Eglė Špokaitė: sveikas žmogus – tolygu laimingas

Daug pagrindinių vaidmenų Nacionaliniame operos ir baleto ir kituose teatruose sukūrusi, nuo pat pirmų žingsnių scenoje pelniusi įvairių tarptautinių konkursų laurus, ne vienerius metus pripažinta geriausia metų šalies baleto šokėja, apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ir Nacionaline kultūros ir meno premija, Auksiniu scenos kryžiumi, Majos Pliseckajos ir Rodiono Ščedrino fondo premija už kūrybinę veiklą ir nuopelnus baletui Eglė Špokaitė, neturėdama nė 40 metų, atsisveikino su Operos ir baleto teatru ir įkūrė savo mokyklą.
 

Keturmetė – į baleto mokyklą


Eglė gimė Ukrainoje, nors abu jos tėvai – gryni lietuviai. Tėtis Algimantas kilęs iš Varnių, mama Julė – Seirijų, abu inžinieriai. Tačiau tada tėtis atliko karinę tarnybą, o mama neabejojo, kad šeimos pagausėjimo turi sulaukti gyvendami kartu. Tad tik būdama pusės metų Eglė su tėvais grįžo gyventi į Lietuvą.
Į baleto studiją ją atvedė tėtis, vos ketverių su puse metų. Abu tėvai norėjo, kad dukra susipažintų su šokio pagrindais. Mamai tai atrodė labai natūralu ir tinkama mergaitei – studijuodama Kaune, ji šoko garsiame „Nemuno“ ansamblyje, buvo solistė. Eglė mano muzikalumą paveldėjusi ir iš tėčio – jis dainavo, kurį laikė net svarstė, ar nekeisti profesijos.
O vos atėjusi į baleto studiją Eglė suvokė, kad jai nieko nėra svarbiau už baletą. Tačiau tėvai nenorėjo, kad ji taptų balerina. Kai sulaukus dešimties metų reikėjo pasirinkti, ar baletas iš pažinties su šokiu taps rimta veikla, E.Špokaitė turėto atkakliai įtikinėti tėvus, kad šie leistų atsidėti baletui. Mat jie labai nerimavo, kad, pasinėrusi į šį meną, Eglė rimtai nesimokys, neįgis rimtos specialybės. Gal tiesiog linkėjo jai kitokio, fiziškai lengvesnio gyvenimo kelio, specialybės, paremtos geru išsilavinimu.
Baleto solistė visą laiką jautė, kad tėvams labai svarbus jos išsilavinimas. Eglė atsiduso, kad tada Vakarų šalyse baleto mokyklų absolventai įgydavo ir bakalauro laipsnį, o Lietuvoje tokios galimybės nebuvo. Turbūt todėl ji labai ilgai jautė poreikį mokytis. Tik pradėjusi ketvirtą dešimtį įstojo mokytis į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tai, kad joje nebuvo baleto specialybės, Eglei neatrodė labai svarbu, labiau rūpėjo bendri dalykai: meno kultūros istorija, filosofija. Labai susidomėjo doc. J.Vymerytės dėstoma A. J. Vaganovos klasikinio šokio mokymo metodika.
Universalieji persirengimo kambariai
Eglė prisiminė, kad Nacionalinėje M. K. Čiurlionio meno mokykloje repeticijos, treniruotės kartu ir bendrojo lavinimo dalykais užimdavo pusę paros – nuo 9 iki 21 valandos. Teatre kasdien vykdavo dvi trys repeticijos po pusantros valandos, prieš premjerą intensyviai repetuodavo visą dieną. Laisvi likdavo tik pirmadieniai, bet jeigu antradienį yra baleto spektaklis, tekdavo repetuoti ir tądien.
„Prieš repeticiją reikia bent valandą jai ruoštis. Per pertrauką tarp repeticijų niekur neišlėksi – fizinis krūvis toks, kad vos atslenki į persirengimo kambarį ir atsiguli iškėlusi kojas. Net jei nebūtum tiek pavargusi, per pertraukas į lauką neisi. Nes atvėsi, grįžus reikės valandą palaukti, kol kūnas įšils treniruotei. Todėl baleto artistų kambariai atrodo kaip namai – jie čia ir valgo, ir ilsisi, ir miega“, – ištarė pašnekovė, pastebėdama, kad ir atostogos baleto artistui – sąlyginės. Reikia palaikyti formą, o tam būtina eiti į baleto salę.
„Po spektaklio grįždama namo balerina vos parvelka kojas – ji pasiruošusi tik priimti dėmesį, šilumą, bet tikrai ne pagaminti valgyti, sutvarkyti namus. Bet toks darbas ir gyvenimo būdas kompensuojamas kūrybiniu džiaugsmu, tai yra laimė, gyvenimo variklis“, – pastebėjo pašnekovė.
Kas lemia, kad viena baleto šokėja pasiekia aukštumą, prikausto žiūrovų dėmesį, o kitos šoka tik masinėse scenose? „Talentas“, – neabejoja E.Špokaitė.
O kas yra tas talentas? Eglė mano, kad talentas yra paslaptis. Tai sugebėjimas sujaudinti kitą žmogų, kažką išskirtinio atskleisti, prikaustyti dėmesį: „Tam būtinas originalus mąstymas. Bet jeigu atliksi vaidmenį kitaip, nebūtinai bus gerai. Kitas gali tai atlikti ne naujai, bet prikaustys dėmesį.“
Baleto primadona įsitikinusi, kad kažko išskirtinio savo pasirinktoje veiklos srityje pasiekia tik labai darbštūs ir aktyvūs žmonės, kuriems nesvarbu, kaip susidėlioja dienotvarkė, – jie turi planų, tikslų, ir jų siekia. „Jeigu žmogus lėtesnis, kai iškyla sunkumų, viskas vyksta lėčiau ar net sustoja“, – pastebėjo E.Špokaitė, prisipažindama, kad save laiko labai užsispyrusiu žmogumi, kuriam labai svarbus rezultatas.
Pūkelis su geležine valia
Balerinos dažnai pelno lengvo pūkelio, fėjos įvaizdį, bet geriau pažįstantieji jas ir jų darbą žino, kad jos labai valingos, fiziškai ir dvasiškai stiprios.
„Kai vaikas sako „Aš noriu šokti“, tą jo norą reikia paversti valia, ištverme, kūrybine energija, kad noras būti kaip fėja, drugeliu taptų paskata suvokti judesį ir atkakliai dirbti“, – mano E.Špokaitė.
Jos baleto mokykloje mažylių grupėse yra maždaug po penkiolika 5–6 metų žmogučių, kuriems, įžengus į didelę salę ir pajutus erdvės džiaugsmą, pirmiausia kyla noras bėgti, lakstyti.
„Stovėti prieš vaikus – labai įdomus patyrimas. Vaikus reikia suorganizuoti, suvaldyti, sukaupti jų dėmesį. Tam visų pirma reikia energijos. Jeigu esi pernelyg pavargęs, neįveiksi šios užduoties. Svarbu žinoti, ko ir kaip mokyti, kad būtų įdomu, ir neperspausti, neatbaidyti nuo šokio, nepadaryti jo atgrasaus“, – sakė balerina. Ji mano, kad tam reikia ne tiek pedagoginio, kiek psichologinio pasirengimo.
Sumanymas kurti šokio mokyklą buvo spontaniškas ar ilgai brandintas? E.Špokaitė sakė, kad šią idėją jai pasiūlė Kristina Sliesoraitienė, tuometinė Kristinos šokių namų vadovė. Nors Eglė tada dar dirbo Operos ir baleto teatre, tad papildoma veikla mažai domino, idėja pasirodė įdomi. Moterys pradėjo kalbėtis apie galimą bendradarbiavimą ir per pusmetį pajuto, kad supranta viena kitą, nusiteikė bendrai veiklai. Taip gimė Eglės Špokaitės baleto mokykla.
„Kristina labai veikli, energinga ir kartu moteriška. Ji – sportinių šokiu atstovė, pirmoji Lietuvoje įkūrusi ne vieną įvairių stilių šokių mokyklą. Kartu įkūrėme labai siauros pakraipos – Baleto mokyklą. Mane sudomino Kristinos pasiūlymas dirbti kartu. Ką tik buvau baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, nutariau išbandyti savo žinias kitu aspektu, kuriant savo privačią baleto mokyklą. Jau besimokydama labai akivaizdžiai supratau, kad šokti baletą ir mokyti tai daryti kitus – labai skirtingas dalykas“, – sakė E.Špokaitė.
Jai darbas su vaikais – tikra dovana, kompensuoja atsisveikinimą su teatro scena.
„Labai skirtingas tas kūrybinis džiaugsmas teatro scenoje ir dirbant su vaikais. Teatre pasiruošimas spektakliui reikalauja labai daug įdirbio, pastangų, scenoje solistas tarsi suspindi, po to seka tuštuma, nuovargis, vėl kūryba, švystelėjimas ir vėl tuštuma. O darbas su vaikais teikia kitų emocijų. Vaikai – labai nuoširdūs, šilti, skleidžia daug žmogiškosios šilumos, keičiasi energija. Draugystė su vaikais labai tikra, jie mokytoją priima, prisiriša ir tai demonstruoja. Dažnai tenka spręsti ir konfliktus, vienas kito (ne)supratimo klausimus, daug mokytis, bet tarpusavio meilė lieka“, – pasakojo balerina, neslėpdama, kad veiklos pakeitimas – labai malonus dalykas. Ji supranta, kad darbo su vaikais ir motinystės džiaugsmai – visai skirtingi, bet labai džiaugiasi baleto mokyklos kūrimu, bandymu skinti kelią savo idėjoms apie kultūringą, prasmingą ir pakylėtą šokį.
E.Špokaitė abejoja, ar gali jaunas žmogus sutikti vieną gerą baleto mokytoją. Tiesiog svarbu vaikus mokyti išgirsti, kas jam gali būti naudinga, ir taikyti įvairius patarimus.
Požiūris į kūną
Baleto artistai neblogai pažįsta savo kūną – jų darbo instrumentą. Ir į jį žvelgia dvasingiau negu gydytojai ir nemažai kitų profesijų atstovų – jiems tai ne šiaip materija, o jausmų ir emocijų reiškėjas. Pasak E.Špokaitės, ranka gali virsti vėju ar medžiu, keletu judesių galima perteikti ir filosofinius dalykus, būsenas, apie ką žodžiais tektų ilgai kalbėti.
Balerina pastebi, kad traumos balete – gana dažnas dalykas. Nedidelę traumą patyręs baleto šokėjas dažnai įtempęs valią šoka toliau, žiūrovas to net nesupranta, bet didesnė išveda ilgesniam laikui. „Reikia stebėti savo organizmą, kad dirbtum. Ir prisižiūrėti, kruopščiai pasirengti kiekvienam spektakliui, repeticijai, labai domėtis fizine sveikata. Kartais tenka būti sau žiauria, bet apskritai daug dėmesio stengiesi skirti kūnui, tirti, ko jis nori, ko jam trūksta, būti dėmesinga sau, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, žmogus – emocionali būtybė, jam sunku kasdien tuo pačiu laiku gultis ir keltis, valgyti, bet mūsų kūnas labai mėgsta discipliną – geriau jaučiamės ir būnam sveikesni, jei laikomės griežtos dienotvarkės. Jeigu davėme organizmui streso, jis pareikalaus daugiau poilsio.
Jos dienotvarkė griežta? „O, visko būna“, – ištarė pašnekovė, pastebėdama, kad jai yra tekę o po kelias paras nevalgyti ir nemiegoti. Lėktuve negali užmigti, pasikeitus laiko juostai, vėl daug sunkiau užmiega. Po to miegas būtinas kaip vaistas. Pokalbio išvakarėse dalyvavo Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatyme – miegoti atsigulė antrą valandą nakties – tai nebuvo kūnui stresas.
Balerina mano, kad save stebintis ir su savimi sutariantis žmogus gali save ir gydyti. Jei užpuola kosulys – su pasimėgavimu geria čiobrelių arbatą, nuo slogos išgeria vaistų, nes jokių nosies purškalų negali pakęsti. Jei užkimsta nuo kalbėjimo, nesijaudina – Eglei labai patinka žemas girgždantis balsas – tada jaučiasi esanti gilesnė. „Tada reikia patylėti, ryti daug seilių“, – priduria.
Šokėjams dažnai sudyla sąnariai. Eglė bando užbėgti už akių šiai bėdai? „Žinau, kad profilaktikai reikia gerti daug vandens. Ir dažnai valgyti želatinos, šaltienos.“ Ją balerina mėgsta? „Kartais nusiperku, manau profilaktikai tinka tik natūralūs produktai, bet ji tikrai nėra išskirtinai dažnas patiekalas.“
Maistas ir liesėjimas
Baleto pažiba pastebi, kad kai krūviai labai dideli, žmogus nenori valgyti:
„Gerai pavalgius sunku dirbti, energija metama virškinimui. Kai labai stipriai šokinėji, lankstaisi, skrandis neturi būti pilnas. Jei šoktum gerai pavalgęs, bijau, įsitaisytum skrandžio opą ar skrandis neatlaikytų, plyštų“, – sakė baleto solistė.
Rytais prieš repeticijas ji išgerdavo tik arbatos ar kavos su pienu. Per pietus kartais pasitenkindavo sauja riešutį ir razinų, o po spektaklio grįžusi namo kartais net nepajėgdavo valgyti. Buvo dienų, kai Eglė tiesiog nerasdavo laiko pavalgyti. Tada teta gydytoja jai patarė valgyti naktį – taip geriau negu visai nevalgyti. Bet tai buvo reti atvejai.
E.Špokaitė valgo viską, bet po nedaug, renkasi labai maistingus produktus. Jei nori save palepinti ir nusimato tingi diena – valgo cepelinus ar žemaičių blynus, o jeigu teks daug dirbti, renkasi daržoves, mėsą. Nemėgsta gerti vandens, bet išgėrusi jaučiasi padėjusi savo sąnariams, odai. Stengiasi valgyti įvairių produktų: avokadų, įvairių riešutų, sėklų – ne tiek dėl išskirtinio jų skonio, o kūno grožiui palaikyti.
Jai kartais kildavo klausimas, kaip numesti kilogramą. Visų pirma sumažint svorį verta pabandyti pasikalbėjus su savo kūnu. Ryte reikia negailėti laiko žiūrėti į veidrodį ir savimi pasigėrėti, pasakyti sau: „Myliu save, šiandien bus gera diena.“ Kai žmonės sako negalintys į save žiūrėti veidrodį, šlykštisi savimi, – tai labai didelis stresas kūnui, kuris trukdo su savimi sutarti ir siekti norimų rezultatų.
Darnos paieškos
Pasak E.Špokaitės, sveikas žmogus – tolygu laimingas: „Kai jautiesi laiminga, esi ir energinga, aktyvi, gali nemiegoti, nevalgyti, jėgų pakaks, atliksi ką reikia. Todėl, manau, svarbiau stengtis būti laiminga negu daug dėmesio skirti gyvenimo būdui, tiksliai dienotvarkei ir mitybai.“
Baleto artistė neabejoja, kad laimė – tai mylėti, būti mylimai ir turėti mėgstamos veiklos. Visu tuo gali džiaugtis
Neišsenka? Prisipažino, kad labai dažnai jaučiasi išsekusi. Dažnai sau pasižada: rytoj susirašys visus savo darbus ir nustatys aiškius prioritetus. Kelis kartus buvo sudariusi tokį sąrašą, gyventi kuriam laikui tampa lengviau, po to vėl įsisuka į vis greitėjantį smagratį. Ne savaitei, ne mėnesiui, o metams. Ir tame smagratyje kartais užbėga į grožio saloną ar pasidaryti masažą, svajoja pasidaryti grožio, malonumų dieną.
Šiemet jai buvo malonus atradimas ... Vėlinės. Ne, ne lankant kapines. Tiesiog tomis dienomis pajuto, kad viskas tarsi sustojo, galėjo skirti laiko brangiems žmonėms, namams ir sau.
„Svarbu sveikas požiūris į viską – su humoru pažvelgti į save, savo problemas, žinoti, kad galop viskas: karjera, patys reikšmingiausi sumanymai, dalykai gali stoti, o pasaulis nesustos, visko bus gana, viskas gerai“, – apibendrino balerina.
 

Apie moteriškumą, buitį ir būtį


Kiek žymi balerina dėmesio skiria buičiai; namų tvarkymui, maisto gaminimui? E.Špokaitė sakė mėgstanti daryti valgyti, jai tai įdomu, bet ne kasdienybė, dažniau tenka valgyti maitinimo įstaigose. Pasak jos, svarbiausia moteriai virtuvėje būti truputį burtininke, gaminti valgį su meile, žinoti, kam gamina. Juk vienaip gaminam valgį mylimajam, kitaip vaikams ar laukdami svečių.
O namų tvarkymas jai – tarsi meditacija. Žinoma, ne kiekvieną savaitgalį, bet laisvą dieną labai gražiai susitvarkyti spintą jai yra didelis malonumas – tada ir viduje pajunta kažką sutvarkiusi, psichologiškai apsivaliusi. Pasak pašnekovės, kai kamuoja nerimas, vienas iš kovos su juo būdų – tvarkyti namus. Tačiau turi moterį, kuri padeda tai padaryti.
Kaip primadona save įsivaizduojate po 20–30 metų? „Ką nors dirbsiu“, – atsakė Eglė. Ar tai bus susiję su baletu, ji nesiryžo spėlioti. Daug veiklos rūšių, kurias norisi išbandyti yra ir be baleto.
Beje, kalbantis su E.Špokaite labiausiai stebino ne jos išsakytos mintys – o labai melodingas, žavus balsas. Kai tai pasakiau, Eglė nusijuokė, kad po vieno interviu Lietuvos radijuje išgirdo pasiūlymą vesti laidą, bet nedvejodama atsisakė. Mąstydama apie save po 20–30 metų pagalvoja ir apie šią veiklą. Nes įdomių veiklų yra daugiau negu viliojančių vaidmenų.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

TxCAxeborQKLQ
2012-07-26 05:49
Kiekvieno autoriaus yra svaotiÅka interpretacija ir Ĩia manau ji labai pavykusi. Dainos asociacijos tiesiogiai su kelione, iÅgyvenimais, nuotaika, horizontu ir nauju pažinimu. Å iÄ… puikiÄ… dienos pradžiÄ… galÄ—tu papildyti ankstesniuose ÄÆraÅuose ÄÆkelti kÅ«riniai.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai