacijos. Taciau tai tik viena iš gausybės procedūrų, kurias medikai gali pasiūlyti vaikučio negalinčiai susilaukti porai. Su Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja akušere-ginekologe Odeta Gabrėnaite-Kazlauskiene kalbamės apie nevaisingumo didėjimo priežastis....
Skaityti daugiauBirželis yra paskelbtas pasauliniu nevaisingumo mėnesiu (World Infertility Month (WIM)). Tai Amerikos nevaisingumo asociacijos iniciatyva, vėliau tapusi tarptautiniu judėjimu, kurio tikslas – informuoti visuomenę bei atkreipti dėmesį į vaisingumo problemas. Pasaulinis nevaisingumo mėnuo minimas kasmet. Renginiuose dalyvauja pacientų ir specialistų organizacijos iš daugiau nei 40 pasaulio valstybių. WIM siekia, kad nyktų barjerai tarp kenčiančių dėl nevaisingumo ir galinčių jiems padėti specialistų, siekia, kad suvienijus šias jėgas didėtų suvokimas, jog nevaisingumas – liga, kurią galima sėkmingai gydyti. Renginius remia ir farmacijos pramonė, gaminanti vaistus nuo šios ligos. 2004 metų WIM pagrindinis rėmėjas – kompanija “Organon”. 2004 metų tema – “Kalbėkime mūsų kalba”. 2004 balandžio 16 d., siekdami tokių pat tikslų, savo pastangas suvienijo ir Lietuvos pacientai bei gydytojai: Nevaisingų šeimų bendrija, Lietuvos akušerių-ginekologų draugija ir gyd. G. Bogdanskienės Dirbtinio apvaisinimo ir ginekologijos klinika. ...
Skaityti daugiauPirmą kartą Lietuvoje po kiaušialąsčių vitrifikacijos (greito užšaldymo), Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo Centre atlikus ICSI+TESA procedūrą, gauti embrionai!...
Skaityti daugiauNe visos meilės istorijos baigiasi laimingai. Kartais jos nepalieka širdyje randų, bet negerų ligų ima ir nepagaili. Kaip ir nesantarvės namie: kuris užkrėtė? nuo ko? kodėl? Negydomos visos be išimties lytiškai plintančios ligos yra pavojingos sveikatai, kartais – ir gyvybei. Todėl būtina šių ligų prevencija, infekcijų plitimo sustabdymas, o ypač svarbu šias ligas laiku diagnozuoti. Tuo tikslu į pagalbą pasitelkiami moderniausi tyrimai. ...
Skaityti daugiau„Laimingiausia pasaulyje mama“, – šypsodamasi prisistato simpatiška moteris. Sunku patikėti, kad prieš kelerius metus ši švytinti 37-erių metų juodaplaukė jautėsi nelaimingiausia moteris planetoje. Dar sunkiau įsivaizduoti, iš kur ši nedidukė pleputė sėmė ištisus šulinius kantrybės......
Skaityti daugiauKrioišlaikymas (angl. cryopreservation) yra užšaldytų audinių ir ląstelių išlaikymas ilgą laiką, siekiant juos panaudoti ateityje. Panaudojus šiuolaikines technologijas, įmanoma užšaldyti pavienes ląsteles (pvz., spermatozoidus, kiaušialąstes ir embrionus), nedidelius audinio gabalėlius (pvz., sėklidės ar kiaušidės audinys) ar organus. Krioišlaikymas dažniausiai naudojamas transplantologijoje (organų ir audinių užšaldymas), taikant nevaisingumo gydymo technologijas (spermatozoidų, kiaušialąsčių, embrionų, sėklidės ar kiaušidės audinio užšaldymas), kuriant įvairius audinių bankus. Gydant nevaisingumą, dažniausiai šaldomi vadinamieji „pertekliniai“ embrionai, kuriuos pora norėtų panaudoti ateityje. ...
Skaityti daugiau