Jeigu pirminė hipertenzija nesikomplikuoja, išlieka tokia pati, kaip iki nėštumo, didelės rizikos nėštumo metu nėra. Šiek tiek padidėja tikimybė, kad vaisius bus mažesnio negu vidutinis svorio.
Jei arterinė hipertenzija komplikuojasi preeklampsija, t.y. nėštumo sukelta hipertenzija kartu su proteinurija (baltymu šlapime), tada galimos kai kurios komplikacijos: gimdymas anksčiau laiko, inkstų funkcijos sutrikimas, smegenų kraujotakos sutrikimai iki eklampsijos (traukulių), širdies kraujotakos sutrikimai, plaučių edema.
Nėščiosioms hipertenzija, taip pat kaip ir visiems, diagnozuojama, kai kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg. Skirtumas tas, kad nėščiosioms tokio kraujospūdžio gydyti nereikia. Gydyti rekomenduojama tik tada, kai kraujospūdis viršija 160/110 mmHg.
Nėščiųjų hipertenzijos rizikos veiksniai yra nutukimas, pirminė hipertenzija, cukrinis diabetas, inkstų, imuninės ir kai kurios kitos ligos iki nėštumo. Rizika didesnė, jei moteriai pirmojo nėštumo metu ar kam nors iš jos šeimos yra buvusi preeklampsija, jei nėščioji vyresnė nei 40 ar jaunesnė nei 16 metų, jei laukiasi dvynukų. 75 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija yra pirmą kartą gimdančios.
Manoma, kad nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija atsiranda dėl to, kad nėštumo pradžioje nepakankamai pakinta placentinės aikštelės kraujagyslės, tai lemia, kad į ją nepakankamai priteka kraujo. Moters organizmas, saugodamas vaisių ir siekdamas užtikrinti jam pakankamą kraujotaką, pakelia mamos spaudimą.
Būtent todėl, siekiant nepabloginti placentos kraujotakos, nėščiosioms ir negydomas kraujospūdis 140/90mmHg. Jei kraujospūdis yra daugiau kaip 160/110 mm Hg, tada, praeinanti su nėštumu susijusi hipertenzija po nėštumo per pirmąsias savaites paprastai susireguliuoja, ir gydyti neprireikia.
Labai svarbu, kad kraujospūdis būtų taisyklingai pamatuotas. Moteris neturi būti ką tik įbėgusi į gydytoją kabinetą, išsigandusi, susijaudinusi, po fizinio krūvio. Prieš matuojant jai reikia nors 5-10 minučių ramiai pasėdėti. Jeigu moteris ypač jautrios nervų sistemos, tiksliau galima pamatuoti kraujo spaudimą namuose. Nereikia pamiršti, kad egzistuoja vadinamasis “balto chalato” sukeltas spaudimas. Norėdama pasitikrinti, ar teisingai pasimatuoja kraujo spaudimą, moteris gali atsinešti aparatą pas gydytoją, jis patikrins, ar spaudimas matuojamas tinkamai.
Labai svarbu, kad matuojant spaudimą būtų išlaikomos kitos sąlygos, t.y. moteris sėdėtų patogiai atsirėmusi, nespaustų rankovės, kad būtų didesnė kraujo spaudimo aparato rankovė, jeigu moteris stambi. Spaudimas būtinai turi būti matuojamas abiejose rankose - vienoje jis gali būti normalus, o kitoje - padidėjęs, tai būdinga nėštumui. Jeigu spaudimas padidėjęs nors vienoje rankoje, liga paprastai linkusi progresuoti.
Nėščiosioms, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, rekomendacija riboti suvartojamos druskos kiekį, duodama sergantiesiems lėtine hipertenzija, visiškai neturi prasmės.
Nėštumo pradžioje, kada vyksta minėtieji kraujagyslių pokyčiai placentos aikštelėje, pravartu vartoti vitaminų E ir C arba vitaminų, skirtų specialiai nėščiosioms. Yra mokslinių tyrimų, teigiančių, kad tai apsaugo nuo vėlesnio kraujospūdžio padidėjimo nėštumo metu.
Anksčiau buvo manoma, kad būklę pagerina gulėjimas, dabar paaiškėjo, kad tam nėra pakankamai įrodymų, todėl šiuo metu moterys, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, ilgai gulėti neverčiamos.
Jei yra preeklampsija, tuomet gydoma ligoninėje.
Siekiama, kad AKS būtų mažesnis nei 160/110 mm/Hg. Koreguojant AKS neturi įvykti jokio didesnio staigaus kraujospūdžio sumažėjimo.
Nėščiųjų hipertenzijai gydyti dažniausiai skiriama centrinio poveikio alfa adrenoreceptorių stimuliatorių (dopegito) ir periferinio poveikio alfa ir beta adrenoreceptorių blokatorių (labetololio) su daliniu stimuliuojančiu veikimu.. Greitai kraujospūdį reguliuoti skiriama kalcio kanalų blokatorių (nifedipino).
Yra dvi grupės vaistų, kurių nėštumo metu skirti nerekomenduojama. Tai AKF inhibitoriai, gana dažnai sukeliantys vaisiaus apsigimimus, ir diuretikai - šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai. Hipertenzija sergančioms nėščiosioms nepakankamai padidėja skystosios kraujo dalies kiekis, jų cirkuliuojančio kraujo tūris mažesnis nei reikia nėštumo metu. Pavartojus šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, jis dar sumažinamas, ir taip pablogėja viso organizmo ir placentos kraujotaka. Todėl šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų skiriama tik labai sunkių komplikacijų atvejais, kai yra plaučių edema (pabrinkimas) ar inkstų nepakankamumas.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę