Maudynės ir uždegimai – neatskiriami?

Gaivinantis jūros, ežero vanduo – kas gali būti maloniau karštą vasaros dieną. Tačiau reikia nepamiršti, kad sveikatos rūpesčiai užklumpa ne tik kai lauke šalta, todėl ir maudynės gali būti pavojingos, nes gali baigtis šlapimo takų uždegimu. Iš tiesų šlapimo organų infekcijos – vienos dažniausių ir pasireiškia nuo naujagimystės iki gilios senatvės. Apie tai kalbamės su Kauno klinikų Nefrologijos skyriaus vadove gydytoja Birute SRIBIKIENE.
 

Kokios ligos slypi po šlapimo organų infekcijų pavadinimu?
Šlapimo takų uždegimas, šlapimo takų infekcijos, šlapimo organų infekcijos – tai terminai, kurie apibūdina tas pačias ligas. Tiksliausias terminas – šlapimo organų infekcijos, nes kalbame ne apie vieną ligą, o jų grupę, nes teoriškai kiek yra organų uropoetinėje sistemoje, tiek gali būti infekcijos rūšių pagal uždegimo vietą, t.y. šlapimo pūslės, šlaplės, prostatos ar inkstų.
Dažniausiai šlapimo organų uždegimas prasideda nuo apatinių šlapimo takų, šlapimo kanalo ar šlapimo pūslės. Vėliau infekcija tarsi laipteliais kyla į viršų, pasiekia inkstus, dauginasi ir sukelia vieno arba abiejų inkstų uždegimą. Retais atvejais uždegimo židinys slypi kitoje organizmo vietoje, pvz., pūlinyje, o į inkstus patenka kartu su krauju.
Dažniausi tiek suaugusiųjų, tiek vaikų šlapimo organų infekcijų sukėlėjai – Escherichia coli ir kitos žarnyno bakterijos. Ligos eiga labai priklauso nuo bakterijų rūšies, nes yra tokių, kurios turi plaukelius, leidžiančius gerai prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės epitelio, ir dėl to infekcija lengviau kyla į viršų, inkstų link, liga progresuoja greitai. Tačiau ne vien bakterijos, o ir grybeliai, ir virusai gali sukelti šias ligas.
Šlapimas turi antibakterinių savybių, t.y. pats kovoja su bakterijomis. Kada jis šią kovą pralaimi? Kokie veiksniai paskatina infekcijų vystymąsi?
Iš tiesų šlapimas yra sterilus, pasižymi baktericidinėmis savybėmis, jeigu bakterijų nedaug, pats jas sunaikina. Rizika susirgti didėja, kai dėl įvairių priežasčių šlapimas pūslėje susilaiko.
Pagrindiniai rizikos veiksniai moterims, kurioms dėl anatomijos savybių (trumpesnis šlapimo kanalas) šios patologijos 3 kartus dažnesnės, susijusios su higienos taisyklių nepaisymu: nepasišlapina po lytinių santykių, pasituštinusios šluostosi ne iš priekio atgal, o priešingai, vengia dažnai šlapintis, gerti daugiau skysčių. Taip pat įtakos turi aktyvus lytinis gyvenimas, dažna partnerių kaita. Tai aiškinama mechaniniu poveikiu, t.y. lytinių santykių metu gali būti pažeidžiama gleivinė, o dėl higienos nepaisymo greičiau patenka bakterijos. Be to, kiekvieno žmogus virškinamajame trakte yra savas bakterijų rinkinys, o dažnai keičiant partnerius rizika, kad pateks daugiau ir įvairių bakterijų, didėja.
Kitas predisponuojantis veiksnys galioja ir vyrams, ir moterims – tai nusilpęs imunitetas, kuris gali sumažėti dėl cukrino diabeto, onkologinių ar kitų lėtinių ligų, taip pat vartojant imunitetą slopinančių vaistų. Šlapimo organų uždegimą gali išprovokuoti stuburo traumos ar kitos įgimtos anomalijos, dėl ko šlapimas ilgiau susilaiko pūslėje.
Kokie vasaros malonumai gali didinti šlapimo organų ligų riziką?
Maudymasis šaltame vandenyje, ilgas buvimas vandenyje, sėdėjimas ant šaltos žemės, akmenų ir pan. Taip pat klaida, kai išbridus iš vandens nepersirengiama, liekama su šlapiu maudymosi kostiumėliu. Visa tai didina galimybes infekcijoms patekti į šlapimo organus. O jei dar prisideda minėti predisponuojantys veiksniai, t.y. lėtinės ligos ir nusilpęs imunitetas, tai susirgimas šlapimo organų uždegimu bemaž garantuotas.
Pavojingi ir permainingi vasaros orai, temperatūros svyravimai, kai po alinančių karščių staiga atšąla, o žmonės, nespėję persiorientuoti ir vilktis šiltesnius drabužius, peršąla. Tad bet koks apatinės dalies, kojų, nugaros sušalimas didina riziką susirgti šiomis ligomis. Kitas dalykas, kad visi – tiek atviri, tiek uždari baseinai – potencialūs bakterijų šaltiniai, nes kuo daugiau juose maudosi žmonių, tuo didesnis įvairių bakterijų spektras vandenyje gali būti. Todėl po apsilankymo baseine ar išsimaudžius jūroje būtina nusiprausti po dušu, nes taip mechaniškai galime nuplauti tas žalingas bakterijas.
Ar yra rizikos amžius, kada šlapimo organų infekcijomis sergama dažniau?
Iš tiesų yra amžiaus periodai, kada šios infekcijos dažnesnės. Pirmas – kūdikystė, nes naudojamos sauskelnės. Antras – moterų lytinio gyvenimo pradžia. Trečias – taip pat susijęs su moterimis, bet jau vyresnėmis, po menopauzės, kai vyksta hormonų persitvarkymas ir gali vystytis funkciniai šlapimo organų pakitimai. Ketvirtas periodas paliečia vyresnio amžiaus vyrus, kai didėja prostatos hiperplazijos rizika. Tada padidėjusi prostata gali užspausti šlapimo kanalą, ir šlapimas negali laisvai nutekėti, užsilaiko pūslėje, ir tai lemia bakterijų dauginimąsi. Taip pat šlapimo organų infekcijų rizika didėja bet kokio amžiaus žmonėms, kai jie nesikelia nuo patalo ir naudoja sauskelnes arba šlapinasi per kateterį.
Skausmas – pagrindinis simptomas?
Jeigu yra šlapimo pūslės uždegimas, skausmingas šlapinimasis iš tikrųjų būtų pagrindinis ligos simptomas. Kai skausmas iš karto pasireiškia juosmens srityje, tai gali būti inkstų uždegimo požymis. Tačiau visais atvejais būtina kreiptis į medikus, nes skausmas juosmens srityje gali byloti ir apie stuburo, raumenų, nervų ar kitas patologas, kurias tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas.
Jei šlapimo infekcijos kartojasi, kokių profilaktikos priemonių galima imtis?
Patariama vartoti spanguoles, vaistažolių arbatas, augalinių preparatų. Vaistažolės nieko blogo nė vienam pacientui nepadarė (svarbu, kad nebūtų alergijos). Trintų spanguolių uogų (šaukštą su medumi ar cukrumi užgeriant stikline vandens) rekomenduojama suvalgyti prieš miegą, nes naktį paprastai nesišlapiname, taigi daugiau naudingų medžiagų liks organizme, o ne pasišalins kartu su šlapimu.
Vaistažolių arbatas (spanguolių, bruknių, žemuogių lapų ar kt.) ne virinti, o tik užplikyti verdančiu vandeniu. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vitamino C – pripažinto imunomoduliatoriaus – kiekį.
Ar svarbu gerti daug skysčių? Kodėl? Kokių?
Daug skysčių nerekomenduojama gerti sergant širdies nepakankamumu, kai yra aukštas kraujospūdis, nes šiems žmonėms skysčiai ir taip susilaiko organizme, o, gerdami jų daugiau, jie dar labiau tins. Tačiau šlapimo organų infekcijomis dažniau serga jauni žmonės, kuriems šių negalavimų nėra. Jiems rekomenduojama per dieną išgerti ne mažiau nei 2,5–3 l skysčių. Tuomet išsiplauna žuvusios bakterijos, toksinai, kurie atsiranda uždegimo metu. Jei uždegimo nėra, pakankamas skysčių vartojimas neleidžia bakterijoms daugintis, jos vėlgi išplaunamos. Todėl, norint išvengti šių ligų, labai svarbu, kad šlapimas nesusilaikyti šlapimo pūslėje.
Tad dar vienas pavojus vasarą – kad kelionių metu neturėsime sąlygų laiku pasišlapinti?
Iš tiesų kelionių metu žmonės dažnai negali laiku pasišlapinti, jiems tenka kentėti, dėl to šlapimo pūslė įsitempia, ir tai gali skatinti jos sutrikimus.
Kokie tyrimai būtinai turėtų būti atlikti?
Visų pirma, šlapimo tyrimas. Antras labai svarbus tyrimas – šlapimo pasėlis, kurio rezultatai tiksliai parodo, kokia bakterija sukėlė uždegimą. Tikslią ligos priežastį žinoti labai svarbu, nes nuo to priklauso ir gydymas, t.y. antibiotikų, veikiančių būtent tą išaugintą bakteriją, parinkimas.
Bėda, kad pastaruoju metu labai auga bakterijų rezistentiškumas, įtakos tam turi ir netinkamas antibiotikų vartojimas, kai jų sau patys pasiskiria žmonės. Todėl noriu pabrėžti, kad žmonės neužsiimtų savigyda, būtinai kreiptųsi į medikus.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai