Skausmas širdies plote – ne visuomet širdies skausmas

Skausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ną kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe-konsultante doc. Audrone Statkevičiene.
 

Širdies plotą duria, maudžia, spaudžia, veržia. Ar tai nesveikos širdies simptomai?
Iš tiesų visi išvardyti simptomai gąsdina pacientus ir atveda pas gydytoją. Tačiau dažniausiai šių skausmų priežastis susijusi ne su širdies, o su stuburo patologija. Mūsų stuburas sudarytas iš slankstelių, pro kurių tarpus pagal šonkaulio kraštą išeina nervų šakneles, juosiančios visą mūsų krūtinę – nuo nugaros iki krūtinkaulio. Būtent šių nervinių ląstelių užspaudimas ir sukelia dūrimą, spaudimą, maudimą ir pan.
Tad jau iš paciento pasakojimo kardiologas gali įtarti stuburo patologiją, tačiau visiškai atmesti širdies ligų negali, nes kartais ir vainikinių širdies kraujagyslių susiaurėjimai gali sukelti nemalonius jutimus kairėje krūtinės pusėje. Todėl visuomet rekomenduojama atlikti fizinio krūvio testą, t.y. veloergometrijos tyrimą. Jeigu širdies vainikinės kraujagyslės susiaurėjusios, veloergometrijos metu pro spindį siaurinančią aterosklerozinę plokštelę negali pratekėti pakankamas kraujo kiekis ir atsiranda pakitimų elektrokardiogramoje. Tada pacientas tiriamas toliau: jam atliekama vainikinių kraujagyslių angiografija (suleidus kontrastinės medžiagos vertinama kraujagyslių būklė). Siekiant įvertinti širdies raumens kameras, vožtuvų būklę, atliekama širdies echoskopija.
Širdis tabaluojasi, virpa, jaučiami širdies permušimai. Ar tai rimtos širdies ligos simptomai?
Širdis, nors sveria tik 300 g, per parą susitraukia apie 100 tūkst. kartų. Širdies būklė vertinama trimis aspektais: kaip veikia širdies ląstelės, širdies raumuo ir elektrinė širdies sistema. Pastaroji ir būna kalta dėl širdies permušimų.
Elektrinės ląstelės išdėstytos širdies raumenyje, o jų pagrindinė grupė vadinama sinusiniu mazgu. Esame sutverti taip, kad sinusinio mazgo ląstelės generuoja impulsą ir širdis susitraukia, po to pailsi, po to vėl susitraukia. Tačiau dėl nervų sistemos, kuri stipriai veikia minėto mazgo veiklą, ar įvairių persirgtų ligų (anginos, gripo ir kt.) širdies raumenyje gali susiformuoti maži jungiamojo audinio randeliai, kurie taip pat, kaip ir sinusinis mazgas, gali priversti širdį susitraukti. Tada pacientas jaučia, kad širdis tarsi nustojo plakti arba plaka dažniau. Bet išsigąsti dėl to nereikėtų, aišku, jeigu šie permušimai kartojasi nedažnai. Atliktas klinikinis tyrimas su 10 tūkst. sveikų žmonių, kuriems specialiu aparatu visą parą stebėta širdies veikla, įrodė, kad net 98 proc. tiriamųjų buvo užregistruoti širdies ritmo sutrikimai.


Fizinio krūvio metu širdis labai smarkiai daužosi į krūtinę, tarsi nori iššokti. Ar tai normalu?
Taip, nes fizinio krūvio metu padidėja maistinių medžiagų poreikis, dėl to širdis intensyviau varinėja kraują, dažniau ir stipriau susitraukinėja. Tačiau nustojus dirbti, nurimsta ir širdis. Tiesa, tokius simptomus gali jausti ir sergantieji skydliaukės patologija, todėl, reikalui esant, pacientas gali būti nusiųstas pas endokrinologą.
Persirgusi miokardo infarktu moteris sako, kad atlikdama įprastus darbus, netgi gana sunkius, jokių širdies simptomų nejaučia. Tačiau jei tik ima nerimauti, išgyventi, kad ir dėl gerų dalykų, pvz., laukia svečių, iš karto ima jausti širdį. Ar tai gali būti pavojinga?
Miokardo infarktas – tai būklė, kai kraujagyslę užkemša krešulys ir žemiau jos esančios širdies vietos negauna mitybos. Gydymo metu infarkto pažeista širdies vieta surandėja, ir žmogus jaučiasi gerai. Kita vertus, tikimybė, kad nedidelės aterosklerozinės plokštelės gali būti ir kitose kraujagyslėse, išlieka. Todėl jeigu susijaudinus atsiranda nemalonūs jutimai, galima įtarti, kad tai sukelia kitų kraujagyslių susiaurėjimai, dėl ko kraujas negali pratekėti iki visų širdies vietų. Todėl visiems pacientams, patyrusiems miokardo infarktą, kuriems nebuvo atlikta vainikinių arterijų koronografija, rekomenduojama ją atlikti per metus po infarkto. Tuomet bus įvertinta kitų širdies kraujagyslių būklė (yra susiaurėjimai ar ne) ir paskirtas atitinkamas gydymas.
Kad nemalonus pojūčiai širdies plote atsiranda ne fizinio krūvio metu, o susijaudinus, įtakos turi ir kitos organizmo savybės: kraujagyslių susiaurėjimą, spazmus sukelia ir emocijos, tada širdis mažiau aprūpinama krauju, ir tai gali lemti nemalonius jutimus.
Visą dieną skauda širdies plotą. Kiek gali trukti tikrieji širdies skausmai?
Jeigu skausmas trunka visą dieną, greičiausiai tai ne dėl širdies ligų, nes kraujagyslių susiaurėjimo nulemtas skausmas paprastai trunka apie 15–20 min. Jeigu labai stipriai skauda ilgiau nei 30 min., įtariamais miokardo infarktas, dažniausiai žmonės visuomet kviečia medikus, nes skausmas būna nepakeliamas. O jeigu skausmas trunka ilgai, bet jį galima kentėti, veikiausiai jo kaltininkas ne širdis.
Tirpsta ranka, ypač kairė ir ypač naktį. Ar tai pavojinga?
Dėl to taip pat greičiausiai kaltas stuburas, nes užspaudžiamos kakle esančios nervų šaknelės, kurios inervuoja rankas, ir jos pradeda tirpti.
Fiziškai dirbant ar sportuojant arterinis kraujo spaudimas padidėja. Iki kokios ribos padidėjimas yra norma? Kaip greitai kraujospūdis turėtų normalizuotis?
Dirbant fizinį darbą organizmui reikia daugiau maistinių medžiagų, o kad jos pasiektų visus organus, kraujagyslės susiaurėja, o širdis stengiasi stipriau išstumti kraują, kad jis tas maistines medžiagas išnešiotų po visą organizmą. Tad jeigu darbo metu sistolinis (viršutinis) spaudimas padidėja iki 160–170 mmHg, tai normalu. O jei pakyla daugiau nei 200 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją. Manoma, kad per pusvalandį kraujospūdis turėtų tapti normalus.
Kaip tuomet skauda širdį? Kokie simptomai grėsmingi ir turėtų priversti kreiptis į medikus nedelsiant?
Tipiškas angininis (stenokardinis) skausmas, kurį nulemia vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas ir nepakankamas širdies aprūpinimas deguonimi, pasireiškia spaudimu ne širdies plote, o už krūtinkaulio (rodydami skausmo vietą, pacientai uždeda plaštaką ant krūtinės). Šis skausmas siejamas su fiziniu ar emociniu krūviu, gali kilti į gerklę, plisti į apatinį žandikaulį, žmogų išpila šaltas prakaitas, atsiranda mirties baimė. Atsiradus šiems simptomams, kuriuos, beje, pacientai neretai priskiria skrandžio ar stemplės ligoms, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar sveikas žmogus gali staiga mirti dėl širdies ligos?
Deja, gali. Paaiškėjo, kad širdies kraujagyslės gali būti pažeistos aterosklerozinių plokštelių, tačiau organizmas gali būti prie to prisitaikęs, širdies mitybą užtikrinta, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas. Tačiau staigus emocinis ar fizinis krūvis gali sukelti kad ir nedidelės plokštelės įplyšimą, dėl ko kraujo krešulys gali užkimšti kraujagyslės spindį. Dėl to sutrinka širdies veikla, atsiranda skilvelių virpėjimai, pacientą gali ištikti klinikinė mirtis, ir galiausiai jis gali staiga mirti. Tai svarbi pasaulinė problema, kuri nėra išspręsta. Todėl visi žmonės kviečiami nuolat profilaktiškai tikrinti kraujagyslių būklę, o visuomenė turėtų būti mokoma, kaip taisyklingai atlikti išorinį širdies masažą, nes net 40 proc. patyrusiųjų miokardą pradžioje gali ištikti klinikinė mirtis.
Dėkojame už pokalbį

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai