Šeimos nevaisingumas gali priklausyti nuo vyro, moters arba nuo abiejų sutuoktinių. Nuo vyro - kai spermatozoidų skaičius spermoje yra labai mažas arba spermatozoidai negyvi. Nepastojama ir dėl “moteriškų” priežasčių - ovuliacijos sutrikimų, kai moteris netekusi kiaušintakių arba kiaušintakiai yra užakę, serga endometrioze (kai gimdos gleivinės gabaliukas priauga prie kiaušintakio, gimdos ar žarnos; dėl to taip pat kartais tenka pašalinti kiaušintakį). Imuninio nevaisingumo - kai kiaušialąstė ir spermatozoidas vienas kitą atstumia - priežastimi laikomi abu partneriai. Nevaisingumo priežasties nustatymas - ilgas procesas, ne visada ją iš viso pavyksta nustatyti. Tokiu atveju taip ir rašoma - “neaiškios kilmės nevaisingumas”.
Tai priklauso nuo nevaisingumo priežasties. Jei bloga vyro sperma - skiriame vaistų jai pagerinti. Moters ovuliacijos sutrikimai taip pat gydomi vaistais. Tačiau jei moteris netekusi kiaušintakių, jie užakę arba pažeisti ir kiaušialąstė pro tokius kiaušintakius negali patekti į gimdą - pastoti natūraliu būdu moteris neturi jokių šansų. Tokiu atveju - iš karto, esant neaiškios kilmės nevaisingumui - kai kiti gydymo metodai nebepadeda, taikomas dirbtinis apvaisinimas, vadinamasis in vitro (lot. - mėgintuvėlyje) metodas. Kitas metodas - in vivo (lot. - organizmo viduje), kai partnerio sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą - taikomas labai retai. Jo efektyvumas - 10 proc.
Operacijos metu iš moters organizmo paimama kiaušialąstė (arba kiaušinėlis) ir įdedama į specialų indelį. Vyras duoda spermos, ir mes ją įleidžiame šalia kiaušinėlio. Kiaušinėlis apsivaisina, ir ima vystytis žmogutis: iš vienos ląstelės susidaro dvi, keturios ir taip toliau. Dvi paras apvaisintus kiaušinėlius laikome tam tikroje terpėje inkubatoriuje. Į moters gimdą įdedame dviejų parų embrionus, ir dažniausiai tai būna keturių ląstelių žmogučiai. Kol kas tai yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas: atlikus šią procedūrą, 25-30 proc. moterų iš karto pastoja. Jeigu dirbtinį apvaisinimą atlikus keturis kartus moteris vis tiek nepastoja, vėliau tikimybė pastoti tokiu būdu lieka tik 1-2 proc.
Jei atliktume tokį eksperimentą: surinktume šimtą sveikų šeimų ir lieptume per vieną mėnesį pastoti, tai pastotų taip pat tik 25-30 proc. moterų. Ir tik per vienerius metus visų tų šeimų moterys pastos. Gamta pati tvarko, kada moteris gali pastoti. Mes, medikai, atrodo, atliekame viską: ir moterys būna hormoninių vaistų kursą suvartojusios, ir ne vieną embrioną į gimdą įdedame, bet moteris vis tiek nepastoja. Kartais ir amžius trukdo. Sulaukus 40 metų, moters galimybė pastoti labai sumažėja.
Dažniausiai įdedame tris - pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus tiek embrionų daugiausiai galime įdėti moteriai į gimdą dirbtinio apvaisinimo metu. Tačiau tai dar nereiškia, kad moteriai pastojus trejetukas ir gims. Rečiausiai vystosi visi 3 (3 proc. visų atvejų), dažniau - du (22 proc.), dažniausiai - tik vienas embrionas (75 proc. atvejų).
Operacijos metu apsivaisina ir 10, ir 15 kiaušinėlių (geras rezultatas - jei apsivaisina 7 iš 10) - tiek turime ir embrionų. Biologas pagal jų spalvą, lygumą, granuliacijų skaičių atrenka tris geriausius embrionus, juos ir įdedame. Neįdėti į moters gimdą embrionai tiesiog toliau nesivysto. Šiuo metu yra išrastos terpės, kuriose embrionai gali vystytis iki savaitės laiko. Vėliau jie paprasčiausiai sunyksta - tai galima pavadinti ir embriono sunykimu, ir išmetimu. Taip ir pas mus anksčiau būdavo. Dabar mes jau turime laboratoriją, kurioje likusius embrionus užšaldome. Ir jei moteris iš pirmo karto nepastoja - atšildžius tuos embrionus procedūrą galima kartoti.
Taip. Kai kurie Seimo nariai tai laiko pasikėsinimu prieš naują gyvybę. Tačiau nuo kada iš tiesų Katalikų bažnyčia skaičiuoja naujos gyvybės pradžią? Lietuvos įstatymai juk leidžia nėštumo nutraukimą iki dvylikos savaičių. Aiškinama, kad tik tada atsiranda žmogaus dvasia - įvyksta embriogenezė, susiformuoja visi organai, smegenys, ir nėštumo nutraukimas vėliau jau laikomas žmogžudyste. Jei jau įstatymai leidžia nėštumo nutraukimą, tai kodėl gi nenorima leisti dirbtinio apvaisinimo, kai žūsta tik kelių parų embrionas ir tai padeda porai, ilgus metus laikytai nevaisinga, patenkinti vieną iš esminių poreikių žmogaus gyvenime - susilaukti vaikų? O draudimais nieko neišspręsi: jei uždraus Lietuvoje - net artimiausi kaimynai latviai, estai tai darys. Žmonėms tik brangiau kainuos.
Vienas rizikos faktorių, ypač vyresnio amžiaus moterims, yra tai, kad kiaušialąstė nesubręs, ir nebus ką apvaisinti. Antras rizikos faktorius, ir jis kur kas pavojingesnis sveikatai, - galintis atsirasti hiperstimuliacijos sindromas, kai moteriai vienu metu pradeda augti labai daug folikulų, o juose - kiaušinėlių. Tada labai padidėja kiaušidės, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas. Dėl to kartais net tenka guldyti moteris į ligoninę ir skirti specialų gydymą. “Motinos ir vaiko” klinikoje atlikome apie šimtą dirbtinių apvaisinimų mėgintuvėlyje, ir pasitaikė trys hiperstimuliacijos sindromo atvejai. Persileidimų iki dešimtos nėštumo savaitės pasitaiko apie 20 proc., tai yra šiek tiek daugiau nei pastojus natūraliu būdu.
Ne. Pasaulyje naudojant dirbtinį apvaisinimą gimė jau beveik milijonas vaikų. Įrodyta, kad apsigimimų skaičius - lygiai toks pat, kaip ir natūraliu būdu pastojus. Mes nesikišame, kaip dabar bandoma įrodyti, į tėvų genetiką. Mes tiktai padedame susijungti kiaušialąstei su spermatozoidu, kai tai padaryti organizmo viduje jie neturi jokių galimybių.
Į mus dažniausiai kreipiasi poros, vyresnės nei 35 metų
amžiaus, ilgai, nors ne visada teisingai gydęsi nevaisingumą. Dažniausiai kito kelio joms padėti ir nėra - tik in vitro metodas. Jaunesnės šeimos gal dar tikisi, kad viskas savaime susitvarkys ar kad padės kiti gydymo metodai. Galų gale ir švietimas apie nevaisingumo problemas pas mus yra gana žemo lygio. Be to, lietuvių tauta yra uždara, šalta, bijo atsiskleisti, būti kritikuojama. Ir žmonės, kenčiantys dėl nevaisingumo, paprastai patiria daug psichologinių išbandymų.
Pirmiausia - nusivylimas, kad jų šeima - ne kaip visos šeimos. Iš pradžių tai slepiama, nesikreipiama ir į gydytojus, o aplinkiniai laukia: na kada gi tos atžalos? Prasideda klausimai, “rėmimas prie sienos”, ir šeima nusprendžia: laikas kreiptis į gydytojus.
Jeigu norimo rezultato iš karto nėra - po 2-5 metų pora nusivilia ir gydytojais, ir visais aplinkiniais. Tada šeima užsisklendžia arba išyra (tokia gana dažna pabaiga), arba, jei partneriai myli vienas kitą, ima ieškoti kitų kelių. Tokius išbandymus praėjusios šeimos dažnai kreipiasi ir į mus, tikėdamosi naujų gydymo būdų stebuklo. Ir iš tiesų - dažnai tas stebuklas įvyksta.
Apvaisinimai donoro sperma Lietuvoje draudžiami. Dešimtadalis nevaisingų šeimų negali susilaukti vaikų dėl sunkios vyrų spermos patologijos. Yra vyrų, sergančių aspermija (jų spermoje nėra spermatozoidų), yra vyrų, kurių spermatozoidai negyvi ir gydant jie neatgaivinami. Tokiu atveju šeimai padėti susilaukti palikuonių gali tik donoras. Geriausia, kai naudojama šaldyta donoro sperma - visame pasaulyje egzistuoja spermos bankai, kur donorų sperma būtent taip ir laikoma. Be to, tokia sperma tikrinama dėl įvairių infekcijų, o ypač dėl AIDS. Kai kuriose šalyse į spermos bankus atėję pacientai gali pasirinkti donorą net pagal nuotrauką, amžių, ūgį, išsilavinimą, akių spalvą.
Seimas spermos donorystę Lietuvoje draudžia dėl kraujomaišos galimybės. Tačiau ši problema bus labai paprastai išspręsta, jei šalyje bent vienas spermos bankas bus kompiuterizuotas ir jame bus kaupiami rezultatai. Kai vieno donoro sperma yra apvaisinamos ir pagimdo penkios moterys - donoras paprasčiausiai pašalinamas iš banko.
Apie dirbtinį apvaisinimą kalbamės su kunigu, teologijos daktaru Andriumi NARBEKOVU.
Bažnyčia yra už dirbtinę pagalbą tam, kad žmonės turėtų savų vaikų. Tačiau negalima daryti to, kas pažeidžia žmogaus gyvybės principą, kai, o taip būna dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje metu, - gyvybės suskirstomos į daugiau ir mažiau vertingas. Vienoms suteikiama teisė egzistuoti, o “atliekamos” užšaldomos, išmetamos į šiukšlių dėžę. Juk viena iš visuotinių moralės normų teigia, kad niekas neturi teisės atimti žmogaus gyvybės. Dėl šios normos pažeidimo Bažnyčia yra prieš dirbtinį apvaisinimą in vitro.
Naujos gyvybės pradžia laikomas apvaisinimo momentas. Nuo pat naujos ląstelės atsiradimo yra ir siela (juk pasakyta: kai tik atsiranda kūnas, Dievas įkvepia sielą). Ir tokia kaina - atimant gyvybes - negalima siekti tikslo, kuris savaime yra gražus (šiuo atveju - vaikų).
K
Santuoka - dviejų asmenų vienybė, o donoras ją ardo. Jau vien dėl to Bažnyčia yra prieš tokį gyvybės pradėjimą. Reikia atsižvelgti ir į paties vaiko teises. Vaikas turi prigimtinę teisę į abu tėvus. Šiuo atveju ši teisė pažeidžiama - toks vaikas paprastai net nežino, kas yra jo tėvas.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę