Diagnozė vėžys gyvenimo būdą automatiškai pakoreguoja. Yra pamokos, kurias tu išmoksti, deja, bet jos greitai užsimiršta, ypač moralinės. Kas man išliko iki šiol – tai atsiradęs suvokimas, kad tu gali numirti, anksčiau tokio suvokimo nebuvo. Tas suvokimas apie mirtį man padeda gyventi. Tai paradoksalu. Bet iš tiesų aš visai kitaip pradėjau matyti gyvenimą. Pavyzdžiui, šiandien buvau aplankyti mamos ir žiūriu – eina per pienių pievą kačiukas, brenda, tik ausytės kyšo. Niekada anksčiau nebūčiau to pastebėjusi, o dabar sėdėjau, žiūrėjau į jį ir jaučiuosi labai prasmingai praleidusi laiką (šypsosi).
Atsirado tokios rytietiškos išminties, kurią mes skaitome visokiose knygose iš serijos kaip geriau gyventi. Tik niekada ta perskaityta išmintimi nesivadovaujam. Savaime atsirado gyvenimo lėtumas, smulkmenų įvertinimas. Aš neišgyvenu dėl niekų ir man gal net atrofavosi baimės jausmas. Aš nebijau nieko. Anksčiau labai greitai puldavau į paniką: kas bus jeigu. Dabar – bus tas, kas turi būti. Neprojektuoju ateities, nes jos gali ir nebūti. Aš, be abejo, svajoju, aš gyvenu, tačiau neišgyvenu dėl ateityje laukiančių problemų. Bus kaip bus (šypsosi).
Plaukiant gyvenimo upe, kuo mažiau makaluojiesi, tuo geriau tau sekasi plaukti. Nekeli bangų, neužspringsti ir šukuosenos nesusigadini (juokiasi).
Kai sirgau, internete skaičiau patarimus, kaip maitintis sergančiosioms krūties vėžiu. Skaičiau daug užsienio literatūros ir daugelio tų rekomendacijų laikiausi. Nerekomenduoja vartoti pieno, o man taip patinka sūriai. Kol gydžiausi, dvejus metus sąžiningai nevalgiau pieno, grietinės, sviesto, jokių gyvulinių riebalų. Piene neva yra augimo hormonas ir ten gausu gyvulinių riebalų. Pagal užsieniečius, pienas dar blogai ir dėl to, kad jis labai perdirbtas, toks negyvas, kad jame jokio gėrio nebelikę. Laktozė blogai virškinama. Žodžiu, daugybė priekaištų pienui.
Retkarčiais man prieš akis koks kepsnys iškildavo, tai aš jį tada suvalgydavau. Juokingiausia buvo tai, kad panašų mitybos planą man prieš susergant buvo sudaręs mano sporto treneris, kai aš norėjau numesti penkis kilogramus. Tada aš pagalvojau „taip kankintis? Niekada gyvenime!“ Jis buvo palikęs tik žuvį, vištienos krūtinėlę, jokių keptų mėsų, pieno produktų ir, aišku, sūrių. (juokiasi)
Tiesą sakant, ir iki ligos mėgau daržoves, nevalgiau daug mėsos, gal tik piktnaudžiavau sūriais. Tad tikėti tuo, kad mityba turi įtakos vėžio išsivystymui, nežinau... Tačiau mokslininkai tiria ir aiškinasi, tad verta jų klausytis.
Kadangi ankstesnių mitybos suvaržymų nesilaikau, tai tie penki kilogramai labai sėkmingai sugrįžo. Mėsą vis dar nelabai valgau, tačiau pieno produktams negaliu atsispirti. Ko tikrai negaliu atsisakyti, tai pasukų. Teko bendrauti su ajurvedinį gydymą taikančiu indu, jis sakė, kad pasukų būtina gerti kasdien.
Šiuo metu irgi aktyviai domiuosi mitybos klausimais. Buvau lietuvio gydytojo Ruolios paskaitoje, jis draudžia burokėlius ir raudonąjį vyną sergančiosioms krūties vėžiu. Bet man burokėliai yra šventa ir aš jų negaliu atsisakyti. Ir aš valgau. Nes manau, kad tokios nuostatos gal primena B vitamino atvejį, kai buvo paskelbta, kad jo negalima gerti vėžininkams, o dabar jau jis reabilituotas.
Mankštą daryti privalu kas rytą, nes reikia mankštinti rankas, kur buvo išoperuoti limfmazgiai. Jei tik pamirštu kuriam laikui, tai pradeda skaudėti ir labai greitai primena, kad reikia mankštintis (juokiasi).
Kai manęs negraužia natūralusis tinginys, pabandau jogą. Turiu tokią knygelę, joje yra pritaikytos asanos krūties vėžiu sergančioms moterims. Pagal ją kartais darau asanas. Turiu idėją nueiti pas kokią jogos specialistę, parodyti tą knygelę, sudaryti programą ir surinkti sportuojančiųjų grupę. Bet kol kas per savo visas veiklas dar iki to neprisiruošiau.
Propaguoju plaukimą. Jis labai gerai mano rankai. Dar mėgstu dviratį nuo senų laikų. Beje, mes visi trys (sūnus Jokūbas ir vyras Jurgis) dar nusipirkom riedučius. Tikiuosi, kad traumų nebus, mes jau truputį važinėjom.
Buvau susitikusi su amerikiete, kuri sirgo krūties vėžiu. Ji sakė, kad po chemoterapijos daug bėgiojo ir sportavo, kad atgautų jėgas. Mano gydymas užsitęsė, nes man dar buvo papildomai vieni metai biologinės terapijos. Mano vienas mėgstamų sportų – kalnai. Pamenu, kad į patį mažiausią kalniuką aš lipau keturiomis. Nežinau, kaip kiti žmonės randa jėgų dideliems fiziniam krūviams po vėžio.
Visi man sako, kad aš greita ir energinga, bet galiu pasakyti, kad pusė to nebeliko. Aš buvau greitesnė. Bet gal tai ne liga, gal čia artėjantis keturiasdešimtmetis mane stabdo (juokiasi).
Sirgdama buvau įpratusi miegoti dieną. Man dabar to labai trūksta, tad savaitgaliais dažnai einu pietų pogulio.
Aš susimąsčiau apie tai, kad nereikia kontroliuoti gyvenimo, ką aš anksčiau labai mėgau daryti. Dabar aš jį paleidau. Pas mane viskas buvo suplanuota ir sudėta į visas įmanomas lentynas, aš išmokau pasitikėti pačiu gyvenimu. Nežinai, kas už posūkio yra, reikia laukti ir tikėtis geriausio, bet neplanuoti. Kiekvieną dieną atsibudus patiriu džiaugsmą, kad atsibudau, kad man nieko neskauda.
Kai galvoju apie mirtį ir paliekamą pėdsaką, visada suvokiu, kad Erikos Umbrasaitės pėdsakas bus toks mažas, palyginti su, pavyzdžiui, Mocarto. Tada tas susireikšminimas dėl pėdsakų palikimo atrodo juokingas. Ir mirti aš nebijau. Mirė daugybė didžių žmonių, neprotinga bijoti to, kas neišvengiama. Suvokimas, kad mirsiu, mane pažadino naujam gyvenimui.
Man operacijos metu, matyt, išoperavo ir ambicijas. Neliko tikslo palikti kokį nors pėdsaką. Mano pėdsakas yra mano sūnus Jokūbas. Ir mano tikslas dabar yra būti laimingai. Jeigu aš būsiu laiminga, aplink mane žmonės irgi bus laimingi. O laiminga aš būnu darydama kažką, kas man atrodo prasminga. Šiuo metu galiu jaustis labai laiminga pasodinusi gėlę, o ne įvykdžiusi kokį projektą, apie kurį kalbės visa Lietuva. Vieną dieną pasiėmiau laisvadienį ir sodinau gėles. Tai buvo labai gera emociškai diena. Išmokau vertinti kasdienybės stebuklą. Prasmė yra mažuose dalykuose. Kai esi sveikas, mažų dalykų nematai. Linkiu nesulaukus ligos išmokti džiaugtis mažais dalykais (nusišypso).
Lygiai po pusvalandžio išjungiu diktofoną, palinkiu Erikai geros ir stiprios sveikatos, neblėstančios geros nuotaikos ir eidama namo pamatau ant stogo du besišnekančius katinus.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Vaisingumo indikatorius BIOSELF - alternatyva kontraceptikams!
BIOSELF - tai kokybiškas, patikimas ir visiškai nekenksmingas prietaisas leidžiantis nustatyti vaisingą ir nevaisingą periodą Jūsų ciklo eigoje. BIOSELF - tai naujovė padedanti natūraliai planuoti šeimą. Kaina 499 litai.
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt