„Moterų supažindinimas su dažniausiomis miokardo infarkto ir insulto priežastimis, rizikos veiksniais ir simptomais yra pirmasis žingsnis kovojant su šiomis ligomis, o tai gali išgelbėti daugelio moterų gyvybę“, – įsitikinusi Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė. Profesorės teigimu, moterims daug dažniau nei vyrams nediagnozuojamos ir negydomos širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl Širdies asociacija, bendradarbiaudama su Pasauline širdies federacija ir Europos širdies tinklu, jau antrus metus sėkmingai įgyvendina „Raudonos suknelės“ kampaniją, skirtą moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Kaune vykusio šiai kampanijai skirto renginio metu aktualų pranešimą, kaip išsaugoti sveiką širdį, skaitė Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė. Anot jos, Lietuvoje kiekvienais metais viena dažniausių išeminė širdies liga nusineša per 13 tūkst. moterų gyvybių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 47 proc. vyrų ir net 65,6 proc. moterų. O ir apskritai moterų mirčių nuo ŠKL skaičius yra beveik 4 kartus didesnis nei nuo vėžio, kurio, beje, labiausiai bijoma. Kita vertus, širdies ligų ir insulto galima išvengti, ir pirmasis žingsnis, siekiant gerokai sumažinti riziką, – žinoti apie šią grėsmę sveikatai. Tačiau žinios turi būti objektyvios, pagrįstos tyrimais, statistiniais duomenimis ar mokslo įrodymais.
Todėl dr. O.Gustienė savo pranešimą pradėjo paneigdama 6 populiariausius mitus, susijusius su širdies ir kraujagyslių ligomis.
1.Mitas: „Širdies ligomis serga tik vyresnio amžiaus vyrai.“
Faktas: Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daug daugiau moterų nei vyrų. Statistika rodo, kad per dieną Lietuvoje nuo šių ligų miršta 27 vyrai ir 194 moterys, per savaitę – 64 vyrai ir 447 moterys. Moterims rizika labai padidėja, kai prasideda menopauzė.
2. Mitas: „Nėra širdies ligos požymių – vadinasi, esu sveika.“
Faktas: Dažnai nėra jokių akivaizdžių širdies ligų simptomų. Šias ligas skatina tokie rizikos veiksniai, kaip padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas ar padidėjusi gliukozės koncentracija, paveldėjimas sirgti širdies ligomis. Tačiau šie rizikos veiksniai neturi simptomų, jie nejuntami, o kada klinikiniai simptomai pasireiškia, liga būna jau progresavusi. Net toks akivaizdžiai matomas rizikos veiksnys, kaip nutukimas, ilgą laiką nekelia jokių su širdimi susijusių negalavimų, tačiau skatina arterinio kraujospūdžio didėjimą, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus, cukrinio diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Kita vertus, ir gera figūra ne visuomet yra geros sveikatos požymis. Todėl reikia žinoti savo kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir liemens apimtį – ir tikrinti tai reguliariai.
3. Mitas: „Aš esu pačiame jėgų žydėjime – man nereikia rūpintis širdies ligomis.“
Faktas: Moterims rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidėja po menopauzės. Tai svarbi sveikatos problema vyresnėms kaip 45 m. moterims. Šiame ir vyresniame amžiuje moterys linkusios sirgti šiomis ligomis dažniau nei vyrai, nes šiame amžiuje sumažėja moteriškų hormonų estrogenų, anksčiau saugojusių kraujagysles, gamyba.
Kita vertus, širdies ir kraujagyslių ligos neaplenks ir jaunesnių moterų, jeigu jos rūko, mažai juda arba jei jų kraujo spaudimas aukštas. Visa tai taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
4. Mitas: „Daugiau moterų miršta nuo krūties vėžio negu nuo širdies ir kraujagyslių ligų.“
Faktas: Statistika rodo, kad moterys nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta keturis kartus dažniau nei nuo krūties vėžio. Lietuvoje kasmet daugiau nei 23 tūkst. moterų.
Pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos lemia 1 iš 3 mirčių! Be to, pasaulyje vien nuo šių ligų mirštama daugiau nei nuo kitų trijų priežasčių – vėžio, plaučių ir Alzheimerio ligų – kartu paėmus.
5. Mitas: „Vyrų ir moterų širdies ligų požymiai tokie patys.“
Faktas: Deja, taip nėra. Moterys neretai gali varginti tokie netipiniai širdies ligos požymiai, kaip neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis; nerimas ar neįprastas nervingumas; nevirškinimas ar pilnumo jausmas; sunkumo jausmas ar spaudimas krūtinėje tarp krūtų ar po krūtinkauliu; diskomfortas/skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Be to, moterims širdies ir kraujagyslių ligas sunkiau diagnozuoti. Net 64 proc. moterų, kurios staiga mirė nuo išeminės širdies ligos, jokie klinikiniai simptomai prieš tai nepasireiškė.
6. Mitas: „Aš nieko negaliu pakeisti, kad nesusirgčiau širdies kraujagyslių ligomis.“
Faktas: Širdies ligų riziką galima 80 proc. sumažinti pradėjus sveikai gyventi. Sveika gyvensena – tai tinkamas fizinis aktyvumas, sveika mityba ir rizikos veiksnių šalinimas.
Svarbu reguliariai tikrinti sveikatą
Dažnai nėra jokių širdies ligos simptomų, štai kodėl taip svarbu, kad apsilankymo pas gydytoją metu paprašytume nustatyti rizikos veiksnius, nors ir manote, kad jums nėra nieko bloga.
Gydytojas gali nustatyti bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir rekomenduoti reikiamus tyrimus. Jei žinote šeimos narių širdies ligos istorijas, pasakykite apie tai gydytojui. Būkite atviri – pasakykite, jei rūkote ar geriate alkoholį, kokius maisto produktus valgote ir kaip dažnai sportuojate ar fiziškai dirbate. Ši informacija padės tinkamai įvertinti riziką, taigi gydytojas galės duoti tinkamiausius patarimus, o jei būtina, paskirti gydymą. Nežinote ko paklausti gydytojo? Dr. O.Gustienė pateikia klausimų, kurie duos gerą atspirties tašką, sąrašą.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
Paveldėjimas
• Jei buvo sergančiųjų šia liga, ar man yra didesnė rizika?
Kraujo spaudimas
• Koks turėtų būti kraujo spaudimas?
• Kaip dažnai turėčiau matuoti kraujo spaudimą?
• Kaip galima sumažinti kraujo spaudimą?
Cholesterolis
• Ar man nereikia patikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?
• Ką reiškia cholesterolio skaičiai?
• Koks turėtų būti cholesterolio kiekis?
• Kaip sumažinti savo cholesterolį?
Gyvensena
• Kaip pakeisti gyvenseną, kad pagerėtų kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje?
• Koks sveikos mitybos būdas gali padėti mažinti mano rizikos veiksnius?
• Kokių rūšių fizinio aktyvumo galiu imtis?
• Kiek laiko turėčiau sportuoti?
• Ką galiu padaryti, kad išlaikyčiau ar pasiekčiau sveiką svorį?
• Kaip mesti rūkyti?
Vaistai
• Ar man reikia vartoti vaistų kraujo spaudimui ar cholesterolio kiekiui pakoreguoti?
• Jei taip, kokių vaistų reikia?
• Ar jie sukelia kokį nors šalutinį poveikį, apie kurį reikia žinoti?
• Kiek laiko reikės vartoti vaistų?
Tyrimai
• Kodėl turiu atlikti šį tyrimą?
• Kaip jis daromas?
• Ar skaudės?
• Kokia nauda ir rizika?
• Kada gausiu rezultatus?
• Ar reikia apsilankyti pas kitus specialistus, pvz., dietologą, endokrinologą ar kardiologą?
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę