Mama ir dukra: draugės ar konkurentės?

Labai dažnai suaugę žmonės nesusimąsto, kad vaikas augti ir formuotis pradeda jau labai ankstyvoje vaikystėje. Kartais mamos, atsivesdamos į konsultaciją netgi savo trimečius vaikus, pasiūlius pasikalbėti be vaiko, stebisi: nejaugi manote, kad jis supranta? Tėvai abejoja, kokios įtakos gali turėti jų elgesys su vaikeliu, kuris dar nemoka paklausti, paprašyti ar nesupranta paliepimų – argi jis gali ką nors prisiminti? Kitas kraštutinumas, kai jauni tėvai skaito visas įmanomas knygas, kad sužinotų, kaip užauginti sveiką vaiką. Tada užmirštama, kad niekas nėra tobulas ir kiekvienas dažniau ar rečiau klystame. Svarbu suprasti, kad viena klaida besiformuojančios asmenybės tikrai nesugriaus. Tai, ko reikia iš tėvų, – būti “pakankamai geriems”, nes tobuli jie paprasčiausiai ir negali būti.
 

Kas formuoja jauną žmogų?


Kaip žinome, augantį vaiką veikia daugelio faktorių visuma: jo įgimtos savybės, mamos elgesio stilius, tėvo elgesys, jų tarpusavio santykiai, įvairūs reikšmingi, o kartais ir atrodantys visai nereikšmingi įvykiai ir t.t. Įvairios teorijos bando nustatyti faktorius, kurie daro įtaką atskirų suaugusio žmogaus asmenybės bruožų atsiradimui, elgesio motyvams, reagavimo stiliui. Ir nors kiekvienu momentu augantį vaiką veikia įvairių veiksnių visuma, tačiau yra išskiriami specifiniai gyvenimo įvykiai, vaiką auginančių ar jam reikšmingų asmenų elgesio stiliai bei daugelis faktorių, kurie nulemia būtent tokios asmenybės formavimąsi. Kiekvieno žmogaus raidai tarp kitų faktorių ypač reikšminga yra mama. Šiame straipsnyje kaip tik ir apžvelgsime, kokią įtaką dukrai gali turėti mamos santykis su ja.
 

Aš panaši į mamą!


Suaugusios moters sugebėjimas sukurti ir išlaikyti harmoningus ryšius su vyru labai priklauso nuo to, kaip ji priima savo moteriškumą bei moterišką vaidmenį. Moteriškas išdidumas ir kuklumas, susijęs su savo kūno ir savęs, kaip moters, suvokimu, formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje, ir jam labai didelę įtaką daro mamos ir dukros tarpusavio santykiai.
Mergaitės lytinis identitetas formuojasi susitapatinant su mama. Maža mergaitė savo mamą suvokia kaip idealią ir patiria malonumą su ja susitapatindama. Tačiau maždaug tuo laikotarpiu, kai ji pradeda šliaužioti, o vėliau ir vaikščioti bei labai aktyviai tyrinėti aplinką, prasideda “priešgyniavimo” periodas, kuris iškelia visai priešingus jausmus mamai. Dažniausiai vaikas labai smalsiai ir rizikingai tyrinėja pasaulį, tuo sukeldamas daug naujų rūpesčių savo globėjams. Suaugusieji, o ypač mama, pradeda įvairiais būdais riboti ir reguliuoti jo aktyvumą. Ir net jei mamos norai yra patys geriausi, vaikas patiria, kad mama siekia jį apriboti. Tai sukelia įniršį ir nepaklusnumą.
Svarbu žinoti, kad kiekvienas sveikas vaikas šiuo periodu pradeda viskam prieštarauti - kuo jam rengtis, ką valgyti ir pan. Vaikui svarbu, kas nuspręs - jis ar mama. Šis periodas yra neišvengiamas ir netgi būtinas. Tačiau iškyla problema, kai šiuo atsiskyrimo periodu pasirodę jausmai yra pernelyg stiprūs, jei mama įsileidžia į kovą “kas stipresnis” su savo vaiku. Tokiu atveju stiprūs prieštaringi jausmai santykyje su mama (pyktis dėl ribojamo aktyvumo ir malonumas identifikuojantis su mama) gali sutrukdyti mergaitei patirti malonumą ir pasididžiavimą savo moteriškumu.


 

Kas ką labiau myli?


Neretai tenka girdėti, kaip jauna mama nerimauja, jog “dukra labiau myli tėtį”. Iš tiesų ji turėtų džiaugtis, nes maždaug dvejų metų mergaitė pradeda kitaip elgtis su tėvu, kuris tampa jos žaidimų partneriu, o mamos mergaitė ieško tik streso metu. Tačiau taip neįvyksta, jei mamos ir dukros santykiai nėra “pakankamai” geri. Mergaitė gali suvokti tėvą kaip kažką, kas tik įsiterpia tarp jos ir mamos. Tačiau jei dėl savo ryšio su mama jaučiasi saugi, jei yra tikra dėl mamos meilės, dukra gali pradėti aktyviau tyrinėti aplinkinį pasaulį, daugiau bendrauti su tėvu.
Vaikai gana anksti pradeda pastebėti anatominius berniukų ir mergaičių skirtumus. Mergaitės, lygindamos save su berniukais, dažnai pasijunta menkavertės ir berniukams pavydi varpos. Ir vėlgi, jei mergaitė santykyje su savo mama jaučiasi saugi, jei pati mama priima savo moteriškumą, mergaitė skirtumus tyrinėja labiau smalsaudama. Tačiau jei atsiskyrimo periodas yra neramus ir iškelia labai daug stiprių prieštaringų jausmų, mergaitė gali reaguoti jautriau ir nervingiau. Santykiai su mama gali tapti dar labiau įtempti, mergaitei netgi gali kilti fantazijų, kad mama labiau norėtų turėti berniuką - jai tampa sunku pasitikėti ir didžiuotis savo moteriškumu.
 

Edipo kompleksas – norma


Kitas periodas, kuris yra apipintas įvairiais mitais, yra Edipo situacija. Klaidingai manoma, kad jei žmogus “turėjo Edipo kompleksą”, tai jis yra nesveikas. Tik kai kurie šio raidos periodo įveikimo būdai gali nulemti patologiją vėlesniame gyvenime. Edipo situacijoje vaikas pasirenka priešingos lyties tėvą meilės objektu ir susitapatina su savo lyties tėvu. Tai reiškia, kad mergaitė vis labiau įsimyli tėvą, o mama tampa “konkurente”. Mergaitei labai svarbu, kad ji turėtų galimybę saugiai svajoti, jog bus tėvo išrinktąja, ir tuo pačiu nebijoti prarasti mamos meilės. Tai vėlgi priklauso, kaip praėjo ankstesnis “priešgyniavimo”, arba atsiskyrimo, periodas. Jei dukra jaučiasi saugi, tada ji gali konkuruoti su mama, nebijodama jos prarasti. Ir netgi gali gana atvirai kalbėti apie savo norus bei fantazijas. Kartais pasako, kad “noriu būti ištekėjusiu vaiku”, “kai užaugsiu, ištekėsiu tik už tėčio” ir pan. Tačiau jei ankstesni konfliktai su mama sprendėsi nesėkmingai ir dukra bijojo prarasti mamos meilę, mergaitė dėl savo Edipo periodo nulemtų norų gali jausti kaltę ir, bijodama prarasti mamos meilę, jų atsisakyti. Taip mergaitė gali bijoti konkurencijos su mama, tapti vaikiškai nuo jos priklausoma, nesugebėti sėkmingai atsiskirti. Apibendrintai galima pasakyti, kad užaugusi ji gali turėti problemų meilės, seksualumo ir konkurencijos srityse. Moteris, užaugusi tokioje šeimoje, pati to nesuvokdama, nuolat siekia atsiskirti nuo mamos. Ji gali elgtis labai gundančiai, seksualiai ir taip siekti vyro dėmesio. Tačiau jei jis atsako į jos seksualumą, moteris išsigąsta, atsitraukia ir nuvertina vyrą, todėl jai gali būti sudėtinga išlaikyti ilgalaikius heteroseksualius santykius su vyrais. Tokia moteris, viena vertus, viduje gali tikėti, kad jos vertė priklauso nuo jos seksualumo ir patrauklumo, kita vertus, ji gali manyti, kad seksas ir konkurencija yra smerktini.
 

“Baisioji” paauglystė


Kitas labai svarbus periodas, kurio su dideliu nerimu laukia tėvai, yra paauglystė. Ir iš tiesų tai sunkus bei reikšmingas periodas. Yra autorių, kurie mano, kad mergaitės psichoseksualiniam vystymuisi paauglystės periodas gali būti netgi reikšmingesnis nei Edipo periodas. Paauglystėje galutinai formuojasi lytinis identiškumas. Jo metu labai sparčiai keičiasi mergaitės kūnas. Per gana trumpą periodą tampa akivaizdūs skirtumai tarp moters ir vyro, vaiko ir suaugusio žmogaus kūno. Mergaitės ypač pradeda domėtis savo kūnu, ir joms tenka susidoroti su nerimu, kurį kelia neatitikimas tarp to, kaip jos mato save, ir “idealaus” kūno vaizdo. Besikeičiantis kūnas primena mergaitei, kad ji yra panaši į savo mamą, ir kartu - kad yra atskira nuo jos. Tai iškelia ankstyvesniais vystymosi periodais neišspręstus konfliktus. Be kitų požymių, tai gali pasireikšti įvairiais valgymo sutrikimais. Mergaitė stengiasi pakeisti savo kūną, kad kuo labiau priartėtų prie “idealaus”.
Menstruacijų pradžia gali būti labai stiprus stimulas arba trukdis mergaitės vystymuisi. Prasidėjusios menstruacijos sukelia labai skirtingus jausmus. Viena vertus, menstruacijos “turi būti slepiamos”, sukelia gėdos ir nevisavertiškumo jausmą, kita vertus - pasididžiavimą ir pasitikėjimą savimi. Jos simbolizuoja įžengimą į suaugusios moters gyvenimą.
Paauglystėje mergaitė pradeda domėtis berniukais, pirmą kartą įsimyli. Bendravimas su berniukais gali kelti daug malonumo ir pasitenkinimo. Bet kai tai “pažadina” nesąmoningas Edipo periodo fantazijas, mergaitė gali pajusti stiprius kaltės jausmus. Ir tada galimi du keliai: arba ji stengiasi nuslopinti savo seksualumą ir vengia heteroseksualinių santykių, arba ieško kitų meilės objektų, kurie nekeltų tokių stiprių kaltės jausmų.
Paauglystėje siekiančios savarankiškumo ir atsiskyrimo nuo tėvų mergaitės elgesys gali tapti labai provokuojantis ir erzinantis suaugusiuosius: laiką jos leidžia įtartinose kompanijose, keistai rengiasi ir kiekviena proga pareiškia tėvams, kad jie jų nesupranta ir kad savo gyvenimą jau nugyveno. Šis maištas yra neišvengiama brendimo dalis, ir kuo didesnę priklausomybę nuo tėvų reikia įveikti, tuo radikalesnes formas jis įgyja. Vis dėlto daug blogiau, kai tokio maišto požymių iš viso nėra.
 

Niekada nevėlu


Taigi moteriškumo ir lytinio identiteto jausmas pradeda formuotis jau ankstyvojoje vaikystėje, tęsiasi ilgą laiką ir tam tikru mastu gali būti koreguojamas visą gyvenimą. Ir nors šiam procesui įtakos turi labai daug įvairių veiksnių, santykiai su mama, ko gero, yra vieni iš reikšmingiausių, nors augantį vaiką veikia įvairių veiksnių visuma.
 

Tai vis dėlto – kodėl mamos ir dukros pykstasi?


Akivaizdu, kad vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Aišku tik viena - mamai, žinančiai vaiko raidos stadijas, dukros kaprizai ir fantazijos gali nebeatrodyti tokie baisūs ir smerktini. Formuotis asmenybei maištas yra būtinas, tačiau jei mama supranta, kas vyksta, tokius sunkius periodus abiem išgyventi lengviau.
Ir jau visiškai aišku, kad konkuruoti joms tiktai nėra dėl ko.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai