Moters sveikata besirūpinančių specialistų tikslas – nustatyti kuo mažesnius navikus, kol jie nėra išplitę. Ankstyvąsias vėžio stadijas galima gydyti radikaliai – operuoti, švitinti, skirti profilaktinę chemoterapiją ir hormonų terapiją. Esant išplitusiam vėžiui su metastazėmis, visiškai išgydyti jau nesitikima. Nors net ir šiuo atveju moterims, tinkamai parinkus gydymo būdą, galima daugeliui metų pratęsti gyvenimą. Bet progresavusį vėžį gydyti sunkiau, labiau vargina, o gydymo rezultatai blogesni. Ankstyva krūties vėžio diagnostika gali nulemti gydymo sėkmę. Čia labai svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojui. Vizito metu jis turėtų apčiupinėti krūtis, limfmazgius, pažastis, apžiūrėti, ar nėra pakitimų. Įtarus mažiausią patologinį procesą, nusiųsti atlikti mamomgrafiją ar echoskopiją bei konsultuotis pas onkologą.
Savo ruožtu moterys turėtų kas mėnesį apsižiūrėti krūtis pačios, atsistojusios prieš veidrodį: ar krūtys vienodos, ar nėra odos paburkimų, paraudimų, sukietėjimų, išskyrų iš spenelių, ar liaukoje nėra darinių, sukietėjimų. Nustačius, kad apčiuopta vieta kas mėnesį didėja, kreiptis į gydytoją.
Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Mamografija gali būti ne visai tiksli, jei krūties audinys labai tankus, pavyzdžiui, moteriai vartojant kontraceptikų ar pakeičiamąją hormonų terapiją vyresniame amžiuje. Beje, prieš pradedant vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją ir tęsiant šį gydymą ilgesnį laiką, mamogramas praktiškai reiktų daryti kiekvienais metais. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti – jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė.
Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų. Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.
Tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje, reikia patikslinti, ar jis piktybinis, ar ne. Šiuo tikslu atliekama biopsija. Žinoma, jei moteris jauna, 20-25 metų, didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis. Dažniausiai tai fibroadenoma. Bet jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, gerybinių krūties ligų procentas mažėja, vėžio – didėja. Šių tendencijų susikirtimą galima pavadinti „vėžio žnyplėmis“. Jų susikirtimas yra apie 40-tuosius metus, kai vėžio tikimybė, palyginti su kitomis ligomis, ima didėti.
Būtent dėl vėžio rizikos visi mazgeliai, aptikti vyresnėms nei 40 metų moterims, dažniausiai šalinami. Mažas mazgelis šiuo atveju nėra mažiau pavojingas – jis kartais gali maskuoti vėžį. Mat jeigu auglys jau didelis, jis tam tikru būdu įauga į audinius, ir rentgenu matomas būdingas vaizdas. Jeigu auglys mažiukas, jis dar gali būti nespėjęs įaugti, neturi tokių aiškių piktybiniam augliui būdingų požymių, ir tai gali suklaidinti.
Vėžiui būdingas invazinis augimas į aplinkinius audinius – jis ne atstumia audinius, o įauga į juos. Kitas būdingas vėžio požymis – metastazės.
Klinikiniai požymiai tokie: ne visai lygus mazgelis, jis gali būti visai neskausmingas. Jeigu jis padidėjęs tiek, kad apima gretimus audinius, gali būti ir odos paburkimas, peraugimas, spenelių įtraukimas, išskyros iš jų, padidėję limfmazgiai – tai jau progresavusio vėžio požymiai.
Kadangi krūties vėžys plinta ne tik limfogeniniu, bet ir hematogeniniu keliu, ligai progresuojant hematogeninių metastazių gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse – bet kurioje kūno vietoje. Suprantama, kad esant 0,5-1 cm ar dar mažesniam mazgeliui, tikimybė, kad auglys yra išplitęs į kitus organus, yra daug mažesnė nei tada, kai auglys yra 5 cm, yra apėmęs pažasties limfmazgius ar kt.
Jeigu krūties piktybinis navikas labai mažas, jį galima gražiai pašalinti atliekant krūties liauką dalinai išsaugančią operaciją. Kadangi tai yra kosmetinės operacijos, praktiškai jos neturi prasmės tuomet, jeigu auglys didelis ir jį pašalinus lieka tik nedidelis asimetriškas krūties gabalėlis. Tokiu atveju reikia tos pačios operacijos metu atnaujinti krūties formą iš kitų kūno vietų (pvz., nugaros) paimtais audiniais ar šalinti visą krūtį ir paskui protezuoti.
Jeigu pavyksta pašalinti piktybinį auglį iki sveikų audinių, po operacijos galima būti tikriems, kad viskas bus gerai. Bet kadangi krūties vėžys klastingas – gali būti keliose vietose, be to, kokio nors židinėlio galima ir nepamatyti, po krūtį tausojančių operacijų visada taikoma spindulinė terapija.
Kai navikas, palyginti su krūtimi, didelis ar dėl kitų auglio ypatybių tausojamosios operacijos netinka, šalinama krūtis. Pašalinus krūtį, jeigu navikas buvo nedidelis, jeigu mažai išplitęs, neperėjęs į limfmazgius, spindulinės terapijos dažniausiai nereikia. Tačiau esant mažiausiam įtarimui, kad vėžys jau pasklidęs, pagal tam tikrus žymenis skiriama chemoterapija.
Operacijos metu dažnai kartu šalinami pažasties limfmazgiai, arčiausia vieta, kur krūties vėžys gali metastazuoti. Jei vėžys jau apėmęs nors vieną limfmazgį, skiriama pagalbinė chemoterapija.
Specialiais metodais nustačius estrogenų ir progesteronų receptorius naviko ląstelės paviršiuje, gali būti taikoma hormonų (dažniausiai antiestrogenų) terapija.
Šiuo metu, anksti diagnozavus krūties vėžį, yra plačios veiksmingo gydymo galimybės, dažniau galima atlikti krūtį tausojančias kosmetines operacijas. Jeigu anksčiau gydymo taktiką buvo galima parinkti gana primityviai – tik pagal naviko dydį ir limfmazgių būklę, dabar yra žinomi ir nustatomi prognostiniai veiksniai, kurie padeda geriau atrinkti didesnės rizikos grupei priklausančias ligones, tiksliau parinkti veiksmingą gydymo taktiką.
Kuo anksčiau skiriamas šiuolaikinis, tinkamas gydymo būdas, tuo didesnė galimybė pasveikti. Tik reiktų neužleisti ligos tiek, kad padėti būtų neįmanoma.
Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Mamografija gali būti ne visai tiksli, jei krūties audinys labai tankus, pavyzdžiui, moteriai vartojant kontraceptikų ar pakeičiamąją hormonų terapiją vyresniame amžiuje. Beje, prieš pradedant vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją ir tęsiant šį gydymą ilgesnį laiką, mamogramas praktiškai reiktų daryti kiekvienais metais. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti – jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė.
Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų. Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.
Tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje, reikia patikslinti, ar jis piktybinis, ar ne. Šiuo tikslu atliekama biopsija. Žinoma, jei moteris jauna, 20-25 metų, didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis. Dažniausiai tai fibroadenoma. Bet jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, gerybinių krūties ligų procentas mažėja, vėžio – didėja. Šių tendencijų susikirtimą galima pavadinti „vėžio žnyplėmis“. Jų susikirtimas yra apie 40-tuosius metus, kai vėžio tikimybė, palyginti su kitomis ligomis, ima didėti.
Būtent dėl vėžio rizikos visi mazgeliai, aptikti vyresnėms nei 40 metų moterims, dažniausiai šalinami. Mažas mazgelis šiuo atveju nėra mažiau pavojingas – jis kartais gali maskuoti vėžį. Mat jeigu auglys jau didelis, jis tam tikru būdu įauga į audinius, ir rentgenu matomas būdingas vaizdas. Jeigu auglys mažiukas, jis dar gali būti nespėjęs įaugti, neturi tokių aiškių piktybiniam augliui būdingų požymių, ir tai gali suklaidinti.
Vėžiui būdingas invazinis augimas į aplinkinius audinius – jis ne atstumia audinius, o įauga į juos. Kitas būdingas vėžio požymis – metastazės.
Klinikiniai požymiai tokie: ne visai lygus mazgelis, jis gali būti visai neskausmingas. Jeigu jis padidėjęs tiek, kad apima gretimus audinius, gali būti ir odos paburkimas, peraugimas, spenelių įtraukimas, išskyros iš jų, padidėję limfmazgiai – tai jau progresavusio vėžio požymiai.
Kadangi krūties vėžys plinta ne tik limfogeniniu, bet ir hematogeniniu keliu, ligai progresuojant hematogeninių metastazių gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse – bet kurioje kūno vietoje. Suprantama, kad esant 0,5-1 cm ar dar mažesniam mazgeliui, tikimybė, kad auglys yra išplitęs į kitus organus, yra daug mažesnė nei tada, kai auglys yra 5 cm, yra apėmęs pažasties limfmazgius ar kt.
Jeigu krūties piktybinis navikas labai mažas, jį galima gražiai pašalinti atliekant krūties liauką dalinai išsaugančią operaciją. Kadangi tai yra kosmetinės operacijos, praktiškai jos neturi prasmės tuomet, jeigu auglys didelis ir jį pašalinus lieka tik nedidelis asimetriškas krūties gabalėlis. Tokiu atveju reikia tos pačios operacijos metu atnaujinti krūties formą iš kitų kūno vietų (pvz., nugaros) paimtais audiniais ar šalinti visą krūtį ir paskui protezuoti.
Jeigu pavyksta pašalinti piktybinį auglį iki sveikų audinių, po operacijos galima būti tikriems, kad viskas bus gerai. Bet kadangi krūties vėžys klastingas – gali būti keliose vietose, be to, kokio nors židinėlio galima ir nepamatyti, po krūtį tausojančių operacijų visada taikoma spindulinė terapija.
Kai navikas, palyginti su krūtimi, didelis ar dėl kitų auglio ypatybių tausojamosios operacijos netinka, šalinama krūtis. Pašalinus krūtį, jeigu navikas buvo nedidelis, jeigu mažai išplitęs, neperėjęs į limfmazgius, spindulinės terapijos dažniausiai nereikia. Tačiau esant mažiausiam įtarimui, kad vėžys jau pasklidęs, pagal tam tikrus žymenis skiriama chemoterapija.
Operacijos metu dažnai kartu šalinami pažasties limfmazgiai, arčiausia vieta, kur krūties vėžys gali metastazuoti. Jei vėžys jau apėmęs nors vieną limfmazgį, skiriama pagalbinė chemoterapija.
Specialiais metodais nustačius estrogenų ir progesteronų receptorius naviko ląstelės paviršiuje, gali būti taikoma hormonų (dažniausiai antiestrogenų) terapija.
Šiuo metu, anksti diagnozavus krūties vėžį, yra plačios veiksmingo gydymo galimybės, dažniau galima atlikti krūtį tausojančias kosmetines operacijas. Jeigu anksčiau gydymo taktiką buvo galima parinkti gana primityviai – tik pagal naviko dydį ir limfmazgių būklę, dabar yra žinomi ir nustatomi prognostiniai veiksniai, kurie padeda geriau atrinkti didesnės rizikos grupei priklausančias ligones, tiksliau parinkti veiksmingą gydymo taktiką.
Kuo anksčiau skiriamas šiuolaikinis, tinkamas gydymo būdas, tuo didesnė galimybė pasveikti. Tik reiktų neužleisti ligos tiek, kad padėti būtų neįmanoma.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Vaisingumo indikatorius BIOSELF - alternatyva kontraceptikams!
BIOSELF - tai kokybiškas, patikimas ir visiškai nekenksmingas prietaisas leidžiantis nustatyti vaisingą ir nevaisingą periodą Jūsų ciklo eigoje. BIOSELF - tai naujovė padedanti natūraliai planuoti šeimą. Kaina 499 litai.
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt
”Tik reiktų neužleisti ligos tiek, kad padėti būtų neįmanoma”-gerai skamba, su tokiomis eilemis su tokiu antpludziu paprastu zmoniu?