Metabolinis sindromas ir rūkymas – mirtinas derinys širdžiai

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo priežastis išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Vystantis urbanizacijai, keičiantis gyvenimo būdui, sergamumas jomis dažnėja. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 17 mln. žmonių. Tai skatina nagrinėti šių ligų rizikos veiksnius.
 

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų daugelį metų užima pirmą vietą. Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių tyrimai pasaulyje pereina į aukštesnę pakopą, kurios pagrindas yra jų savitarpio priklausomumo ir kompleksinio poveikio tyrimai. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojų viena iš mokslinės veiklos krypčių yra vertinti rizikos veiksnių, tarp jų metabolinio sindromo ir rūkymo, įtaką išeminės širdies ligos (IŠL) pasireiškimui ir progresavimui.

 

Viena cigaretė per dieną – ar tai gali pakenkti?


Reguliariai rūkančiu žmogumi laikomas tas, kuris surūko bent po vieną cigaretę per dieną. Nustoti rūkyti naudinga bet kuriuo metu, kadangi neberūkant rizika susirgti IŠL yra beveik tokia pati kaip niekada nerūkusiems.
 

Metabolinis sindromas – dažnas ir pavojingas


Medicinos mokslo literatūroje vis daugiau pateikiama duomenų, kad metabolinis sindromas, kuris yra metabolizmo sutrikimų spektrą jungiantis rizikos veiksnys, reikšmingai didina IŠL bei ankstyvos mirties riziką. Profilaktinės patikros, atliktos 2001-2002 m., vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenimis, kas penktam vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrui buvo nustatytas metabolinis sindromas. Siekiant sumažinti metabolinio sindromo paplitimą, rekomenduojama kasdieninėje praktikoje aktyviai ieškoti sindromui būdingų požymių ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias šių rizikos veiksnių paplitimą. Žmonėms, kurie yra nutukę, jeigu jiems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, labai svarbu ištirti ir kitus rodiklius, susijusius su šiuo sindromu. Patvirtinimui dar reikėtų atlikti gliukozės ir lipidų (trigliceridų ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) tyrimus kraujo serume. Kad šie biocheminiai tyrimai būtų objektyvus, tiriamieji prieš tyrimą turėtų būti nevalgę bent 12 valandų.
 

Abiejų veiksnių įtaka – neabejotina


Metabolinis sindromas ir rūkymas – tai du nepriklausomi rizikos veiksniai, turintys įtakos IŠL pasireiškimui ir progresavimui. Metabolinis sindromas, kaip individualių rizikos veiksnių (nutukimo, hiperglikemijos, aterogeninės dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos) kompleksas, reikšmingai didina IŠL riziką ir didėjant metabolinio sindromo komponentų skaičiui, ši rizika didėja. Rūkymo žala organizmui yra tiesiogiai susijusi su pažeidimais, kuriuos sukelia oksidacinis stresas. Tabako dūmuose yra daug toksinių junginių, tarp jų ir laisvųjų radikalų, sukeliančių kraujagyslių pažeidimus. Tokiu būdu, rūkantiesiems didėja aterosklerozės rizika, dažniau pasireiškia dislipidemija, rūkymas turi neigiamos įtakos arteriniam kraujo spaudimui, spazmuoja kraujagysles.


Įvertinant vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrų sergamumo IŠL ryšį su metaboliniu sindromu ir rūkymo įpročiais, išanalizuoti profilaktinės patikros, kurią atliko KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenis. Analizei panaudoti 408 45-64 metų Kauno vyrų, kurie buvo ištirti 2001-2002 m. tyrimo duomenis. IŠL diagnozuota remiantis šiais epidemiologiniais kriterijais: persirgtas miokardo infarktas, nustatyta įtampos krūtinės angina ir išeminiai pokyčiai elektrokardiogramoje. Metabolinis sindromas pagal ATP III kriterijus diagnozuotas asmenims, kuriems nustatyti trys ar daugiau iš penkių požymių: padidėjęs arterinis kraujospūdis, pilvinio tipo nutukimas, sutrikusi gliukozės reguliacija, padidėjusi trigliceridų koncentracija, maža DTL cholesterolio koncentracija. Rūkymo įpročiai tirti apklausos būdu. Jei žmogus surūkydavo bent po vieną cigaretę per dieną – laikytas kaip reguliariai rūkantis.
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45-64 m. vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, galimybė susirgti IŠL buvo 2 kartus didesnė, palyginus su vyrais, kuriems nerasta šio sindromo. Reguliariai rūkantys ir metusieji rūkyti vyrai dažniau sirgo IŠL, palyginti su vyrais, kurie niekada nerūkė. Įvertinus abiejų šių rizikos veiksnių kompleksinę įtaką IŠL pasireiškimui nustatyta, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas ir jie dar reguliariai rūkė, galimybė susirgti IŠL buvo 3,6 kartus didesnė, palyginus su niekada nerūkiusiais vyrais, kuriems nerasta šio sindromo.
 

Rūkymas ir metabolinis sindromas – dažni rizikos veiksniai


Atlikus dviejų profilaktinių patikrų tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad tarp 1992-1993 m. ištirtų 359 Kauno vyrų ir 2001-2002 m. ištirtų 408 Kauno vyrų (45-64 metų) IŠL dažnis reikšmingai nesiskyrė (apie 17 proc.). Metabolinio sindromo dažnis taip pat reikšmingai nesiskyrė, tačiau neramina tai, kad per 10 metų reikšmingai padidėjo pilvinio tipo nutukimas kuris sąlygoja, kito metabolinio sindromo komponento – trigliceridų koncentracijos padidėjimą. Per 10 metų reikšmingai padidėjo reguliariai rūkančių vyrų dažnis (1,5 karto). Kaip rodo 2001-2002 m. profilaktinės patikros tyrimo duomenų analizė, IŠL dažniausiai pasireiškė rūkantiems vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas (32,3 proc.), o kardiovaskulinių problemų turėjo nerūkantys vyrai, kuriems nerasta metabolinio sindromo (11,6 proc.). Taigi, jei žmogus yra rūkantis ir kartu nustatytas metabolinis sindromas, IŠL dažnis ypatingai padidėja.
Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, jog žmonėms, kurie rūko ar metė rūkyti, yra labai svarbu atlikti sveikatos tyrimus, kurie leistų nustatyti ar paneigti metabolinį sindromą. Tai suteiktų galimybę įvertinti, kokia išeminės širdies ligos rizika, ir taikyti jiems prevencijos priemones.
Rūkymas ir metabolinis sindromas – tai du rizikos veiksniai, kurie gali būti pakeičiami ir gerai kontroliuojami mūsų pačių. Todėl pradėkime rūpintis savo sveikata jau šiandien!
 

Viena cigaretė per dieną – ar tai gali pakenkti?


Reguliariai rūkančiu žmogumi laikomas tas, kuris surūko bent po vieną cigaretę per dieną. Nustoti rūkyti naudinga bet kuriuo metu, kadangi neberūkant rizika susirgti IŠL yra beveik tokia pati kaip niekada nerūkusiems.
 

Metabolinis sindromas – dažnas ir pavojingas


Medicinos mokslo literatūroje vis daugiau pateikiama duomenų, kad metabolinis sindromas, kuris yra metabolizmo sutrikimų spektrą jungiantis rizikos veiksnys, reikšmingai didina IŠL bei ankstyvos mirties riziką. Profilaktinės patikros, atliktos 2001-2002 m., vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenimis, kas penktam vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrui buvo nustatytas metabolinis sindromas. Siekiant sumažinti metabolinio sindromo paplitimą, rekomenduojama kasdieninėje praktikoje aktyviai ieškoti sindromui būdingų požymių ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias šių rizikos veiksnių paplitimą. Žmonėms, kurie yra nutukę, jeigu jiems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, labai svarbu ištirti ir kitus rodiklius, susijusius su šiuo sindromu. Patvirtinimui dar reikėtų atlikti gliukozės ir lipidų (trigliceridų ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) tyrimus kraujo serume. Kad šie biocheminiai tyrimai būtų objektyvus, tiriamieji prieš tyrimą turėtų būti nevalgę bent 12 valandų.
 

Abiejų veiksnių įtaka – neabejotina


Metabolinis sindromas ir rūkymas – tai du nepriklausomi rizikos veiksniai, turintys įtakos IŠL pasireiškimui ir progresavimui. Metabolinis sindromas, kaip individualių rizikos veiksnių (nutukimo, hiperglikemijos, aterogeninės dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos) kompleksas, reikšmingai didina IŠL riziką ir didėjant metabolinio sindromo komponentų skaičiui, ši rizika didėja. Rūkymo žala organizmui yra tiesiogiai susijusi su pažeidimais, kuriuos sukelia oksidacinis stresas. Tabako dūmuose yra daug toksinių junginių, tarp jų ir laisvųjų radikalų, sukeliančių kraujagyslių pažeidimus. Tokiu būdu, rūkantiesiems didėja aterosklerozės rizika, dažniau pasireiškia dislipidemija, rūkymas turi neigiamos įtakos arteriniam kraujo spaudimui, spazmuoja kraujagysles.
Įvertinant vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrų sergamumo IŠL ryšį su metaboliniu sindromu ir rūkymo įpročiais, išanalizuoti profilaktinės patikros, kurią atliko KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenis. Analizei panaudoti 408 45-64 metų Kauno vyrų, kurie buvo ištirti 2001-2002 m. tyrimo duomenis. IŠL diagnozuota remiantis šiais epidemiologiniais kriterijais: persirgtas miokardo infarktas, nustatyta įtampos krūtinės angina ir išeminiai pokyčiai elektrokardiogramoje. Metabolinis sindromas pagal ATP III kriterijus diagnozuotas asmenims, kuriems nustatyti trys ar daugiau iš penkių požymių: padidėjęs arterinis kraujospūdis, pilvinio tipo nutukimas, sutrikusi gliukozės reguliacija, padidėjusi trigliceridų koncentracija, maža DTL cholesterolio koncentracija. Rūkymo įpročiai tirti apklausos būdu. Jei žmogus surūkydavo bent po vieną cigaretę per dieną – laikytas kaip reguliariai rūkantis.
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45-64 m. vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, galimybė susirgti IŠL buvo 2 kartus didesnė, palyginus su vyrais, kuriems nerasta šio sindromo. Reguliariai rūkantys ir metusieji rūkyti vyrai dažniau sirgo IŠL, palyginti su vyrais, kurie niekada nerūkė. Įvertinus abiejų šių rizikos veiksnių kompleksinę įtaką IŠL pasireiškimui nustatyta, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas ir jie dar reguliariai rūkė, galimybė susirgti IŠL buvo 3,6 kartus didesnė, palyginus su niekada nerūkiusiais vyrais, kuriems nerasta šio sindromo.
 

Rūkymas ir metabolinis sindromas – dažni rizikos veiksniai


Atlikus dviejų profilaktinių patikrų tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad tarp 1992-1993 m. ištirtų 359 Kauno vyrų ir 2001-2002 m. ištirtų 408 Kauno vyrų (45-64 metų) IŠL dažnis reikšmingai nesiskyrė (apie 17 proc.). Metabolinio sindromo dažnis taip pat reikšmingai nesiskyrė, tačiau neramina tai, kad per 10 metų reikšmingai padidėjo pilvinio tipo nutukimas kuris sąlygoja, kito metabolinio sindromo komponento – trigliceridų koncentracijos padidėjimą. Per 10 metų reikšmingai padidėjo reguliariai rūkančių vyrų dažnis (1,5 karto). Kaip rodo 2001-2002 m. profilaktinės patikros tyrimo duomenų analizė, IŠL dažniausiai pasireiškė rūkantiems vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas (32,3 proc.), o kardiovaskulinių problemų turėjo nerūkantys vyrai, kuriems nerasta metabolinio sindromo (11,6 proc.). Taigi, jei žmogus yra rūkantis ir kartu nustatytas metabolinis sindromas, IŠL dažnis ypatingai padidėja.
Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, jog žmonėms, kurie rūko ar metė rūkyti, yra labai svarbu atlikti sveikatos tyrimus, kurie leistų nustatyti ar paneigti metabolinį sindromą. Tai suteiktų galimybę įvertinti, kokia išeminės širdies ligos rizika, ir taikyti jiems prevencijos priemones.
Rūkymas ir metabolinis sindromas – tai du rizikos veiksniai, kurie gali būti pakeičiami ir gerai kontroliuojami mūsų pačių. Todėl pradėkime rūpintis savo sveikata jau šiandien!

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai