Lietuvoje sparčiai populiarėjanti skleroterapija taikoma vis dažniau. Tai gydymo metodas, naudojamas išsiplėtusių smulkesnių kojų kraujagyslių (venų šakų ir kapiliarų) gydymui. Ją atlieka tik specialios patirties ir kompetencijų turintys gydytojai (kraujagyslių chirurgai). Jei šis gydymo metodas pacientui tinkamas, juo įmanoma pasiekti puikių rezultatų ir vėl džiaugtis dailiomis kojomis.
Bėgant laikui kojas tampa įprasta slėpti po drabužiais
Kiekvienas žmogus nori džiaugtis puikia sveikata ir dailia išvaizda. Tačiau nieko nėra pastovaus: organizmas nuolat kinta, vyksta senėjimo procesai. Paplitusi nuomonė, kad kojų venų išsiplėtimas yra tik estetinė problema ir ji būtinai susijusi tik su amžiumi, todėl normalu bėgant laikui kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais ir tai kruopščiai daryti ištisus metus. Ši nuomonė yra klaidinga – venos plečiasi ne tik dėl su amžiumi susijusių priežasčių. Be to, taikant šiuolaikinius gydymo metodus, tikrai galima ir vėl džiaugtis sveikomis ir dailiomis kojomis.
Pagrindinės venų išsiplėtimo priežastys
Kojų venų plėtimosi progresavimą skatina gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai (sėdimas arba stovimas darbas, per mažas fizinis aktyvumas arba tam tiktų sporto šakų praktikavimas, nepatogių drabužių nešiojimas), tačiau už viską svarbiausias yra genetinis polinkis. Paveldimumas venų varikozės vystymuisi turi daugiausiai reikšmės. Venų ligų pradžią paskatinti gali įvairūs pažeidimai, pavyzdžiui, patirtos traumos ar atliktos operacijos. Venų varikozė dažnesnė tarp moteriškosios lyties atstovių dėl su hormonais susijusių pokyčių – nėštumas, gimdymas, kontraceptinių tablečių vartojimas skatina venų varikozės vystymąsi. Reikėtų nepamiršti, kad vyrai nėra išimtis ir taip pat serga šia liga.
Skleroterapijos metu kraujagyslės veikiamos specialiais vaistiniais preparatais
Pacientas pirmiausia apklausiamas ir išsamiai apžiūrimas taikant šiuolaikinius metodus. Tuomet nusprendžiama, ar reikalingas gydymas. Kraujagyslių specialistas parenka patį tinkamiausią gydymo metodą konkrečiam pacientui. Jeigu nusprendžiama taikyti skleroterapiją, tuomet gydytojas tiesiogiai į pažeistas venas suleidžia sklerozuojantį poveikį turinčio vaistinio preparato (skysčio arba putų pavidalu) ir paveikta smulkioji vena ar kapiliaras ilgainiui užanka bei perauga jungiamuoju audiniu. Šis procesas trunka keletą mėnesių. Kraujas tokia vena tekėti nebegali ir pradeda tekėti sveikomis venomis. Svarbu pabrėžti tai, kad venos gali plėstis kitose vietose, be to, gali prireikti ne vienos procedūros. Dažnai skleroterapija taikoma papildomai po atliktų operacijų lazeriu.
Kai kuriais atvejais gali kilti komplikacijų
Nors skleroterapija priskiriama saugioms procedūroms, kai kuriais atvejais atsiranda nepageidaujamų poveikių. Procedūros metu ir po jos būdingas dilgčiojimas. Skausmo suvokimas priklauso nuo individualių paciento savybių. Vieni pacientai nejaučia beveik nieko, kitiems pasireiškia daugiau nemalonių pojūčių. Dūrio vietos gali parausti, o kai kuriose vietose išlieka audinių pigmentacija.
Itin retais atvejais pasireiškia alerginių reakcijų, prasideda venų uždegimas, atsiranda trombų ar opų. Jei pastebima panašių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į kraujagyslių specialistą.
Skleroterapija tinkama ne visiems
Venų sklerozavimas vaistais nerekomenduojamas pacientams, sergantiems kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, kepenų, širdies ir kraujagyslių, inkstų lėtinėmis ligomis bei cukriniu diabetu. Ji netinkama ir itin jautriems bei alergiškiems pacientams. Kadangi skleroterapijos metu atliekami dūriai, pacientai jų neturi bijoti. Gydytojas įvertina, ar procedūra tinkama konkrečiam konsultuojamam pacientui.
Skleroterapijai pasiruošti nesudėtinga
Parą prieš procedūrą nerekomenduojama ant kojų tepti jokios kosmetikos ar lankytis soliariume. Būtina vengti tiesioginių saulės spindulių. Ruošiantis procedūrai reikia turėti tinkamai parinktas kompresines pėdkelnes. Vienas apsilankymas trunka iki valandos, po jo paprastai galima grįžti į darbą, jei darbas nėra fiziškai sunkus. Po procedūros svarbu laikytis gydytojo nurodymų, skirtų individualiam pacientui, kitaip procedūra gali būti neveiksminga.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę