Kur gali nuvesti aukštakulniai bateliai?

Aukštakulniai – svarbi įvaizdžio dalis. O gydytojų ortopedų-traumatologų praktikoje nemažai įrodymų, kad tokie batai ne be reikalo pavadinami žudikais. Tačiau vaikščioti su aukštakulniais reiškia patirti tam tikrą krūvį, gal juos avėti nieko bloga? Gal lavinami kai kurie raumenys, koordinacija, ir dėl to mažiau rizikos nugriūti, susižaloti slystelėjus? Į tokį klausimą medikai atsako ironiška šypsena: būtent aukštakulnės avalynės mėgėjos ir susirenka, ypač žiemą, traumatologijos skyrių laukiamuosiuose. Traumos slidžiame kelyje – tai dar ne visos galimos bėdos.
 

Kenčia ir stuburas


„Avint aukštakulnius pakinta stuburo atskirų dalių padėtis, ji tampa nefiziologinė, – paaiškino Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. – Kai kulnas pernelyg pakeltas, be reikalo įtempiami blauzdos ir pėdos raumenys, o labiausiai padidėja krūvis stuburui, pakinta laikysena.“
Vadovui antrina gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius, rekomenduojantis avėti batus su ne aukštesniu kaip penkių centimetrų kulnu: „Netinkama avalynė yra dažniausia pėdos deformacijų priežastis. Kartais ir po specialių operacijų pėda vėl deformuojasi. Taip būna, jeigu ir toliau nešiojama netinkama avalynė. Juk operuodami nepakeičiame sąnario ir raiščių, jie netampa „geležiniai“. Tačiau nustoja skaudėti, atkuriame anatominę formą.“

 

Gražu, bet...


Profesorius R.J.Kalesinskas: Ne visuomet aukštakulniai yra „batai žudikai“. Lemia, kiek laiko per dieną jie avimi ir kokį atstumą tenka nueiti. Jeigu tenka ilgai stovėti, tolokai eiti, rizika susižaloti didesnė. Kai ne tik aukšta batų pakulnė, bet jie dar ir siauri, pirmasis pėdos pirštas pastumiamas į išorę. Vystosi vadinamasis halux valgus – pėdos pirmojo piršto iškrypimas. Pakinta ir kitų pirštų padėtis, pėda deformuojasi, skauda. Tai ne tik estetinė problema, beje, ir vyrus atvedanti pas ortopedus-traumatologus.
Gyd. G.Pocius: Chirurginė pagalba gydant hallux valgus ne visuomet būtina. Avalynės įdėklai (supinatoriai), įtvaras arba tarpupirštis, kuris nakties metu įdedamas tarp pėdos pirmojo piršto (nykščio) ir antrojo piršto, neleidžiantis „sustingti“ minkštiesiems audiniams, – tai priemonės, kuriomis įmanoma koreguoti nedidelio laipsnio pėdos deformacijas.
Prof. R.J.Kalesinskas: Specialistai, labiausiai įgudę šalinti pėdos problemas, yra podiatrai. Jie gali atlikti kai kurias koregavimo procedūras, kol dar nereikia sudėtingesnės chirurginės pagalbos. Tačiau jeigu pastebėjote, kad pirmasis pėdos pirštas krypsta, jei skauda, metas kreiptis į ortopedus-traumatologus.
Gyd. G.Pocius: Vadinamasis kauliukas susiformuoja ne tik dėl pirmojo piršto ir padikaulio, bet ir dėl juos supančių audinių pokyčių – kai kapsulė ir raiščiai vidinėje pėdos pusėje, vaizdžiai tariant, išsitampo, o išorinėje pusėje sausgyslės ir kapsulė susitraukia. Įtvaras nepadės, jeigu deformacija didelio laipsnio. Chirurgas-traumatologas, atlikdamas operaciją, ne tik lies kaulą, bet ir koreguos minkštuosius audinius: sausgysles, kapsulę.


Pėdos deformacijų koregavimas operacijos būdu yra tik ortopedų traumatologų duona. Tokios intervencijos prireikus atliekamos, kai išsivysto didelio ar vidutinio laipsnio pėdų anatominiai ir funkciniai pakitimai, t.y. kai motyvai gydytis nėra vien tik estetinis įgeidis. Operacijos reikia, kai dėl deformacijų kiekvienas žingsnis tampa skausmingas, kai sudėtinga įsigyti tinkamus batus. Chirurginė pagalba yra intervencija, po jos būna pooperacinis periodas, kai priminti koją keblu.
 

Prireikus skalpelio


Prof. R.J.Kalesinskas: Pasaulyje sukurta net keli šimtai metodikų, o dažniausiai taikomos arba populiariausios yra keturios ar penkios. Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje pasirinktos vienos pažangiausių metodikų.
Gyd. G.Pocius: Tai pirmojo padikaulio „Z“ tipo osteotomija (dar vadinama „Scarf“ operacija). Jos esmė – padikaulio galvutės „stumtelėjimas“ ir fiksavimas medicininio plieno ar titaniniais implantais (sraigtukais). Po šios intervencijos pacientas nuo 4 iki 6 savaičių koją gali priminti tik avėdamas specialiu batu. Kita operacija vadinama „Chevron“; tai minimalesnė procedūra, padikauliui fiksuoti pakanka vieno implanto, pjūvis beveik du kartus mažesnis. Šiuo būdu operuojama, kai deformacija vidutinio laipsnio.
 

Prof. R.J.Kalesinskas

: Operacijos rezultatai yra geresni nei po aukščiau aptarto tipo operacijų. Minimalesnė intervencija, mažesnis randas – be abejo, pacientams tokia operacija priimtinesnė. Reabilitacija spartesnė, darbingumas grąžinamas po 6–8 savaičių.
Gyd. G.Pocius: Jeigu deformacija didelė (skausmas einant; reikia ortopedinės avalynės – daug platesnės nei žmogus nešiojo anksčiau), atliekama dar sudėtingesnė operacija, vadinamoji artrodezė. Tai padikaulio ir aukščiau esančio pleištakaulio sąnario „uždarymas“. Sutvirtinant panaudojamas specialios konstrukcijos implantas. Sveikstama ilgiau, kai kuriais atvejais kojos negalima priminti iki 12 savaičių.
Jeigu deformacija didelė ir būklė užleista, gali būti atliekama ne tik pirmojo piršto, padikaulio, bet ir kitų pirštų – jeigu jie deformuoti, sulinkę ir nebeišsitiesia – sąnariukų artrodezė, t.y. pirštai ištiesinami.
 

„D.u.k.“


Gyd. G.Pocius: Dažniausi užduodami klausimai (d.u.k.) gydytojams – kada galėsiu pamiršti operaciją, kada eisiu nejausdamas skausmo. Ilgiausiai vargina pėdos audinių patinimas. Norint greičiau jį įveikti, tikslinga kasdien atlikti kontrastines (šilta–šalta) druskos voneles; taip skatinama kraujo ir limfos apytaka. Taip pat rekomenduojame vartoti venotonikus – medikamentus veninei kraujotakai gerinti.
Prof. R.J.Kalesinskas: Kad vaikščiojimas nevargintų ir ilgainiui nesudarytų problemų, kurias įmanoma pašalinti tik operacinėje, kad nebūtų sutrikdyta kojų kraujotaka, o ir visas kūnas nepatirtų nereikalingų įtampų, reikia optimalaus vaikščiojimo ir poilsio režimo. Aukštakulniai verčia įtempti visą pėdą, taip pat ir blauzdą, o tai nepalanku veninei apykaitai, dėl to gali išsivystyti venų varikozė (išsiplėtimas).
Gyd. G.Pocius: Kitas pacientams aktualus klausimas – ar metaliniai straigtukai liks pėdoje, ar jie nekels „aliarmo“ einant pro patikros vartus oro uoste. Operuodami naudojame naujausios kartos implantus iš titano, jie gerai „prigyja“ kaule, nedirgina aplinkinių audinių, tad po operacijos jie nešalinami. Visi medicininio plieno, titano ar kitokie lydiniai nėra feromagnetiniai, tai reiškia, jog tokį implantą turinčiam žmogui saugu atlikti, jei reikės, magnetinio rezonanso tyrimus, o praeinant oro uoste pro metalo patikros vartus jie nesignalizuos.
Pacientai domisi „kauliuko“ šalinimo operacijomis lazeriu. Šiame kontekste žodis „lazeris“ – tik spekuliatyvi informacija. Iš tiesų lazerio spinduliais kaulas nepjaunamas, bet galima atlikti odos ar poodžio audinių pjūvį, ir rando beveik neliks. Jeigu reikės liesti kaulą, bet kurioje klinikoje tai bus padaryta įprastais chirurgijos instrumentais.
Kartais pacientės klausia: „Ar vėl galėsiu avėti aukštakulnius?“ Operacija atliekama ne tam; jeigu išsivystė deformacija, tai yra įrodymas, kad tokia avalynė netinkama.
 

Svarbiau patogumas


Prof. R.J.Kalesinskas: Avalynė visiškai be kulno (tarkime, vasarą ne tik paplūdimyje avimos šliurės) taip pat nėra tinkama. Nuo vaikystės nešiojame batelius su kulniuku, taip achilo sausgyslė ir dvigalvis blauzdos raumuo „įpranta“ patirti tam tikrą krūvį. Todėl daug patogesni batai su nedidele, 2–3 centimetrų aukščio pakulne nei be jos.
Aukštakulniai paprastai yra „smailianosiai“, taigi kojų pirštai suspaudžiami, o dėl aukštos pakulnės einant jie dar stumtelimi į siaurą priekį. Ilgalaikis avalynės aukštu kulnu nešiojimas pirmiausia išprovokuoja pėdos deformacijas, bet gali vystytis ir stuburo pakitimai. Pakulnės aukštis, net jei batai iš tiesų patogūs, neturėtų būti daugiau kaip 6–8 centimetrai.
Gyd. G.Pocius: Chirurginės intervencijos tikslas – atkurti pirmojo piršto anatominę struktūrą ir biomechanines savybes. Po tokių operacijų įprasti batai tampa patogūs, nereikia jų užsisakinėti ortopedinių gaminių įmonėje.
 

Prof. R.J.Kalesinskas

: Svarbu kokybė. Parduotuvėje renkantis ir matuojantis naujus batus pirmiausia reikia įvertinti, ar tinkamas dydis, ar minkšta oda. Jeigu batai, juos apsiavus pirmą kartą, atrodo ankšti, jie netaps patogesni ir kiek panešiojus. Gerai, jeigu vidinėje pado srityje yra tam tikras iškilimas, kuris pėdos skliautui sudaro atramą. Į tai, rinkdamiesi avalynę, ypač turėtų atkreipti dėmesį vyresnio amžiaus žmonės. Jeigu tokio iškilimo nėra, į batus galima įsidėti vadinamuosius supinatorius – specialius įdėklus. Jeigu avite aukštakulnius su netinkamu skliauto išformavimu, patiriate dvigubą krūvį ir pavojų susižaloti.
 

Įdomu


Pirmasis pėdos pirštas ir jo paslankumas (judrumas) labai svarbus einant – kiekvieno žingsnio metu atsispiriame pirmuoju pirštu.
 

Geri patarimai, arba protas kojas vaduoja


• Profilaktiškai atlikite specialius mankštos pratimus pėdoms, taip pat fizioterapijos, pėdų masažo procedūras.
• Nenešiokite ištisai tų pačių, vienintelių batų. Ne tik kulno aukštis, bet ir batų modelis gali provokuoti stuburo ir pėdų skausmus bei deformacijas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai