Kad galėtume atsakyti, kodėl kinta menstruacinis ciklas pasikeitus aplinkai, turime suprasti, kaip jis vyksta.
Normalios mėnesinės kartojasi kas 21–35 dienas (vidutiniškai kas 28 d.) ir tęsiasi iki 5 dienų. Moters lytinio ciklo metu periodiškai kinta kiaušidžių struktūra, lytinių hormonų kiekis kraujyje ir gimdos gleivinė.
• pirmoji – folikulinė – folikulo subrendimo;
• antroji – ovuliacijos – folikulo plyšimo ir kiaušinėlio išėjimo;
• trečioji – luteininė – geltonkūnio susidarymo fazė.
▪ smegenų žievė (centrinė nervų sistema),
▪ pogumburis,
▪ posmegeninė liauka,
▪ kiaušidės,
▪ gimdos gleivinė.
Taip pat ši mėnesinių reguliavimo sistema susijusi su kitomis sistemomis – endokrininėmis liaukomis (skydliauke, antinksčiais ir kt.), taip pat kepenimis, nes jie turi įtakos hormonų apykaitai.
Pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį, mėnesinių ciklas gali sutrikti.
Menstruacijų ciklą formuoja du pagrindiniai hormonai, kurie gaminami – posmegeninėje liaukoje. Jie vadinami gonadotropiniais hormonais. Tai – folikulus stimuliuojantis hormonas folitropinas (FSH), bei liuteinizuojamasis hormonas – liutropinas (LH).
Folitropinas (FSH) moterims skatina: 1. folikulų augimą, brendimą kiaušidėse; 2. kartu su lutropinu – ovuliaciją ir geltonkūnio susidarymą; 3. estrogenų sekreciją ir antrinių lytinių požymių vystymąsi (tai moteriškasis plaukuotumo tipas, moteriški lytiniai organai, mėnesinių ciklo reguliacija ir t.t.).
Liutropinas (LH) moters organizme skatina: 1. ovuliaciją; 2. geltonkūnio susidarymą; 3. estrogenų ir progesterono sintezę bei sekreciją. Jis išsiskiria visų moters lytinio ciklo fazių metu, tačiau daugiausiai – ovuliacijos metu. Po ovuliacijos, išėjus subrendusiam kiaušinėliui iš folikulo, jis virsta geltonkūniu, gaminančiu dar vieną hormoną – progesteroną. Jam veikiant, gimdos gleivinė parengiama priimti apvaisintą moteriškąją lytinę ląstelę, slopinami gimdos susitraukimai. Jei apvaisinimas neįvyksta, gimdos gleivinė atplyšta ir prasideda menstruacinis kraujavimas, kurio metu ji ir pasišalina iš organizmo.
Menstruacijų ciklo sutrikimus gali sukelti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai:
- psichologiniai stresai, nuovargis,
- psichinės ar nervų sistemos ligos,
- nesubalansuota mityba (badavimas),
- vitaminų stoka,
- intoksikacija įvairiomis medžiagomis,
- infekcinės ir kitos ligos,
- neteisingas kontraceptinių priemonių ar medikamentų vartojimas,
- aplinkos pasikeitimas ( klimato kaita, laikas).
Tai yra labai sudėtingas mechanizmas, vykstantis moters organizme, kurį veikia gonadotropiniai hormonai. Veikiant stipriems neigiamiems psichologinės kilmės veiksniams, pvz., baimei, išgąsčiui ir kt., gonadotropinių hormonų išskiriamas kiekis mažėja, tuomet moters lytinį ciklą gali slopinti ir menstruacijos gali visai išnykti arba prasidėti ne laiku. Moters lytinį ciklą slopina šie hormonai: endorfinai, dopaminas, kortizolis ir tiroidinai.
Mėnesinių sutrikimus gali nulemti tiek aukščiau minėtų hormonų kiekio pokyčiai kraujyje, tiek gyvenimo būdas. Stresas, kaip vienas iš neigiamų dirgiklių, gali paveikti pogumburį, kuris reguliuoja apetitą, emocijas, hormonus, reikalingus kiaušinėliui išlaisvinti. Taip pat yra žinoma, kad, jei kūno masė yra 20 proc. didesnė ar 5 – 15 proc. mažesnė nei norma, ciklas gali sutrikti. Taip įvyksta todėl, kad moteriškieji hormonai estrogenai yra gaminami ir riebalinėse ląstelėse. Antsvorio metu jų gaminama per daug, o sumažėjus svoriui – nepakankamai, dėl to kinta estrogenų ir kitų hormonų (ypač progesterono) kiekis, nulemiantis ciklo sutrikimą.
Kartais nutinka taip, kad išvykus į turistinę kelionę ar į kitas šalis, kurios yra kitose laiko juostose, kur kitoks klimatas mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Tai normalu, nes organizmas nebūna prisitaikęs prie naujų sąlygų – klimato, maisto ir pan., ir nereikia išsigąsti, turi praeiti šiek tiek laiko. Paprastai kito ciklo metu viskas savaime susitvarko.
Įdomu tai, kad sportininkėms įtemptos ištvermės treniruotės arba fizinis darbas gali sutrikdyti normalų ciklą. Paprastai moterys, kurioms pranyko menstruacijos, prabėga daugiau nei 50 km per savaitę, sveria mažiau nei 52 kg arba nuo užsiėmimų pradžios prarado daugiau nei 10 kg svorio, jos jaunesnės nei 25 m. ir niekada negimdė. Kodėl tik tokios priežastys veikia menstruacijų reguliarumą, šiuo metu nėra žinoma.
Mėnesinės yra natūralus reiškinys reguliuojamas hormonų, ir geriau į jį nesikišti. Taip, yra vaistų, kuriais galima mėnesines atitolinti, tačiau tai sukelia daug šalutinių poveikių. Mėnesinių ciklą galima sureguliuoti kontraceptinėmis priemonėmis. Taip pat yra įvairių liaudies medicinos patarimų, tačiau jais galime tik sumažinti kraujavimą arba padėti, jeigu jos vėluoja, o ne pagreitinti ar atitolinti mėnesinių ciklą.
• įvairios vaistažolių arbatos (trikertės žvaginės ir dirviniai asiūkliai mažina kraujavimą, paprastosios kraujažolės mažina spazmus. Baltažiedžių nortelių žiedai malšina skausmą per mėnesines, rasakilos turi sutraukiamųjų savybių). Pamėginkite 2 arbatinius šaukštelius kurios nors žolės užplikyti ¼ l verdančio vandens, leiskite 10 min. pritraukti, nukoškite. Gerti 1–2 dienas prieš numatomą mėnesinių pradžią 2 kartus per dieną.
• sultys (morkų);
• citrina – praskiestos vandeniu citrinų sultys stabdo kraujavimą, valo organizmą;
• taip pat šalti kompresai mažina kraujavimą.
• Tinka melisos arbata, užplikius du valgomuosius šaukštus stikline verdančio vandens, gerti kelis kartus per dieną.
• Pamėginkite raudonųjų burokėlių sultis.
• Vieną arbatinį šaukštelį krapų sėklų sutrinkite arba vieną valgomąjį šaukštą baziliko užpilkite stikline verdančio vandens ir perkoškite. Padeda, jei vėluoja mėnesinės.
...ir pasidarykite nėštumo testą.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę