Išeminės širdies ligos gydymo naujovės

Sergančiųjų išemine širdies liga – krūtinės angina, miokardo infarktu pasaulyje kol kas nemažėja. Todėl reikia vis daugiau pastangų šios ligos rizikos veiksniams išaiškinti, kad būtų galima užkirsti jai kelią.
 

Seniai žinomi ir naujai išaiškinti rizikos veiksniai


Dabartiniu metu akcentuojami tokie rizikos veiksniai, kaip cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, žinomi jau senokai. Jie buvo nustatyti ilgą laiką sekant žmones, stebint, kas svarbiausia vystantis išeminei širdies ligai. Žinios apie rizikos veiksnius platinamos mūsų visuomenėje, mokoma sveikos gyvensenos, sudaromos piliečių visuomenės sveikatinimo programos, kadangi lengviau išvengti ligos negu ją gydyti.
Vystantis naujausioms technologijoms, atkreiptas dėmesys į naujai išaiškintus rizikos veiksnius, tarp jų labai lengvai patikrinamą ir įvertinamą tiek gydytojų, tiek pačių žmonių – širdies susitraukimų dažnį ramybės ir fizinio krūvio metu. Tam reikia suskaičiuoti pulsą – širdies susitraukimų dažnį per minutę. Taip paprasčiausiu būdu sprendžiama apie mūsų širdies darbą, galimus jo sutrikimus: ar pakankamai sveikas širdies raumuo ir ar pakankamai tą raumenį valdo širdyje esanti speciali „elektrinė sistema“.
Optimalus širdies susitraukimų dažnis ramybės metu yra 60–80 kartų per minutę.
 

Kaip dirba mūsų širdis?


Kad širdies raumuo galėtų dirbti visavertiškai, jis privalo būti aprūpintas deguonimi. Aprūpinimą atlieka dvi pagrindinės kraujagyslės, vadinamos vainikinėmis arterijomis. Jos tarsi vainikas apgaubia visas širdies raumens vietas ir pasiskirsto į smulkias šakeles. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių.
Širdies raumuo turi specialią elektrinę širdies sistemą, nulemiančią širdies raumens susitraukimą. Širdies raumens dešiniajame prieširdyje yra specialių širdies ląstelių grupė, vadinama sinusiniu mazgu. Ji tam tikru laiko dažnumu generuoja elektros impulsą, kuris sudaro galimybę širdžiai susitraukti. Įvyksta širdies raumens sistolė – susitraukęs širdies raumuo išmeta kraują į aortą, o iš ten į visas organizmo arterines kraujagysles, nunešančias deguonį organizmui. „Atidirbęs kraujas“, surinkęs iš organizmo šlakines medžiagas, greta arterijų esančiomis venomis grąžinamas į širdį, pervaromas pro plaučius ir vėl prisikaupia deguonies. Ciklas kartojasi. Širdžiai susitraukus ir išmetus deguonies prisotintą kraują, ji tarsi pailsi kitos fazė, vadinamos diastole, metu. Po poilsio – diastolės – savaime vėl aktyvuojasi širdies specialios ląstelės – sinusinis mazgas, ir vėl kartojasi širdies susitraukimo fazė. Širdis kiekvieno ciklo metu pervaro 60–80 ml kraujo, taigi 3–6 litrus kraujo per minutę. Fizinio darbo ar emocinio streso metu šis kiekis gali padidėti 6–8 kartus.
Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp širdies susitraukimų dažnio ir širdies ligų, tarp jų ir išeminės širdies ligos.
 

Pirmi pastebėjimai apie širdies darbą – gyvūnų pasaulyje


Stebint gyvūnus paaiškėjo įdomus dalykas – kuo mažesnis gyvūnas, tuo dažniau susitraukia jo širdis. Palyginkime du gramus sveriantį kirstuką su baltuoju banginiu, sveriančiu daugiau 100 000 kg. Milijonus kartų skiriasi jų kūno masė, širdies dydis, širdies ciklo metu išmetamo kraujo kiekis per minutę, bendras deguonies suvartojimas ir pasigaminimas adenozintrifosfato kiekis (širdies maisto susitraukimui užtikrinti). Tie procesai vyksta širdies dažnio susitraukimo sąskaita. Kirstuko širdis sveria 12 mg, baltojo banginio 600 kg, taigi per minutę širdžiai reikalingai energijai pagaminti kirstuko širdis susitraukia 1000 kartų, baltojo banginio – tik 6 kartus (skirtumas 170 kartų). Dažnai susitraukdama, širdis išsieikvoja, ir kirstukas gyvena tik 1 metus, o baltasis banginis – 118 metų. Kirstuko ir banginio bendras deguonies suvartojimas per gyvenimą beveik nesiskiria, siekia apie 35 000 litrų kilogramui per kirstuko gyvenimo trukmę ir 39 300 litrus kilogramui per banginio gyvenimą (skirtumas tik 1,1 karto).
Žmogus – taip pat žinduolis, todėl atkreiptas dėmesys į žmogaus širdies susitraukimų dažnį ir išeminės širdies ligos pasireiškimą.
 

Retesni širdies susitraukimai atitolina jos susidėvėjimą


Mokslininkai nustatė, kad, jau gimdami, atsižvelgiant į mūsų genetines savybes, mes turime polinkį į retesnį arba dažnesnį širdies ritmą. Jį dalinai keičia mūsų gyvenimo sąlygos: mityba, nerviniai stresai, fizinis treniravimasis.


Atliekant tolesnius mokslinius darbus, paaiškėjo, kad dažnas širdies susitraukimų dažnis ramybės metu, siekiantis 80–90 kartų per minutę, yra papildomas rizikos veiksnys išeminei širdies ligai – stabiliajai krūtinės anginai, miokardo infarktui – išsivystyti. Jau sergantiems išemine širdies liga optimalus širdies susitraukimų dažnis yra 55-60 kartų per minutę. Dažniau susitraukiant širdžiai, trumpėja jos ramybės epizodas – diastolė, kurios metu krauju aprūpinamos pačios vainikinės širdies kraujagyslės, atnešančios deguonį į širdį. Dažniau susitraukiant širdžiai, kraujui greičiau tekant, lengviau pažeidžiamas vidinis kraujagyslės dangalas, vadinamas endoteliu, atskiriantis kraują nuo pačios kraujagyslės. Ant pažeisto paviršiaus lengviau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis ir formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios vainikinių kraujagyslių spindį ir neleidžiančios kraujui laisvai be kliūčių tekėti vainikinėmis kraujagyslėmis.
Susidaro įspūdis, kad padidėjęs ramybės metu širdies susitraukimo dažnis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, ligonio amžius, vyriška lytis, cukrinis diabetas, antsvoris – tai lyg kompleksas genetinių specifinių savybių, kartu su plačiai paplitusiais aplinkos nulemtais rizikos veiksniais (rūkymu, dietos pažeidimu ir kitais) skatina išeminės širdies ligos vystymąsi. Kyla klausimas, gal reikia retinti širdies susitraukimų dažnį dar nesergantiems žmonėms. Gal tai, kaip ir kitų rizikos veiksnių korekcija, pailgintų gyvenimą? Gal ramybės metu širdies susitraukimo dažnio retinimas padėtų realybe paversti amžinos jaunystės mitą? Juk, beta adrenoblokatorių grupės vaistais retindami širdies susitraukimo dažnį ramybės metu, pailginame gyvenimą persirgusiems ūminiu miokardo infarktu. Veikimo mechanizmas toks: retinamas susitraukimo dažnis, mažėja deguonies pareikalavimas, pailgėja širdies poilsio laikas – diastolė, pagerėja vidinių širdies raumens sluoksnių kraujotaka, rečiau plyšta aterosklerozinė plokštelė vainikinėje arterijoje. Panašų poveikį turi ir kai kurie kalcio kanalų blokatoriai.
Šios medikamentų grupės žinomos jau seniai ir plačiai vartojamos pacientams, sergantiems stabiliąja krūtinės angina, miokardo infarktu, gydyti. Tačiau šių grupių medikamentai ne visada veiksmingi.
 

Naujieji vaistai saugiai priverčia širdį dirbti taupiau


Mokslininkams kilo mintis plačiau patyrinėti specifines širdies ląstelių automatiką reguliuojančias ląsteles, lemiančias mūsų širdies susitraukimų dažnį. Ilgalaikių tyrimų metu panaudojant įvairius gyvūnų modelius paaiškėjo, kad specialiose elektrinėse – sinusinio mazgo ląstelėse yra tam tikri kanalai, kuriuos užblokavus, galima suretinti širdies susitraukimų dažnį, pailginti širdies raumens ramybės periodą – diastolę ir leisti širdžiai dirbti ekonomiškiau. Kita vertus, naujų vaistų grupė neturi neigiamo poveikio visai elektrinei širdies sistemai, neblogina širdies raumens susitraukiamosios jėgos, nemažina arterinio kraujo spaudimo. Nauja vaistų grupė pavadinta If inhibitoriais (blokatoriais) – ivabradinu. Jų jau yra mūsų vaistinėse (Procoralan pavadinimu).
Ivabradinas, retindamas širdies susitraukimų dažnį, priverčia širdį dirbti taupiau, sumažėja deguonies pareikalavimas širdžiai, vienu širdies susitraukimu galima išstumti į organizmą didesnį kraujo kiekį. Kartu sudaromos sąlygos per ramybės periodą – diastolę širdžiai geriau pailsėti ir pačiai lengviau apsirūpinti krauju. Naujos grupės vaistai neturi daugelio šalutinių poveikių: nemažina arterinio kraujo spaudimo, nesukelia depresijos, impotencijos, neblogina gretutinių plaučių ligų būklės. Tinka pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kojų kraujagyslių ateroskleroze. Vartojantieji ivabradiną ligoniai džiaugiasi, kad suretėja krūtinės anginos priepuolių skaičius, pagerėja fizinio krūvio tolerancija ir darbingumas. Šis vaistas gali būti skiriamas ir derinant su kitais vaistais.
Daug metų dirbdama gydytoja kardiologijos skyriuje su ligoniais, sergančiais išemine širdies liga, jau turėjau galimybę įsitikinti šio medikamento efektyvumu. Manau, kad mūsų ligoniai, vartoję šio vaisto, irgi jau turi nuomonę apie jį, yra įsitikinę jo veiksmingumu.
 

Išsaugoti sveikatą padės mūsų pačių požiūris


Taigi farmacijos pramonė daug daro mūsų sveikatos labui. Dirba didelė mokslininkų chemikų, gydytojų armija, išrandama naujų vaistų su nauju poveikiu mūsų organizmui. Tačiau nepamirštu pabrėžti, kad ne „daugialypė, iš visokių medikamentų suformuota tabletė“ išsaugos sveikatą, pagerins gyvenimo kokybę, o mūsų pačių požiūris ir investicijos į rizikos veiksnių korekciją: tinkama mityba, fizinis aktyvumas, arterinio kraujospūdžio reguliavimas, metimas rūkyti, be saiko vartoti alkoholinius gėrimus, koreguoti antsvorį.
Jei su tuo nesusidorojame patys, mums į talką ateis mūsų šeimos gydytojai, kardiologai, kurie seka naujausius mokslo pasiekimus pasaulyje ir stengiasi padėti jums, mūsų gerbiami pacientai.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai