Ar ką nors girdėjote apie vitrifikaciją?

Krioišlaikymas (angl. cryopreservation) yra užšaldytų audinių ir ląstelių išlaikymas ilgą laiką, siekiant juos panaudoti ateityje. Panaudojus šiuolaikines technologijas, įmanoma užšaldyti pavienes ląsteles (pvz., spermatozoidus, kiaušialąstes ir embrionus), nedidelius audinio gabalėlius (pvz., sėklidės ar kiaušidės audinys) ar organus. Krioišlaikymas dažniausiai naudojamas transplantologijoje (organų ir audinių užšaldymas), taikant nevaisingumo gydymo technologijas (spermatozoidų, kiaušialąsčių, embrionų, sėklidės ar kiaušidės audinio užšaldymas), kuriant įvairius audinių bankus. Gydant nevaisingumą, dažniausiai šaldomi vadinamieji „pertekliniai“ embrionai, kuriuos pora norėtų panaudoti ateityje.
 

Nevaisingumo problema


Pasaulyje vis daugiau porų diagnozuojami įvairūs vaisingumo sutrikimai arba nevaisingumas. Nustatyta, kad kas šešta pora, t. y. 10–15 proc., susiduria su pirminiais vaisingumo sutrikimais, o apie 10–25 proc. moterų negali pastoti pakartotinai. Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, o kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkst. Nevaisingumo problema aktuali ir moterims, ir vyramas. Moterų nevaisingumas sudaro 30–40 proc., vyrų – 10–30 proc., abiejų partnerių – 15–30 proc. ir neaiškios kilmės nevaisingumas – apie 5–10 proc. Tačiau pastebėtina, kad nevaisingumo priežastys pastaruoju metu kinta. Jei anksčiau nevaisingumas moterims iš esmės buvo diagnozuojamas dėl kiaušintakių nepraeinamumo, endometriozės, policistinių kiaušidžių sindromo, o vyrams įgimta ar įgyta oligoastenospermija (spermatozoidų skaičiaus ir judrumo sumažėjimas), tai dabar vis dažniau nevaisingumo priežastys nenustatomos. Specialistų nuomone, šiems procesams didelę įtaką turi šeimos planavimo vėlinimas, kai pora ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar geresnės materialinės situacijos, ir su tuo susiję nuolatiniai stresai, įtampa, netaisyklinga mityba. Nemažą įtaką turi ir aplinkos užterštumas. Visame pasaulyje, o ir Lietuvoje, gausėja nutukusių ir turinčių antsvorio žmonių. Nutukusioms moterims pasireiškia ovuliacijos sutrikimai ir su tai susijęs nevaisingumas.

 

Pagalbinio apvaisinimo procedūros


Vaisingumo sutrikimų ar nevaisingų porų gydymo metodo parinkimas priklauso nuo tyrimais nustatytos nevaisingumo priežasties. Daliai nevaisingų šeimų gali padėti gydymas vien medikamentais (pvz., esant nedideliems ovuliacijos sutrikimams, gydant užleistas infekcines ligas). Tačiau gydymas vien vaistais nepadės, kai vaisingumo sutrikimai dideli. Tuomet reikalingi sudėtingesni pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB).
Intrauterinė inseminacija (intrauterine insemination, IUI) – tai apvaisinimas moters kūne, in vivo. IUI – tai specialiai paruoštos spermos įšvirkštimas pro specialų ploną kateterį į moters gimdą, aplenkiant gimdos kaklelį. Būtina IUI sąlyga – pratekami kiaušintakiai.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilization, IVF) atliekama tais atvejais, kai yra pažeisti arba nepratekami kiaušintakiai, kitos moters nevaisingumo priežastys, o vyro spermos tyrimas yra normalus. 1978 m. gimė pirmasis kūdikis iš mėgintuvėlio – Louise Brown.


Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (intracytoplasmic spermatozoid injection, ICSI) atliekama tais atvejais, kai yra ryškūs vyro vaisingumo sutrikimai, t. y. randami vos keli spermatozoidai, kurie nepajėgūs patys apvaisinti kiaušialąstės. Ypač sunkiais vyro nevaisingumo atvejais spermatozoidų nerandama ejakuliate, tuomet jų ieškoma sėklidės audinyje – atliekama transepiderminė spermatozoidų aspiracija (transepidermal spermatozoid aspiration, TESA) tiesiogiai iš sėklidžių.
 

Embrionų užšaldymas ir krioišlaikymas


Embrionų užšaldymas ir krioišlaikymas – tai toks būdas, kai embrionai yra paruošiami terpėse su tam tikromis apsauginėmis medžiagomis (krioprotektoriai) ir laikomi skystame azote ilgą laiką. Tokius užšaldytus embrionus galima vėl atšildyti, o išlikusius gyvybingus patalpinti į moters gimdą. Embrionai atšildomi ir talpinami tuomet, kai nepasiseka PAB procedūra (moteris nepastojo) arba, esant sėkmingai procedūrai, galima juos išlaikyti ilgesnį laiką ir panaudoti norint susilaukti kito vaikelio.
Šiuo metu pasaulyje taikomi du užšaldymo metodai – įprastinis, lėtas užšaldymas, ir naujas, ypač greitas metodas – vitrifikacija.
 

Taigi šiuo metu pasaulyje naudojami du pagrindiniai užšaldymo metodai:


1. Lėtas užšaldymas (angl., slow freezing) – embrionų užšaldymas, kai tirpalas virsta kieta medžiaga formuojantis ledo kristalams;
2. Vitrifikacija (angl. vitrification) – embrionų užšaldymas, kai tirpalas virsta kieta medžiaga, dėl ypač greito užšaldymo laiko, be ledo kristalų formavimosi.
Naujausių tyrimų duomenimis, naudojant vitrifikacijos metodą, gaunami rezultatai geresni (kai kuriais atvejais net labai smarkiai) nei naudojant tradicinį lėto užšaldymo metodą (1 lentelė). Pastaruoju metu vitrifikacijos metodas vis plačiau diegiamas pasaulio IVF laboratorijose.
Užšaldant naudojamas skystas azotas, embrionai laikomi -196ºC temperatūroje, kai ląstelėse biologiniai procesai visiškai sustoja. Ši skystojo azoto savybė naudojama norint išsaugoti žmogaus gametas, embrionus ar lytinių liaukų audinius. Užšaldymas atliekamas pagal specialią metodiką naudojant ląsteles apsaugančius krioprotektorius ir tam skirtą aparatūrą (lėtas šaldymas) arba jos nenaudojant (vitrifikacija).
 

Užšaldytų ir atšildytų žmogaus embrionų funkcijų palyginimas


Lėto užšaldymo metodas Vitrifikacijos metodas
Embrionų išgyvenamumas 50,0-57,0 proc. 88,0–95,0 proc.
Embrionų dalijimasis 30,0–48,0 proc. 65,0–78,0 proc.
Implantacijos dažnis 7,3–30,0proc. 15,0-33,0 proc.
Nėštumo dažnis 10,2-18,0 proc. 36,4–49,0 proc.
Pastaba: lentelėje pateikti apibendrinti Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Prancūzijos rezultatai.
Nors abu metodai turi svarbią reikšmę – skirti ląstelėms užšaldyti naudojant skystą azotą, tačiau labai svarbūs yra ir šių metodų skirtumai, pateikti 2 lentelėje.
Taigi, vitrifikuojant embrionus, užšaldymas ir atšildymas vyksta labai trumpą laiką, o, lėtai šaldant, procesas gali užtrukti nuo 90 min. Iki 5 valandų. Taip pat svarbu pažymėti, kad, vitrifikuojant embrionus, nereikalinga papildoma brangi įranga.
Svarbiausias pranašumas vitrifikacijos metu, skirtingai nuo lėto šaldymo, – šaldomas embrionas virsta į stiklą panašios struktūros („sustiklėja“), t.y. šio proceso metu nesiformuoja ledo kristalai. Pridėjus krioprotektorių, ląstelėje esantis vanduo šaldomas iki stiklo struktūros be jokių ledo kristalų formavimosi. Tai ypač svarbu šaldant embrionus, nes ledo kristalai gali pažeisti embrioną (ar kitas šaldomas ląsteles, audinius bei organus). Vitrifikuoti embrionai, vėliau juos atšildžius, pasižymi daug geresniu išgyvenamumu, daug dažniau nustatomas nėštumas moterims ir gimsta didesnis procentas gyvų naujagimių (t.y. rečiau įvyksta persileidimas), palyginti su lėto užšaldymo metu užšaldytais ir atšildytais embrionais.
Apibrėžiant vitrifikaciją, galima sakyti, kad tai yra skysčio kietėjimas (stiklo formavimasis) žemoje temperatūroje be ledo kristalų formavimosi, naudojant labai mažus kiekius krioprotektorių ir šaldant dideliu greičiu.
2008 metais gimė pirmasis sveikas kūdikis Lietuvoje po atliktos embrionų vitrifikacijos.
 

Apibendrinimas


· Vitrifikacija turi daug pranašumų, palyginti su lėtu šaldymu:
· Vitrifikacijos procesas yra paprastas ir greitas: trunka iki 10 min.
· Apsauga nuo ledo kristalų formavimosi vitrifikacijos proceso metu sėkmingai apsaugo ląsteles nuo pažeidimo, kas dažnai įvyksta lėto šaldymo metu.
· Procesas lengvai atliekamas ir valdomas: embrionai dedami į krioprotektorius, perkeliami ant šaldymo mentelės ir panardinami į skystą azotą.
· Vitrifikacijos metu galima tiesiogiai stebėti (pro mikroskopą), kas vyksta su ląstelėmis.
· Vitrifikacijai nereikalinga papildoma brangiai kainuojanti šaldymo įranga, dėl to šis metodas yra ekonomiškai daug efektyvesnis, palyginti su lėtu šaldymu.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai