Išgirdę vėžio diagnozę būname ištikti šoko. Visi planai, kurių turėjome, tolsta, nes staiga priartėja sunki liga, kuri daugelio akyse asocijuojasi su mirtimi. Dažnai apima baimė, pyktis ar apmaudas. Gąsdina nežinomybė, ji griauna pagrindą po kojomis: kas manęs laukia? ar aš pasveiksiu? ar man skaudės? kas vyksta mano organizme? ar būsiu tinkamai gydomas? Tai klausimai, kurie sukasi sergančiojo galvoje. Tad kuo daugiau sužinosime apie savo ligą, gydymo būdus ir gyvenimą po gydymo, tuo labiau emocinė įtampa silpnės. Galbūt iš karto visos informacijos nepajėgsime suvokti, bet nesirūpinkime, dar turėsime progos apie viską pakalbėti. Svarbu, nebijoti klausti, aiškintis ir aktyviai dalyvauti gydymo procese. Šis straipsnių ciklas parengtas tiems, kuriems diagnozuota mielominė liga (mieloma), jų šeimos nariams ir draugams.
Mieloma: simptomai ir priežastys
Dažna liga
Nors daugeliui ligos pavadinimas „mieloma“ gali pasirodyti negirdėtas, tačiau mielominė liga yra viena dažniausių iš kraujo vėžių formų. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (PSO padalinys) duomenimis, tai yra antra pagal paplitimą kraujo vėžinė liga, dažniau sergama tik ne Hodžkino limfoma. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 120 naujų mielomos atvejų, suserga apytiksliai 4 iš 100000 gyventojų. Dažniausiai serga vyresni nei 40 metų žmonės, o sergamumas piką pasiekia apie šešiasdešimtuosius gyvenimo metus. Vyrai serga kiek dažniau nei moterys (santykis 1.4/1).
Liga vystosi kaulų čiulpuose
Mieloma (dauginė mieloma arba mielomatozė) – tai plazminių ląstelių, aptinkamų kaulų čiulpuose, piktybinė liga. Kaulų čiulpai – sudedamoji kaulų dalis, jie skirstomi į raudonuosius ir geltonuosius. Raudonieji kaulų čiulpai gamina daugumą kraujo elementų (eritrocitus, leukocitus ir trombocitus). Kuo organizmas jaunesnis, tuo raudonųjų kaulų čiulpų yra daugiau. Kaulų čiulpai yra plokščiuosiuose ir ilguosiuose kauluose, jie užpildo akytąją kaulo dalį.
Sergant mieloma, skirtingai negu kitų navikų atveju, dažniausiai auglys nesiformuoja. Mielomos atveju piktos ląstelės tiesiog pasklinda visų kaulų čiulpuose, todėl ši liga dažnai vadinama daugine mieloma. O kadangi plazminės ląstelės randamos kaulų čiulpuose, liga dar vadinama piktybine kaulų čiulpų liga. Dažniausiai liga pažeidžia spongiozinius kaulus, turinčius raudonųjų kaulų čiulpų, – slankstelius, šonkaulius.
Esminis visų vėžinių ligų požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir jų sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius, sveikas ląsteles, išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Sergant mieloma, nekontroliuojamai dauginasi plazminės ląstelės. Normalios plazminės ląstelės – tai leukocitai, gaminantys antikūnus (dar vadinamus imunoglobulinais), kurie padeda kovoti su infekcija. Nekontroliuojamai dauginantis plazminėms ląstelėms, kartu gaminama ir per daug antikūnų, kurie organizmui nėra reikalingi, nes, pradėję piktybėti, jie svarbios apsaugos nuo infekcijų funkcijos neatlieka, kadangi dalijasi nesubrendę.
Kodėl susergama?
Kodėl susergama mieloma, kaip ir kitomis vėžio formomis, tikslios priežastys nėra gerai žinomos. Manoma, kad svarbūs veiksniai, skatinantys jos pasireiškimą, yra kai kurios cheminės medžiagos, radiacija, virusai ir nusilpusi imuninė sistema. Tikėtina, kad mielominė liga išsivysto, kai žmogų veikia vienas iš veiksnių ar keli iš karto. Labai retai pasitaiko, kad mielomine liga serga keli šeimos nariai, tokia tikimybė yra labai maža, ir šiuo metu nėra tyrimų, patvirtinančių paveldimą polinkį sirgti šia liga. Net ir tais atvejais, kai mielomine liga serga daugiau negu vienas šeimos narys, tai veikiau lemia aplinkos veiksniai.
Mielominės ligos simptomai: ar būtinai pasireikš visi?
Ligos pradžioje jokių simptomų nebūna. Vėliau mielominė liga gali pasireikšti įvairiai. Vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų – skausmas. Dažniausiai skauda juosmens ar strėnų srityje, krūtinės ląstos kaulus ir šlaunikaulius.
Skausmas atsiranda dėl to, kad kaulus pažeidžia ir defektus sukelia kaulų čiulpuose esančios navikinių ląstelių sankaupos, dėl to kaulai irsta, tampa trapūs, linkę greitai lūžti. Paprastai lūžta stuburas ir šonkauliai, o patį pažeisto kaulo lūžį gali sukelti net nedidelis spaudimas ar sužeidimas. Kitas dalykas, kad kai pažeidžiami kaulai, į kraują patenka per daug kalcio, dėl ko vystosi hiperkalcemija. Hiperkalcemijos simptomai: troškulys, pykinimas, vėmimas, vangumas, svaigulys ir/arba vidurių užkietėjimas.
Sergantieji mieloma dažnai skundžiasi nuovargiu, kurį gali nulemti arba pati liga, arba jos sukeltos komplikacijos. Nuovargio padariniai skirtingai pasireiškia kiekvienam žmogui, atskirais ligos eigos tarpsniais, tad kartais nuovargis gali būti nedidelis, o kartais – labai trukdantis. Dėl to gali sutrikti kasdienė žmogaus veikla, miegas ir apetitas, o visa tai atsiliepia tam, kaip jūs jaučiatės ir mąstote.
Kitas ligos simptomas susijęs su kaulų čiulpų nepakankamumo problema. Priminsime, kad suaugusio žmogaus organizme beveik visi eritrocitai, leukocitai ir trombocitai yra gaminami kaulų čiulpuose. Eritrocituose yra baltymas hemoglobinas, kuris perneša deguonį po visą kūną. Leukocitai padeda organizmui įveikti infekciją. Trombocitai yra maži kraujo elementai, nuo kurių priklauso kraujo krešėjimas. Tačiau dėl navikinio proceso kaulų čiulpuose jų funkcija sutrinka, todėl sumažėja visų kraujo ląstelių – eritrocitų, leukocitų ir trombocitų gamyba. Kai kraujyje per mažai eritrocitų, būna per mažai ir hemoglobino, tai sukelia mažakraujystę (anemiją), dėl kurios jaučiamas nuovargis ir silpnumas. Kai kraujyje per mažai leukocitų, svarbių gerai imuninės sistemos veiklai, greičiau susergama infekcinėmis ligomis. Kai kraujyje per mažai trombocitų, sunku sulaikyti kraujavimą, ir savaime atsiranda kraujosruvų.
Be to, sergant mieloma gali pasireikšti inkstų veiklos sutrikimai. Inkstams gali pakenkti mielominių ląstelių gaminamas patologinis baltymas ir kitos ligos sukeltos komplikacijos, tokios kaip dehidratacija arba didelė kalcio koncentracija kraujyje, arba kai kurie vaistai.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad mieloma yra piktybinė plazminių ląstelių liga, kuriai būdinga: 1) anemija; 2) kaulų struktūros pažeidimų (osteolizės) židiniai ir skausmai; 3) hiperkalcemija; 4) inkstų nepakankamumas. Tačiau svarbu žinoti, kad ne kiekvienas ligonis patirs visus simptomus, užtat visus juos galima veiksmingai gydyti.
Didesnė stadija nėra sunkesnė prognozė
Mieloma skirstoma į tris stadijas:
Kadangi pastaruoju metu mielominės ligos gydymas tampa vis efektyvesnis ir sparčiai progresuoja, didesnė ligos stadija ne visada reiškia blogesnę ligos prognozę. Mielominės ligos atveju stadija daugiausiai atspindi ligos biologinį aktyvumą, ir didesnė ligos stadija nerodo, kad liga buvo užleista ar diagnozuota pavėluotai.
Mielominę ligą galima sėkmingai gydyti sustabdant jos progresavimą, kontroliuojant simptomus ir pagerinant gyvenimo kokybę, tačiau iš esmės liga nėra visiškai išgydoma. Net ir po sėkmingo gydymo pacientams reikės reguliariai tikrinti sveikatą, nes liga gali atsinaujinti.
Jei netikit diagnoze
Jei nenorite patikėti ligos diagnoze arba jau priėmėte ligą, tačiau norite įsitikinti, kad visi galimi gydymo būdai buvo apsvarstyti, galite kreiptis papildomos konsultacijos. Dauguma gydytojų mielai sutinka, kad būtų gauta papildoma konsultacija. Turite prašyti papildomos konsultacijos be dvejonių, kad tai gali įžeisti gydytoją. Gydantis specialistas ar šeimos gydytojas sutiks organizuoti priėmimą pas kitą gydytoją (paprastai konsultantą hematologą).
Esminė informacija apie mielominę ligą
Naudingi patarimai einant pas gydytoją