„Avint aukštakulnius pakinta stuburo atskirų dalių padėtis, ji tampa nefiziologinė, – paaiškino Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. – Kai kulnas pernelyg pakeltas, be reikalo įtempiami blauzdos ir pėdos raumenys, o labiausiai padidėja krūvis stuburui, pakinta laikysena.“
Vadovui antrina gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius, rekomenduojantis avėti batus su ne aukštesniu kaip penkių centimetrų kulnu: „Netinkama avalynė yra dažniausia pėdos deformacijų priežastis. Kartais ir po specialių operacijų pėda vėl deformuojasi. Taip būna, jeigu ir toliau nešiojama netinkama avalynė. Juk operuodami nepakeičiame sąnario ir raiščių, jie netampa „geležiniai“. Tačiau nustoja skaudėti, atkuriame anatominę formą.“
Profesorius R.J.Kalesinskas: Ne visuomet aukštakulniai yra „batai žudikai“. Lemia, kiek laiko per dieną jie avimi ir kokį atstumą tenka nueiti. Jeigu tenka ilgai stovėti, tolokai eiti, rizika susižaloti didesnė. Kai ne tik aukšta batų pakulnė, bet jie dar ir siauri, pirmasis pėdos pirštas pastumiamas į išorę. Vystosi vadinamasis halux valgus – pėdos pirmojo piršto iškrypimas. Pakinta ir kitų pirštų padėtis, pėda deformuojasi, skauda. Tai ne tik estetinė problema, beje, ir vyrus atvedanti pas ortopedus-traumatologus.
Gyd. G.Pocius: Chirurginė pagalba gydant hallux valgus ne visuomet būtina. Avalynės įdėklai (supinatoriai), įtvaras arba tarpupirštis, kuris nakties metu įdedamas tarp pėdos pirmojo piršto (nykščio) ir antrojo piršto, neleidžiantis „sustingti“ minkštiesiems audiniams, – tai priemonės, kuriomis įmanoma koreguoti nedidelio laipsnio pėdos deformacijas.
Prof. R.J.Kalesinskas: Specialistai, labiausiai įgudę šalinti pėdos problemas, yra podiatrai. Jie gali atlikti kai kurias koregavimo procedūras, kol dar nereikia sudėtingesnės chirurginės pagalbos. Tačiau jeigu pastebėjote, kad pirmasis pėdos pirštas krypsta, jei skauda, metas kreiptis į ortopedus-traumatologus.
Gyd. G.Pocius: Vadinamasis kauliukas susiformuoja ne tik dėl pirmojo piršto ir padikaulio, bet ir dėl juos supančių audinių pokyčių – kai kapsulė ir raiščiai vidinėje pėdos pusėje, vaizdžiai tariant, išsitampo, o išorinėje pusėje sausgyslės ir kapsulė susitraukia. Įtvaras nepadės, jeigu deformacija didelio laipsnio. Chirurgas-traumatologas, atlikdamas operaciją, ne tik lies kaulą, bet ir koreguos minkštuosius audinius: sausgysles, kapsulę.
Pėdos deformacijų koregavimas operacijos būdu yra tik ortopedų traumatologų duona. Tokios intervencijos prireikus atliekamos, kai išsivysto didelio ar vidutinio laipsnio pėdų anatominiai ir funkciniai pakitimai, t.y. kai motyvai gydytis nėra vien tik estetinis įgeidis. Operacijos reikia, kai dėl deformacijų kiekvienas žingsnis tampa skausmingas, kai sudėtinga įsigyti tinkamus batus. Chirurginė pagalba yra intervencija, po jos būna pooperacinis periodas, kai priminti koją keblu.
Prof. R.J.Kalesinskas: Pasaulyje sukurta net keli šimtai metodikų, o dažniausiai taikomos arba populiariausios yra keturios ar penkios. Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje pasirinktos vienos pažangiausių metodikų.
Gyd. G.Pocius: Tai pirmojo padikaulio „Z“ tipo osteotomija (dar vadinama „Scarf“ operacija). Jos esmė – padikaulio galvutės „stumtelėjimas“ ir fiksavimas medicininio plieno ar titaniniais implantais (sraigtukais). Po šios intervencijos pacientas nuo 4 iki 6 savaičių koją gali priminti tik avėdamas specialiu batu. Kita operacija vadinama „Chevron“; tai minimalesnė procedūra, padikauliui fiksuoti pakanka vieno implanto, pjūvis beveik du kartus mažesnis. Šiuo būdu operuojama, kai deformacija vidutinio laipsnio.
: Operacijos rezultatai yra geresni nei po aukščiau aptarto tipo operacijų. Minimalesnė intervencija, mažesnis randas – be abejo, pacientams tokia operacija priimtinesnė. Reabilitacija spartesnė, darbingumas grąžinamas po 6–8 savaičių.
Gyd. G.Pocius: Jeigu deformacija didelė (skausmas einant; reikia ortopedinės avalynės – daug platesnės nei žmogus nešiojo anksčiau), atliekama dar sudėtingesnė operacija, vadinamoji artrodezė. Tai padikaulio ir aukščiau esančio pleištakaulio sąnario „uždarymas“. Sutvirtinant panaudojamas specialios konstrukcijos implantas. Sveikstama ilgiau, kai kuriais atvejais kojos negalima priminti iki 12 savaičių.
Jeigu deformacija didelė ir būklė užleista, gali būti atliekama ne tik pirmojo piršto, padikaulio, bet ir kitų pirštų – jeigu jie deformuoti, sulinkę ir nebeišsitiesia – sąnariukų artrodezė, t.y. pirštai ištiesinami.
Gyd. G.Pocius: Dažniausi užduodami klausimai (d.u.k.) gydytojams – kada galėsiu pamiršti operaciją, kada eisiu nejausdamas skausmo. Ilgiausiai vargina pėdos audinių patinimas. Norint greičiau jį įveikti, tikslinga kasdien atlikti kontrastines (šilta–šalta) druskos voneles; taip skatinama kraujo ir limfos apytaka. Taip pat rekomenduojame vartoti venotonikus – medikamentus veninei kraujotakai gerinti.
Prof. R.J.Kalesinskas: Kad vaikščiojimas nevargintų ir ilgainiui nesudarytų problemų, kurias įmanoma pašalinti tik operacinėje, kad nebūtų sutrikdyta kojų kraujotaka, o ir visas kūnas nepatirtų nereikalingų įtampų, reikia optimalaus vaikščiojimo ir poilsio režimo. Aukštakulniai verčia įtempti visą pėdą, taip pat ir blauzdą, o tai nepalanku veninei apykaitai, dėl to gali išsivystyti venų varikozė (išsiplėtimas).
Gyd. G.Pocius: Kitas pacientams aktualus klausimas – ar metaliniai straigtukai liks pėdoje, ar jie nekels „aliarmo“ einant pro patikros vartus oro uoste. Operuodami naudojame naujausios kartos implantus iš titano, jie gerai „prigyja“ kaule, nedirgina aplinkinių audinių, tad po operacijos jie nešalinami. Visi medicininio plieno, titano ar kitokie lydiniai nėra feromagnetiniai, tai reiškia, jog tokį implantą turinčiam žmogui saugu atlikti, jei reikės, magnetinio rezonanso tyrimus, o praeinant oro uoste pro metalo patikros vartus jie nesignalizuos.
Pacientai domisi „kauliuko“ šalinimo operacijomis lazeriu. Šiame kontekste žodis „lazeris“ – tik spekuliatyvi informacija. Iš tiesų lazerio spinduliais kaulas nepjaunamas, bet galima atlikti odos ar poodžio audinių pjūvį, ir rando beveik neliks. Jeigu reikės liesti kaulą, bet kurioje klinikoje tai bus padaryta įprastais chirurgijos instrumentais.
Kartais pacientės klausia: „Ar vėl galėsiu avėti aukštakulnius?“ Operacija atliekama ne tam; jeigu išsivystė deformacija, tai yra įrodymas, kad tokia avalynė netinkama.
Prof. R.J.Kalesinskas: Avalynė visiškai be kulno (tarkime, vasarą ne tik paplūdimyje avimos šliurės) taip pat nėra tinkama. Nuo vaikystės nešiojame batelius su kulniuku, taip achilo sausgyslė ir dvigalvis blauzdos raumuo „įpranta“ patirti tam tikrą krūvį. Todėl daug patogesni batai su nedidele, 2–3 centimetrų aukščio pakulne nei be jos.
Aukštakulniai paprastai yra „smailianosiai“, taigi kojų pirštai suspaudžiami, o dėl aukštos pakulnės einant jie dar stumtelimi į siaurą priekį. Ilgalaikis avalynės aukštu kulnu nešiojimas pirmiausia išprovokuoja pėdos deformacijas, bet gali vystytis ir stuburo pakitimai. Pakulnės aukštis, net jei batai iš tiesų patogūs, neturėtų būti daugiau kaip 6–8 centimetrai.
Gyd. G.Pocius: Chirurginės intervencijos tikslas – atkurti pirmojo piršto anatominę struktūrą ir biomechanines savybes. Po tokių operacijų įprasti batai tampa patogūs, nereikia jų užsisakinėti ortopedinių gaminių įmonėje.
: Svarbu kokybė. Parduotuvėje renkantis ir matuojantis naujus batus pirmiausia reikia įvertinti, ar tinkamas dydis, ar minkšta oda. Jeigu batai, juos apsiavus pirmą kartą, atrodo ankšti, jie netaps patogesni ir kiek panešiojus. Gerai, jeigu vidinėje pado srityje yra tam tikras iškilimas, kuris pėdos skliautui sudaro atramą. Į tai, rinkdamiesi avalynę, ypač turėtų atkreipti dėmesį vyresnio amžiaus žmonės. Jeigu tokio iškilimo nėra, į batus galima įsidėti vadinamuosius supinatorius – specialius įdėklus. Jeigu avite aukštakulnius su netinkamu skliauto išformavimu, patiriate dvigubą krūvį ir pavojų susižaloti.
Pirmasis pėdos pirštas ir jo paslankumas (judrumas) labai svarbus einant – kiekvieno žingsnio metu atsispiriame pirmuoju pirštu.
• Profilaktiškai atlikite specialius mankštos pratimus pėdoms, taip pat fizioterapijos, pėdų masažo procedūras.
• Nenešiokite ištisai tų pačių, vienintelių batų. Ne tik kulno aukštis, bet ir batų modelis gali provokuoti stuburo ir pėdų skausmus bei deformacijas.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę