Moterys ir širdies ligos: mitai ir faktai

Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tai viena skaudžiausių mūsų šalies problemų, nes netenkame darbingo amžiaus, energingų žmonių, gana daug susirgusiųjų lieka neįgalūs. Ir nors informacija apie širdies ligas ir jų rizikos veiksnius nuolat sklinda iš įvairių žiniasklaidos kanalų, mitai, susiję su šiomis ligomis, vis dar gajūs. Kokie jie? Kodėl pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie pavojų moterims sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?
 

„Moterų supažindinimas su dažniausiomis miokardo infarkto ir insulto priežastimis, rizikos veiksniais ir simptomais yra pirmasis žingsnis kovojant su šiomis ligomis, o tai gali išgelbėti daugelio moterų gyvybę“, – įsitikinusi Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė. Profesorės teigimu, moterims daug dažniau nei vyrams nediagnozuojamos ir negydomos širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl Širdies asociacija, bendradarbiaudama su Pasauline širdies federacija ir Europos širdies tinklu, jau antrus metus sėkmingai įgyvendina „Raudonos suknelės“ kampaniją, skirtą moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Kaune vykusio šiai kampanijai skirto renginio metu aktualų pranešimą, kaip išsaugoti sveiką širdį, skaitė Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė. Anot jos, Lietuvoje kiekvienais metais viena dažniausių išeminė širdies liga nusineša per 13 tūkst. moterų gyvybių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 47 proc. vyrų ir net 65,6 proc. moterų. O ir apskritai moterų mirčių nuo ŠKL skaičius yra beveik 4 kartus didesnis nei nuo vėžio, kurio, beje, labiausiai bijoma. Kita vertus, širdies ligų ir insulto galima išvengti, ir pirmasis žingsnis, siekiant gerokai sumažinti riziką, – žinoti apie šią grėsmę sveikatai. Tačiau žinios turi būti objektyvios, pagrįstos tyrimais, statistiniais duomenimis ar mokslo įrodymais.
Todėl dr. O.Gustienė savo pranešimą pradėjo paneigdama 6 populiariausius mitus, susijusius su širdies ir kraujagyslių ligomis.
1.Mitas: „Širdies ligomis serga tik vyresnio amžiaus vyrai.“
Faktas:
Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daug daugiau moterų nei vyrų. Statistika rodo, kad per dieną Lietuvoje nuo šių ligų miršta 27 vyrai ir 194 moterys, per savaitę – 64 vyrai ir 447 moterys. Moterims rizika labai padidėja, kai prasideda menopauzė.
2. Mitas: „Nėra širdies ligos požymių – vadinasi, esu sveika.“
Faktas:
Dažnai nėra jokių akivaizdžių širdies ligų simptomų. Šias ligas skatina tokie rizikos veiksniai, kaip padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas ar padidėjusi gliukozės koncentracija, paveldėjimas sirgti širdies ligomis. Tačiau šie rizikos veiksniai neturi simptomų, jie nejuntami, o kada klinikiniai simptomai pasireiškia, liga būna jau progresavusi. Net toks akivaizdžiai matomas rizikos veiksnys, kaip nutukimas, ilgą laiką nekelia jokių su širdimi susijusių negalavimų, tačiau skatina arterinio kraujospūdžio didėjimą, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus, cukrinio diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Kita vertus, ir gera figūra ne visuomet yra geros sveikatos požymis. Todėl reikia žinoti savo kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir liemens apimtį – ir tikrinti tai reguliariai.


3. Mitas: „Aš esu pačiame jėgų žydėjime – man nereikia rūpintis širdies ligomis.“
Faktas: Moterims rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidėja po menopauzės. Tai svarbi sveikatos problema vyresnėms kaip 45 m. moterims. Šiame ir vyresniame amžiuje moterys linkusios sirgti šiomis ligomis dažniau nei vyrai, nes šiame amžiuje sumažėja moteriškų hormonų estrogenų, anksčiau saugojusių kraujagysles, gamyba.
Kita vertus, širdies ir kraujagyslių ligos neaplenks ir jaunesnių moterų, jeigu jos rūko, mažai juda arba jei jų kraujo spaudimas aukštas. Visa tai taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
4. Mitas: „Daugiau moterų miršta nuo krūties vėžio negu nuo širdies ir kraujagyslių ligų.“
Faktas: Statistika rodo, kad moterys nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta keturis kartus dažniau nei nuo krūties vėžio. Lietuvoje kasmet daugiau nei 23 tūkst. moterų.
Pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos lemia 1 iš 3 mirčių! Be to, pasaulyje vien nuo šių ligų mirštama daugiau nei nuo kitų trijų priežasčių – vėžio, plaučių ir Alzheimerio ligų – kartu paėmus.
5. Mitas: „Vyrų ir moterų širdies ligų požymiai tokie patys.“
Faktas: Deja, taip nėra. Moterys neretai gali varginti tokie netipiniai širdies ligos požymiai, kaip neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis; nerimas ar neįprastas nervingumas; nevirškinimas ar pilnumo jausmas; sunkumo jausmas ar spaudimas krūtinėje tarp krūtų ar po krūtinkauliu; diskomfortas/skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Be to, moterims širdies ir kraujagyslių ligas sunkiau diagnozuoti. Net 64 proc. moterų, kurios staiga mirė nuo išeminės širdies ligos, jokie klinikiniai simptomai prieš tai nepasireiškė.
6. Mitas: „Aš nieko negaliu pakeisti, kad nesusirgčiau širdies kraujagyslių ligomis.“
Faktas: Širdies ligų riziką galima 80 proc. sumažinti pradėjus sveikai gyventi. Sveika gyvensena – tai tinkamas fizinis aktyvumas, sveika mityba ir rizikos veiksnių šalinimas.
Svarbu reguliariai tikrinti sveikatą
Dažnai nėra jokių širdies ligos simptomų, štai kodėl taip svarbu, kad apsilankymo pas gydytoją metu paprašytume nustatyti rizikos veiksnius, nors ir manote, kad jums nėra nieko bloga.
Gydytojas gali nustatyti bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir rekomenduoti reikiamus tyrimus. Jei žinote šeimos narių širdies ligos istorijas, pasakykite apie tai gydytojui. Būkite atviri – pasakykite, jei rūkote ar geriate alkoholį, kokius maisto produktus valgote ir kaip dažnai sportuojate ar fiziškai dirbate. Ši informacija padės tinkamai įvertinti riziką, taigi gydytojas galės duoti tinkamiausius patarimus, o jei būtina, paskirti gydymą. Nežinote ko paklausti gydytojo? Dr. O.Gustienė pateikia klausimų, kurie duos gerą atspirties tašką, sąrašą.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
Paveldėjimas
• Jei buvo sergančiųjų šia liga, ar man yra didesnė rizika?
Kraujo spaudimas
• Koks turėtų būti kraujo spaudimas?
• Kaip dažnai turėčiau matuoti kraujo spaudimą?
• Kaip galima sumažinti kraujo spaudimą?
Cholesterolis
• Ar man nereikia patikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?
• Ką reiškia cholesterolio skaičiai?
• Koks turėtų būti cholesterolio kiekis?
• Kaip sumažinti savo cholesterolį?
Gyvensena
• Kaip pakeisti gyvenseną, kad pagerėtų kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje?
• Koks sveikos mitybos būdas gali padėti mažinti mano rizikos veiksnius?
• Kokių rūšių fizinio aktyvumo galiu imtis?
• Kiek laiko turėčiau sportuoti?
• Ką galiu padaryti, kad išlaikyčiau ar pasiekčiau sveiką svorį?
• Kaip mesti rūkyti?
Vaistai
• Ar man reikia vartoti vaistų kraujo spaudimui ar cholesterolio kiekiui pakoreguoti?
• Jei taip, kokių vaistų reikia?
• Ar jie sukelia kokį nors šalutinį poveikį, apie kurį reikia žinoti?
• Kiek laiko reikės vartoti vaistų?
Tyrimai
• Kodėl turiu atlikti šį tyrimą?
• Kaip jis daromas?
• Ar skaudės?
• Kokia nauda ir rizika?
• Kada gausiu rezultatus?
• Ar reikia apsilankyti pas kitus specialistus, pvz., dietologą, endokrinologą ar kardiologą?

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

valerija
2012-06-25 19:38
o kiek reikia duoti gydytojui i vokeli,kad jis atliktu savo pareigas kaip tikras specialistas?ar is viso yra gydytoju,ar visi komersantai?Uzsienyje gydytojai pinigu neima,na pas mus,is pradziu paziures ka atnesei,o po to paziures ar verta su tavim prasideti...tad nenuostabu,kad Lietuvoje toks mirstamumas....

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai