Vaiko saugumas – tėvų rūpestis

Kiekvienas auginantis vaiką ne kartą mąstė, kaip pasirūpinti juo net tuomet, kai nebūni šalia... Ne vienai mamai sudreba širdis, kai, atėjus sutartam laikui, vaikas nepareina namo, arba pažvelgusi pro langą ne iš karto pamato kieme žaidžiantį mažylį. Kartais norisi aplink vaiką sukurti nematomą apsaugos ratą, kad jo niekas nenuskriaustų. Rato sukurti neįmanoma, tačiau išmokyti pasisaugoti pačiam – ne tik įmanoma, bet ir būtina. Neįkainojamais patarimais dalijasi Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.


Pirmasis žingsnis: supažindinkime su saugumu gatvėje

 

Pirmasis dalykas, ko reikia išmokyti vaiką, norintį savarankiškai žaisti kieme, – kaip išvengti automobilių ir motociklų keliamo pavojaus. Tam pirmiausia taisyklių turite laikytis patys. „Eidami šaligatviu visuomet vaiką už rankos laikykite kuo toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto, kad pravažiuojančios mašinos neužgautų. Šią taisyklę būtina paaiškinti ir mažyliui, kad jos laikytųsi ir tuomet, kai jūsų nėra šalia, – pataria Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. – Ne mažiau svarbu išmokyti mažylį per gatvę eiti tik stačiu kampu, jokiu būdu ne įstrižai.“

Dauguma tėvų išmoko vaikus, kad eiti per gatvę galima tik degant žaliai šviesoforo šviesai, o jei jo nėra, – tik per pėsčiųjų perėją. Tačiau yra dar viena itin svarbi taisyklė, kurią dažnai pamirštame. „Net einant pėsčiųjų perėja būtina praleisti artėjantį automobilį, nes ir prieš perėją jis gali nesustoti, – tvirtina R. Matonis. – Įdėmiai stebėti gatvę reikia net ir tuomet, kai kertate ją šviečiant žaliai šviesoforo šviesai. Prieš einant būtina įsitikinti, ar visi automobiliai pravažiavo. Kartais mašinos važiuoja ir kai dega geltona ar net raudona šviesoforo šviesa. Laukiant žalio šviesoforo signalo, reikia stebėti ir sankryžoje susikertančius kelius, pamatyti besiruošiančius sukti automobilius. Per gatvę visais atvejais galima eiti tik tuomet, kai visi automobiliai visiškai sustoję. Šių taisyklių būtina išmokyti savo vaikus.“

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias padarę mažyliai nukenčia eismo įvykiuose, – vos pamatę kitoje gatvės pusėje stovintį draugą, pamiršę visus pamokymus skuodžia per gatvę nesidairydami. Labai svarbu tokią situaciją aptarti namuose. Kitoje gatvės pusėje pamatęs draugą mažylis gali garsiai „susišūkauti“ ir susitarti susitikti prie perėjos ar sankryžos, saugiai pereidamas gatvę pats ir užkirsdamas kelią strimgalviais per ją pasileisti draugui. Jei neįmanoma pereiti per pėsčiųjų perėją ar sankryžą, būtina surasti tinkamą vietą, kur niekas netrukdytų žiūrėti į abi gatvės puses. „Jei kelio pakraštyje stovi automobilis arba auga krūmai, kurie trukdo matyti atvažiuojančias mašinas, reikia paeiti toliau nuo kliūties, apsidairyti ir tik įsitikinus, kad nėra artėjančių automobilių, kirsti gatvę, – taisyklių moko Policijos departamento atstovas. – Taip pat išmokykite mažąjį pamačius autoavariją įsidėmėti automobilio numerį, nes yra nemažai vairuotojų, kurie palieka sužalotus žmones ir pasišalina iš įvykio vietos. Vaikus būti atsakingus geriausia mokyti jau nuo mažens.“

 

Žemė, ugnis, vanduo – trys vaikui pavojingos stichijos

 

Žemė, ugnis ir vanduo – trys stichijos, be kurių mes negalėtume gyventi. Tačiau yra atvejų, kai mūsų mažiausiems jos gali būti labai pavojingos.

Dauguma vaikų mėgsta žaisti smėlio dėžėse. Todėl kuris vaikas atsilaikys pamatęs didelę „smėlio dėžę“ – statybvietę. Čia juk galima ne tik pažaisti kalnais smėlio, bet ir pastatyti „tikrą namą“ iš plytgalių ir kitų besimėtančių statybinių medžiagų... Tačiau kaip tik čia ant mažylio gali užvirsti žemės, jis gali įkristi į duobę ar kitaip susižeisti, todėl prieš išleidžiant vaiką į kiemą būtina iš anksto jam išaiškinti, kur jis gali žaisti, o kokių vietų geriau saugotis. Beje, yra dar vienas atvejis, kai mažyliui iš po kojų gali „dingti žemė“, – išmokykite vaiką niekada nelipti ant kanalizacijos šulinių...

Kalbant apie antrąją stichiją – ugnį, tai klasikinį draudimą – kad negalima žaisti su degtukais – vaikas turi išgirsti palyginti anksti. O ir išmokyti to nesunku buitinėmis sąlygomis saugiai mažylį „supažindinant“ su tuo, kas yra karštis ir kad jis skausmingas. Tačiau tam tikro amžiaus vaikai, pamatę fejerverkus arba kitus pirotechnikos gaminius, šias žinias kažkokiu būdu „pamiršta“. Visuomenė mažuosius bando apsaugoti taisyklėmis, neleidžiančiomis pirotechnikos pardavinėti nepilnamečiams. Tačiau nuo nesąžiningų prekeivių vaikus turime saugoti ir patys, nuolat jiems primindami, koks pavojus tyko žaidžiant su fejerverkais, savadarbiais sprogmenimis ir kitais degiais daiktais.

Ir galiausiai – vanduo. Tai, kad negalima vaikų palikti prie vandens be priežiūros, žino kiekvienas, tačiau yra dar kelios taisyklės, kurios gali padėti apsaugoti jūsų mažąjį nenuoramą nuo didelės nelaimės. Vaikai neturėtų stovėti ir žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas – ne vieta žaisti vaikams. O tais atvejais, kai išsiruošiate maudytis, pasirūpinkite turėti akis „net nugaroje“ – niekada nepaleiskite iš akių vaiko ir maudykitės tik žinomose, nenuošaliose vietose, geriausia, jei šalia maudysis ir daugiau žmonių, o netoli budės gelbėtojai.

„Niekuomet neleiskite vaikui ir neplaukite patys už plūdurų, nors ir manote esantys geri plaukikai; nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje – galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus; perkaitę saulėje nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite; neplaukiokite ant pripučiamųjų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, – patarimus dalija Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. – Vaikams ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.“

Taip pat iš anksto išmokykite vaiką, kaip elgtis nelaimės atveju. Kad pradėjus skęsti reikia pasistengti įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis (beje, niekada neleiskite vaikui žaidžiant „imituoti“ skendimo ir visais atvejais reaguokite, jei vaikas vandeny mojuos rankomis). Išmokykite vaiką ne tik pasisaugoti pačiam, bet ir tinkamai pasirūpinti aplinkiniais. Jei pamatys skęstantį žmogų, vaikas jokiais būdais negali šokti į vandenį jo gelbėti pats. Kur kas geriau, jei bus išmokytas šaukdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvies gelbėjimo tarnybas tel. 112. Gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti.

 

Niekada nekalbėti su nepažįstamaisiais!

 

Kad ir kaip gaila, tačiau patys pavojingiausi mūsų vaikams ne kas kitas, bet žmonės. Todėl jau nuo mažens vaikas turi būti mokomas niekada nesikalbėti su nepažįstamaisiais ir niekuomet neimti nieko, ką jie siūlo. Kad ši pagrindinė taisyklė įsišaknytų vaiko galvelėje, jos būtina laikytis net tuomet, kai jis visai dar pypliukas. Niekada neleiskite svetimiems žmonėms net ir šalia vaiko esant jums duoti mažyliui saldainių ar kitų skanėstų. Nesišnekėti su nepažįstamaisiais ir nesidomėti jų siūlomomis gėrybėmis vaikui turi tapti įpročiu. Taisyklė nekalbėti su nepažįstamu žmogumi, nesėsti į nepažįstamojo automobilį ir jokiu būdu neiti į nepažįstamojo namus turi būti besąlygiška.

Beje, kalbant apie vaikų saugumą, būtina juos išmokyti, kad yra žmonių, galinčių pasinaudoti gera mažylių širdimi. Pasitaiko atvejų, kai nesikalbėti su nepažįstamaisiais išmokyti vaikai į pavojų pakliūna tuomet, kai neatsispiria nepažįstamojo pagalbos prašymui, pavyzdžiui, padėti surasti dingusį šuniuką ar katytę. Pirmiausia jūsų vaikas turėtų žinoti ir kitą taisyklę – negalima liesti nepažįstamų gyvūnų, jų glostyti, maitinti ar vestis namo. Visais atvejais žaisdamas net ir su žinomu gyvūnu vaikas turi būti atsargus, nedaryti staigių judesių. Taigi, aptariant su mažyliu situaciją, kai nepažįstamas žmogus prašo padėti surasti dingusį gyvūną, vaikas visais atvejais turi atsisakyti ir paskambinti tėvams, pranešdamas apie pagalbos prašantį žmogų.

Beje, pavojų gali kelti ne tik nepažįstami žmonės. „Vienas vaikas neturėtų kalbėti ne tik su nepažįstamaisiais, bet ir su žinomais, tačiau neblaiviais žmonėmis. Neblaivus asmuo dažnai labai pasikeičia, jo poelgiai gali būti žiaurūs ir nenusakomi, – pataria Ramūnas Matonis. – Na, o jei kokio asmens žodžiai ar veiksmai vaiką baugina, jis turi žinoti, kad tokiais atvejais turi nedelsdamas bėgti šalin ir mėginti ieškotis pagalbos. Geriausia rinktis vietas, kur yra žmonių, kad ir prie parduotuvės. O tuomet, jei yra galimybė, geriausia paskambinti tėvams, kad šie parsivestų namo.“

Daugelio nelaimių galima išvengti, jei neleisite vaikams žaisti lauke sutemus ir išmokysite visais atvejais vengti nuošalių ir tamsių vietų.

 

Vienas namuose nedaryk ko nori

 

Daugelyje valstybių mažų vaikų negalima palikti vienų namuose. Ši taisyklė sugalvota ne šiaip sau. Tačiau pas mus tai daryti draudžiančio įstatymo nėra, o kai kuriais atvejais nėra kitos išeities, kaip trumpam vaiką palikti namuose be priežiūros. Tam taip pat reikėtų kruopščiai iš anksto pasiruošti ir vaiką išmokyti tam tikrų taisyklių.

Pirmiausia būtina aiškiai vaikui paaiškinti, kad jis negali vienas jungti elektrinės ar dujinės viryklės ir kitų pavojingų prietaisų. Prieš paliekant namus būtina įsitikinti, kad visi langai ir durys uždaryti, o vaikas žino, kad negalima žaisti prie atviro lango. Visais atvejais vieną namuose galima palikti tik tokį mažylį, kuris mokėtų surinkti pagalbos telefoną 112 ar nutikus nelaimei prisiskambinti tėvams. Savo, pagalbos tarnybų ir artimų giminaičių, kurie galėtų atskubėti ištikus nelaimei, telefonų numerius geriausia užrašyti ant lapo ir pakabinti bent keliose gerai matomose vietose.

Vaikas taip pat turi prisiminti, kad net ir būnant namuose galioja pagrindinė taisyklė – negalima bendrauti su nepažįstamaisiais, todėl jis negali atidaryti durų jokiam svetimam ar mažai pažįstamam žmogui, kad ir kuo jis prisistatytų. „Jei būdamas namuose vaikas išgirsta, kad kažkas bando atidaryti lauko duris, pirmiausia patarkite nesutrikti ir garsiai paklausti, kas ten, – pataria Policijos departamento atstovas. – Jeigu nepažįstamieji vis tiek bando atidaryti duris, būtina iškart skambinti telefonu 02 arba nemokama mobiliąja linija 112 į policiją ir tiksliai nurodyti adresą, po to, išėjus į balkoną arba pradarius langą, šauktis kaimynų, praeivių pagalbos.“

Kad vaikučiui būtų lengviau įvardyti savo gyvenamąją vietą, ant to paties lapo, ant kurio būsite palikę jam savo ir pagalbos tarnybų telefono numerius, būtinai parašykite ir tikslų namų adresą – susijaudinęs mažylis jį gali paprasčiausiai pamiršti.

Panašios taisyklės galioja ir vaikui kalbant telefonu ar bendraujant internete. Išmokykite jį nekalbėti su nepažįstamaisiais, neatskleisti savo asmeninės informacijos: vardo, adreso, nesiųsti asmeninių nuotraukų ir t.t.

Visuomet geriausio rezultato galima pasiekti, jei vaikas nuo mažens bus mokomas atsargumo, jei tėvai ne tik paaiškins jam visas šias taisykles, bet ir patys jų laikysis, savo pavyzdžiu saugų elgesį paversdami įpročių. Žinoma, nereikia tikėtis, kad vaikas visko išmoks iš karto. Beje, ir stresinėse situacijose kai kurie patarimai gali pasimiršti, todėl labai svarbu pagrindines taisykles su vaiku pasikartoti nuolat, aptarti jei ne kas vakarą, tai bent kelis kartus per savaitę, pažaisti situacinius žaidimus, kuriuose vaikas galėtų pavaizduoti, kaip jis elgtųsi vienu ar kitu atveju. Matydami, kad vaikas kelis kartus iš eilės žaisdamas pasielgia teisingai, nurimsite ir jūs. Gera žinoti, kad ir tais atvejais, kai nesate šalia, jūsų vaikas yra atsargus, o todėl ir saugesnis.

 

Patarkite vaikams, kad:

Nesigirtų draugams, juo labiau mažai pažįstamiems žmonėms apie brangius, vertingus daiktus, namuose laikomus pinigus.

Nepasakotų, kada išeina ir grįžta tėvai, ar šeima ilgesniam laikui išvyksta.

Nepaliktų raktų kišenėje, jei drabužius kabina rūbinėse.

Grįžę namo, tuoj pat užrakintų duris.

Jei namuose vieni, nieko neįsileistų į namus.

Savo daiktų neduotų mažai pažįstamiems bendraamžiams.

Nepaliktų be priežiūros mobiliųjų telefonų, dviračių ir kitų daiktų.

Jie privalo jums papasakoti apie kiekvieną įvykį, atsitikusį gatvėje, mokykloje ir kitur.

Paaiškinkite vaikams, kad leidžiate jiems pažeisti elgesio taisykles dėl savigynos ir visada pritarsite, kai, kilus pavojui, jis kalbės netiesą ar smogs užpuolikui.

 

Taisyklės tėvams

Visada žinokite vaiko dienotvarkę, jo dienos planus. Paaiškinkite vaikui, kad taip nesiekiate kontroliuoti, tiesiog rūpinatės jo saugumu. Nebijokite paklausti vaikų, kur, su kuo jie eina ir ką veiks. Pažinkite savo vaikų draugus ir jų tėvus, žinokite, kuo jie užsiima.

Stenkitės, kad kas nors iš suaugusiųjų būtų namuose, kai vaikai grįžta iš mokyklos.

Pavojingiausias yra laikas, kai vaikai būna vieni.

Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, svajonėmis.

Išnaudokite kiekvieną progą pasikalbėti apie neigiamus alkoholio ar rūkymo padarinius. Aiškiai pareikškite, jog nenorite, kad vaikas vartotų narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Nepalikite vietos abejonėms. Kalbėkite apie buityje vartojamas kenksmingas medžiagas, kurių net vienkartinis uostymas gali sukelti smegenų pažeidimą ar mirtį.

Būkite aktyvus vaikų klausytojas. Klausinėkite, skatinkite išsipasakoti, prisidėti prie šeimos sprendimų.

Nuoširdžiai gilinkitės į vaiko problemas ir bandykite jas spręsti drauge. Niekada nesakykite, kad tai smulkmenos, nesąmonės ar kvailystės.

Niekada nekritikuokite vaiko asmenybės. Jei jis pasielgė netinkamai, kritikuokite tik jo poelgį. Nesakykite, kad jis kvailas, nemokša, tinginys. Nemoralizuokite, negąsdinkite, o paaiškinkite, kodėl jo elgesys nepriimtinas, pavojingas ar nepageidautinas. Kalbėdami kreipkite dėmesį į tai, ką sakote ir kaip, kokiu tonu kalbate.

Ugdykite vaikų gyvenimo įgūdžius, gebėjimą priimti tinkamus sprendimus,  kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti emocijas, įveikti stresus, pažinti save, atjausti kitą. Visa tai padės vaikams išvengti daugelio problemų, o, susidūrus su jomis, lengviau jas išspręsti.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai