„Rūpinamės savo vyrais, mylime juos, bet ateina laikas, kai vyras turėtų ateiti pas šeimos gydytoją ir pasidomėti, kaip kuo ilgiau šiame gyvenimo kelyje išlaikyti savo vaikų motiną“, – įsitikinusi prof. R.Babarskienė.
Europoje moterys gyvena vidutiniškai 6 metais ilgiau nei vyrai, Lietuvoje – apie 11 metų, tačiau per tuos papildomus gyvenimo metus jų aktyvumas gana ribotas. Ypač blogėja moterų sveikata klimakteriniu periodu, jų sergamumas lėtinėmis ligomis ima sparčiai didėti ir pasiveja vyrų.
Europoje 55 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ištinka moteris, o didesnė rizika sirgti pasireiškia vyresnėms kaip 50-ies metų moterims. Tačiau tik trečdalis moterų žino, kad širdies ligos didžiausia jų sveikatos problema, ir dauguma iš jų nesieja šios sveikatos problemos su rizikos veiksniais, tokiais kaip cholesterolio ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas, su asmenine išeminės ligos išsivystymo rizika.
Kuo skiriamės nuo vyrų? Turime anatomijos skirtumų – kairiojo skilvelio masė 10 proc. mažesnė negu vyrų, siauresnės ir smulkesnės vainikinės arterijos. Skiriasi gyvenimo būdas, ligų simptomai, socialiniai ypatumai. Be to, skiriasi rizikos veiksnių įtaka moteriai, palyginti su vyrais. Gyvenimo kelyje besikeičiantys hormoniniai pokyčiai skatina tam tikrų specifinių ligų atsiradimą.
Rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) veiksniai visiems žinomi, tačiau moterims reikėtų atkreipti dėmesį į sistolinį kraujo spaudimą, taip pat didesnė tikimybė sirgti šiomis ligomis yra sergančiosioms cukriniu diabetu (CD), nustatytas ryšys tarp svorio pokyčių ir didelio tankio cholesterolio. Neužtenka ištirti paprasto cholesterolio, reikia atlikti išsamią lipidogramą ir įvertinti, kiek yra „gerojo“ didelio tankio cholesterolio.
Sergančioms CD moterims mirties rizika padidėja daug daugiau negu vyrams. Jeigu išemine širdies liga (IŠL) sergantiems vyrams mirties rizika didėja iki 3 kartų, moterims – iki 7. Be to, persirgusiai miokardo infarktu (MI), insultu moteriai, kuriai diagnozuotas CD, pakartotinio įvykio rizika padidėja 2 kartus.
Apie rūkymo žalą kalbame daug: rūkymas ir kontraceptikai moterims didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Pomenopauzės periodu didėja aterosklerozės progresavimo, CD išsivystymo, arterinės hipertenzijos (AH) rizika, pradeda varginti sąnarių skausmai, osteoporozė ir kitos ligos.
Endotelis – plonytė plėvelė, išklojanti širdies, kraujagyslių, limfagyslių vidinį paviršių. Endotelis išskiria medžiagas, reguliuojančias kraujagyslių tonusą ir struktūrą.
Atlikti tyrimai įrodė, kad moterims, kurioms nustatyta endotelio disfunkcija ir kurioms dar neišsivystė kraujagyslių stenozė (susiaurėjimas), didėja kardiovaskulinių įvykių tikimybė, dažniau išsivysto CD, AH, padidėja kraujospūdis, kuris savo ruožtu didina visas širdies ir kraujagyslių komplikacijas. Taigi endotelio disfunkcija yra labai svarbus klinikinis požymis, nes, kalbant apie moteris, dažnai tik endotelio disfunkcija galime paaiškinti atsiradusius klinikinius išeminės širdies ligos simptomus.
Dėl skirtingų patogenetinių išeminės širdies ligos išsivystymo mechanizmų moteris neretai gydyti yra gana sunku, ir jų gydymo rezultatai nėra geri. 63 proc. staiga mirusių nuo IŠL moterų prieš tai nebuvo klinikinių simptomų, 42 proc. moterų ir 24 proc. vyrų po MI miršta per pirmuosius metus.
Susirūpinimą kelia tai, kad apie 35 proc. išeminių sindromų moterims būna neatpažinti ar nedokumentuoti, nes pačios moterys ar jas gydantys gydytojai neteisingai vertina nusiskundimus.
Kiekvienais metais turime tūkstančius pacienčių, kurioms pasakome, kad joms nėra ryškios IŠL, ir negydome. Nors dabartiniai klinikiniai tyrimai rodo, kad ir nesant angiografinių matomų obstrukcinių vainikinių arterijų pažeidimų, joms įvyksta koronariniai įvykiai. Todėl svarbu anksti diagnozuoti IŠL, aktyviai gydyti ir rekomenduoti antrinės profilaktikos priemones moterims.
Moterys šiek tiek kitaip reaguoja į medikamentus, skiriasi nepageidaujami poveikiai ir rizikos dažnis joms siejasi su gydymu hormonais. Kodėl taip svarbu, kad menopauzės periodu moterys būtų gydomos endotelio funkciją gerinančiu vaistu? Todėl, kad statistika byloja, jog pusei moterų angininių skausmų priežastis gali būti endotelio disfunkcija.
AH – dar viena moterų problema, kuriai didelę įtaką daro endotelio funkcija. Dar viena AH išsivystymo priežastis moterims – lėtinis simpatinis hiperaktyvumas, lėtinis stresas. Dėl to vystosi kraujagyslių susiaurėjimas, didėja širdies susitraukimo dažnis ir galiausiai pasireiškia AH.
Padidėjęs AKS ir cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, CD, psichosocialinis stresas, padidėjusi klubų-liemens apimtis, netinkama mityba, nepakankamas fizinis krūvis – visa tai IŠL rizikos veiksniai.
Visame pasaulyje plačiai kalbama apie šią aktualią problemą – didėjantį moterų sergamumą ŠKL. Jau dabar moterys, ypač vyresnio amžiaus, pagal sergamumo ir mirštamumo nuo ŠKL rodiklius pasivijo ir netgi aplenkia vyrus. Tiesa, prieš keletą metų priimtos Moterų kardiovaskulinių ligų prevencijos gairės turėtų padėti kovoti su didėjančiu moterų sergamumu ŠKL.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę