Metabolinis sindromas: plačiai paplitęs ir pavojingas

Metabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu.
 

„Pastaraisiais metais, – aiškina Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja kardiologė Olivija GUSTIENĖ, – buvo pateikti keli metabolinio sindromo apibrėžimai. Plačiausiai iki šiol vartoti du sindromo vertinimai – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Nacionalinės cholesterolio mokymo programos (NCEP ATP III) parengtas programas.
Šių apibrėžimų autoriai sutinka, kad pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai yra pilvinio tipo nutukimas, hipertenzija, atsparumas insulinui ar hiperglikemija, dislipidemija, tačiau jose pateiktos skirtingos vertinimo ribos. Plačiausiai remiamasi NCEP ATP III klasifikacija.
Kol kas naujausią metabolinio sindromo klasifikaciją pasiūlė 2005 m. Berlyne įvykusioje konferencijoje Tarptautinė diabeto federacija. Vienas iš įdomesnių ir svarbesnių dalykų buvo tai, kad federacija siūlė liemens apimtį vertinti pagal etnines ypatybes (atsižvelgiant į tai, ar tai kinai, japonai, Pietų Azijos, Amerikos ar Europos gyventojai).
Išsivysčius šiam sindromui, dažnai pasireiškia keletas jam būdingų sutrikimų, tokių kaip 2 tipo cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, hiperurikemija (padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje), protrombozinė būklė, mikroalbuminurija (nedidelis baltymo kiekio išsiskyrimas su šlapimu). Metabolinį sindromą jau galima vadinti prediabetu.
Apskritai įvairiose šalyse metabolinio sindromo klasifikacijos yra labai panašios.

 

Kokios priežastys lemia sindromo atsiradimą?


„Spartus gyvenimo tempas, stresas bei naujausios technologijos taip palengvino žmonių buitį, kad nebesugebama „išvaikščioti“ per dieną suvartoto maisto“, – pastebi gyd. O. Gustienė. Lygindama dabartį ir laiką prieš 20 metų, gydytoja pastebi, kad mitybos įpročiai nedaug tepakito, o fiziniai krūviai ir judrumas pastebimai sumažėjo. Jei anksčiau daugiau buvo vaikščiojama pėsčiomis, reikėdavo labiau pasistengti norint gauti ar pasigaminti maisto, dabar jo turima daugiau nei galima suvartoti, o jam gaminti bei gauti sunaudojama kur kas mažiau energijos.
Pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį, kiek ir kokio maisto valgo stambesnis žmogus, pastebėtume, kad daugiau sveriančių ir porcijos kur kas didesnės, o maistas lėkštėse – riebesnis. Netinkamai maitinantis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, kalkėja kraujagyslių sienelės, formuojasi aterosklerozė, didėja kraujospūdis.
Vis dėlto manoma, kad pagrindinį vaidmenį metabolinio sindromo patogenezėje vaidina rezistencija (atsparumas) insulinui. Tai – sutrikęs biologinis atsakas į endogeninio (pagaminto organizme) ir egzogeninio (pavartoto vaisto forma) insulino veikimą audiniuose taikiniuose: kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje.


 

Diagnostika ir paplitimas


Gydytoja kardiologė sako, kad diagnozuoti metabolinį sindromą pakanka, kai yra pilvinio tipo nutukimas ir dar du iš paminėtųjų požymių, be to, reikia atlikti ir įvertinti kraujo tyrimų rezultatus.
Atlikti tyrimai liudija, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų yra nutukę.
2002–2004 m. gydytoja su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti metabolinio sindromo paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Buvo ištirti 433 žmonės, 39 metų amžiaus (192 vyrai ir 241 moteris). Rezultatai, anot gydytojos, buvo neguodžiantys – 22 proc. vidutinio amžiaus Kauno gyventojų buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Tai tikrai nėra mažai.
Gydytoja pasakoja, kad Europoje, tiriant 30–89 metų asmenis, metabolinis sindromas nustatytas 15 proc. tiriamųjų: 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų. JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir, paskutiniais duomenimis, net 9,1 proc. 12–19 metų vaikų bei jaunuolių. Palyginti su Lietuva, tyrimų rezultatai gana panašūs, nes ir Lietuvoje jau vis daugiau vaikų diagnozuojamas metabolinis sindromas.
Tyrimų duomenimis, apie 25 proc. sveikų žmonių, 60–75 proc. tų, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ir 85 proc. sergančiųjų 2 tipo CD asmenų nustatyta rezistencija insulinui. Metabolinio sindromo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 proc. iki 25 proc. Metams bėgant dažnis didėja ir, sulaukus daugiau nei 60 metų, pasiekia 50 proc. Prancūzų atlikto D.E.S.I.R (Data from an Epidemiological Study on the Insulin Resistance) tyrimo duomenimis, šis sindromas buvo nustatytas 17 proc. vyrų ir 10 proc. moterų.
Gyd. O. Gustienė sako, kad atpažinti ligonį, kuriam pasireiškia metabolinis sutrikimas, praktiškai galima jau šiam įžengus pro kabineto duris: matomas pilvinio tipo nutukimas, pamatavus kraujospūdį nustatoma arterinė hipertenzija.
 

Kiek pavojingas metabolinis sindromas?


Vienu metu sergantįjį metaboliniu sindromu, neskaitant nutukimo, vargina net keli sveikatos sutrikimai. Pats sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką 1,5–3 kartus, 2 tipo CD išsivystymą 5 kartus, padidina ankstyvų mirčių dažnį (kaip minėta, gali sutrumpinti gyvenimą net 10–20 metų), palyginti su tais, kuriems šio sindromo nėra. Tačiau, laiku diagnozavus metabolinį sindromą ir skyrus agresyvų patogenezinį bei simptominį gydymą, sėkmingai sumažinama grėsmingų komplikacijų rizika.
Gydytojai žino: jei išsivysto aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, dažna pasekmė – širdies ir kraujagyslių komplikacijos: aritmijos, širdies nepakankamumas, trombozės epizodai. Sergantiesiems CD vėliau gali išsivystyti daugybė komplikacijų, įskaitant inkstų funkcijos nepakankamumą, diabetinę kardiomiopatiją, įvairias neuropatijas. Kai kartu yra ir širdies–kraujagyslių patologija, ir diabetas, yra labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų sukelto mirtingumo rizika.
Pacientams, kuriems išsivysto metabolinis sindromas, gali pasireikšti daugybė būklių, kurios gali komplikuoti gydymą: suriebėjusios kepenys, cholesteroliniai tulžies akmenys, miego apnėja, podagra. Keletui šių būklių pasireiškiant kartu, reikia vartoti daug vaistų. Didelis vaistų kiekis lemia įvairias šalutines vaistų sąveikas, taip pat daug kainuoja.
 

Įdomu


 

Metabolinis sindromas turi aibę sinonimų


• X sindromas
• Rezistencijos insulinui sindromas
• „Mirtinas kvartetas“
• Širdies ir kraujagyslių metabolinis sindromas
• Metabolinių ligų sindromas
• Dismetabolinis sindromas
• Pliurimetabolinis sindromas
 

Kokios priežastys lemia sindromo atsiradimą?


„Spartus gyvenimo tempas, stresas bei naujausios technologijos taip palengvino žmonių buitį, kad nebesugebama „išvaikščioti“ per dieną suvartoto maisto“, – pastebi gyd. O. Gustienė. Lygindama dabartį ir laiką prieš 20 metų, gydytoja pastebi, kad mitybos įpročiai nedaug tepakito, o fiziniai krūviai ir judrumas pastebimai sumažėjo. Jei anksčiau daugiau buvo vaikščiojama pėsčiomis, reikėdavo labiau pasistengti norint gauti ar pasigaminti maisto, dabar jo turima daugiau nei galima suvartoti, o jam gaminti bei gauti sunaudojama kur kas mažiau energijos.
Pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį, kiek ir kokio maisto valgo stambesnis žmogus, pastebėtume, kad daugiau sveriančių ir porcijos kur kas didesnės, o maistas lėkštėse – riebesnis. Netinkamai maitinantis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, kalkėja kraujagyslių sienelės, formuojasi aterosklerozė, didėja kraujospūdis.
Vis dėlto manoma, kad pagrindinį vaidmenį metabolinio sindromo patogenezėje vaidina rezistencija (atsparumas) insulinui. Tai – sutrikęs biologinis atsakas į endogeninio (pagaminto organizme) ir egzogeninio (pavartoto vaisto forma) insulino veikimą audiniuose taikiniuose: kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje.
 

Diagnostika ir paplitimas


Gydytoja kardiologė sako, kad diagnozuoti metabolinį sindromą pakanka, kai yra pilvinio tipo nutukimas ir dar du iš paminėtųjų požymių, be to, reikia atlikti ir įvertinti kraujo tyrimų rezultatus.
Atlikti tyrimai liudija, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų yra nutukę.
2002–2004 m. gydytoja su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti metabolinio sindromo paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Buvo ištirti 433 žmonės, 39 metų amžiaus (192 vyrai ir 241 moteris). Rezultatai, anot gydytojos, buvo neguodžiantys – 22 proc. vidutinio amžiaus Kauno gyventojų buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Tai tikrai nėra mažai.
Gydytoja pasakoja, kad Europoje, tiriant 30–89 metų asmenis, metabolinis sindromas nustatytas 15 proc. tiriamųjų: 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų. JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir, paskutiniais duomenimis, net 9,1 proc. 12–19 metų vaikų bei jaunuolių. Palyginti su Lietuva, tyrimų rezultatai gana panašūs, nes ir Lietuvoje jau vis daugiau vaikų diagnozuojamas metabolinis sindromas.
Tyrimų duomenimis, apie 25 proc. sveikų žmonių, 60–75 proc. tų, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ir 85 proc. sergančiųjų 2 tipo CD asmenų nustatyta rezistencija insulinui. Metabolinio sindromo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 proc. iki 25 proc. Metams bėgant dažnis didėja ir, sulaukus daugiau nei 60 metų, pasiekia 50 proc. Prancūzų atlikto D.E.S.I.R (Data from an Epidemiological Study on the Insulin Resistance) tyrimo duomenimis, šis sindromas buvo nustatytas 17 proc. vyrų ir 10 proc. moterų.
Gyd. O. Gustienė sako, kad atpažinti ligonį, kuriam pasireiškia metabolinis sutrikimas, praktiškai galima jau šiam įžengus pro kabineto duris: matomas pilvinio tipo nutukimas, pamatavus kraujospūdį nustatoma arterinė hipertenzija.
 

Kiek pavojingas metabolinis sindromas?


Vienu metu sergantįjį metaboliniu sindromu, neskaitant nutukimo, vargina net keli sveikatos sutrikimai. Pats sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką 1,5–3 kartus, 2 tipo CD išsivystymą 5 kartus, padidina ankstyvų mirčių dažnį (kaip minėta, gali sutrumpinti gyvenimą net 10–20 metų), palyginti su tais, kuriems šio sindromo nėra. Tačiau, laiku diagnozavus metabolinį sindromą ir skyrus agresyvų patogenezinį bei simptominį gydymą, sėkmingai sumažinama grėsmingų komplikacijų rizika.
Gydytojai žino: jei išsivysto aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, dažna pasekmė – širdies ir kraujagyslių komplikacijos: aritmijos, širdies nepakankamumas, trombozės epizodai. Sergantiesiems CD vėliau gali išsivystyti daugybė komplikacijų, įskaitant inkstų funkcijos nepakankamumą, diabetinę kardiomiopatiją, įvairias neuropatijas. Kai kartu yra ir širdies–kraujagyslių patologija, ir diabetas, yra labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų sukelto mirtingumo rizika.
Pacientams, kuriems išsivysto metabolinis sindromas, gali pasireikšti daugybė būklių, kurios gali komplikuoti gydymą: suriebėjusios kepenys, cholesteroliniai tulžies akmenys, miego apnėja, podagra. Keletui šių būklių pasireiškiant kartu, reikia vartoti daug vaistų. Didelis vaistų kiekis lemia įvairias šalutines vaistų sąveikas, taip pat daug kainuoja.
 

Įdomu


 

Metabolinis sindromas turi aibę sinonimų


• X sindromas
• Rezistencijos insulinui sindromas
• „Mirtinas kvartetas“
• Širdies ir kraujagyslių metabolinis sindromas
• Metabolinių ligų sindromas
• Dismetabolinis sindromas
• Pliurimetabolinis sindromas

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai