Melanoma: tylus, bet grėsmingas priešas

Gegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite.
 

Kuo yra pavojinga melanoma ir kokios yra jos stadijos?
Melanoma yra pats agresyviausias ir greičiausiai plintantis odos vėžys. Be to, ji gali būti ne tik odoje, kurioje pasireiškia 80–90 proc. atvejų, bet ir vidaus organuose, smegenų dangaluose, akių dugne.
Agresyvumas priklauso nuo melanomos klinikinės formos: pavyzdžiui, paviršiuje plintanti melanoma gali 5–10 metų nebūti grėsminga, kadangi auga horizontaliai. Mazginė melanomos forma yra pati agresyviausia, todėl, kad nors ir nedidelis apgamas iškart auga vertikaliai gilyn.
Melanomos stadija yra nustatoma tik pašalinus odos darinį, labai svarbu įvertinti ne tik melanomos storį, bet ir metastazes, t.y. išplitimą. Kuo storesnė melanoma, tuo didesnė rizika jai greitai išplisti, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti ir netgi visiškai išgydyti. Gydymą pradėjus vėliau, išplitimo rizika didėja.
Kokie tyrimai yra atliekami?
Išpjovus naviką atliekamas histologinis tyrimas ir jei jo metu nustatoma, kad navikas yra pakankamai storas, žmogui atliekamas išplėstinis tyrimas: daroma plaučių rentgenograma, vidaus organų sonoskopija ir netgi kompiuterinė tomografija. Melanoma plinta limfogeniniu būdu į artimiausius limfmazgius aplink darinį, o tuomet ir į periferinius limfmazgius: jei, pvz., melanoma yra kojoje, tai ji plinta į kirkšnis ir t.t. Vėliau ji gali išplisti ir po visą organizmą – kepenis, plaučius, kaulus, smegenis, todėl išsamus tyrimas yra būtinas.


Nuo ko susergama melanoma?
Teorijų yra daug, ir šios ligos priežastys nėra iki galo aiškios. Be abejo, įtakos turi genetika, paveldimumas – jei šeimoje sirgta melanoma, tai pirmos eilės artimiesiems rizika didesnė. Taip pat dažniau serga pirmojo ir antrojo odos tipo žmonės – šviesiaodžiai, raudonplaukiai, mėlynakiai. Žinomas rizikos veiksnys yra ir nudegimai iki pūslių vaikystėje, o 2009-aisiais sužinota ir tai, kad jaunimui, reguliariai besilankančiam soliariumuose, tikimybė susirgti melanoma padidėja net 75 proc. Galiausiai ir saulė, tačiau didesnę riziką sukelia vienkartinis stiprus nudegimas nei ilgalaikis nuolatinis deginimasis.
Ar susirgimo rizika priklauso nuo amžiaus ar lyties?
Anksčiau melanoma sirgdavo 60–65 metų amžiaus žmonės, moterys – du kartus dažniau. Tačiau paskutinės tendencijos rodo, kad melanomos amžius ankstėja ir dabar dažnai ja serga jau 50–55 m. amžiuje, o vyrai vejasi moteris. Moterims melanomos tikimybė didesnė šlaunų, kojų, o vyrams – rankų, liemens, galvos srityje.
Ar galima atpažinti, kurie apgamai yra pavojingi, o kurie ne?
Iš klinikinio vaizdo patyręs specialistas gali atpažinti, bet visada galutinis diagnozės atsakymas yra išpjauto darinio histologinis tyrimas.
Kaip pats žmogus galėtų atpažinti ligos simptomus?
Kalbant apie odos vėžį ir melanomą, bėda yra ta, kad nieko neskauda, todėl žmonės dažnai labai ilgai laukia ir nesitikrina: arba nieko nepastebi, arba laiku nesikreipia. O juk danties skausmas pas specialistą nuveja labai greitai!
Pirmiausia, ką žmogus gali pastebėti, yra tamsus naujai atsiradęs odos darinys arba bekintantis apgamas, pakeitęs spalvą, kraštus, simetriškumą, dydį, pradėjęs niežėti, kraujuoti.
Yra tokia ABCDE taisyklė, kurioje A – asimetrija, B – kontūrų nelygumas, C – spalvos netolygumas, D – diametras daugiau nei 6 mm, kadangi tokie apgamai kelia didesnę riziką, E – elevacija, pokyčiai, iškilumas. Jei yra vienas ar keli tokie požymiai, būtina kreiptis į dermatologą.
Taip pat svarbu atsiminti, kad melanoma yra tarsi bjaurusis ančiukas: jei matomas darinys, visiškai nepanašus į kitus, reikia susirūpinti.
Kaip dažnai reikia profilaktiškai tikrintis?
Žmogus pats savo odą apžiūrėti turėtų kartą per mėnesį arba bent du kartus per metus prieš atostogas ir po jų. Pas specialistą mažiausiai kartą per metus tikrintis turėtų vyresnio amžiaus žmonės, taip pat tie, kurie praleidžia daug laiko saulėje, pavyzdžiui, dirbantys darbą lauke, turintys ir dirbantys sodus, jūrininkai, sportininkai. Turintys atipinių apgamų sindromą, sirgę melanoma turėtų tikrintis dažniau, bent tris kartus per metus.
Kaip vyksta patikrinimas?
Žmogus paprašomas nusirengti iki apatinių ir yra apžiūrimas visas kūnas: galva, veidas, kaklas, krūtinė, rankos, tarpupirščiai, pažastys, kirkšnys, padai, taip pat burnos gleivinė, paklausiama apie apgamus genitalijų srityje. Jei gydytojas pastebi ABCDE pokyčius, jis gali pasitelkti dermatoskopą: labai patyręs dermatologas diagnozę tiksliai nustato 65 proc. ir daugiau atvejų, o naudojant dermatoskopą šis skaičius dar padidėja.
Kaip vyksta gydymas?
Atradus melanomą rekomenduojama per artimiausias dvi savaites atlikti operaciją. Žmogus operuojamas atliekant eksciziją, kai darinys (melanoma) pašalinamas ir atiduodamas histologiniam tyrimui atlikti, pagal jo rezultatus vėliau nustatoma ligos stadija ir tolimesnis gydymas. Pirmoje stadijoje užtenka tik išpjauti darinį, antroje jau reikalingas išsamus ištyrimas, o jau nuo trečios stadijos dažnai sprendžiama dėl papildomo ilgalaikio gydymo mažomis ar didelėmis interferono dozėmis. Nuo 2010 m. pabaigos jau yra biologinių vaistų, kurie išplitusia, progresavusia melanoma sergantiems žmonėms suteikia šansą pailginti gyvenimą, stabdydami ligos plitimą.
Kaip dažnai melanoma išgydoma?
Pirmoje stadijoje liga išgydoma 97 proc. atvejų. Antroje – 60–70 proc., trečioje – 30–60 proc. Taigi, pagal tai, kaip anksti kreipiamasi, smarkiai keičiasi gydymo rezultatai.
Ar gali liga atsinaujinti?
Gali. Būna, kad išoperavus atrodo viskas gerai, o po kelerių metų išplinta metastazės. Visa tai priklauso ir nuo to, ar buvo teisingai vertinta klinikinė stadija, be to, pati melanoma yra sunkiai prognozuojama.
Ką kiekvienas, siekiantis apsisaugoti nuo melanomos, gali daryti profilaktiškai?
Tai priklauso nuo odos tipo – kuo didesnė rizika, tuo reikia daugiau saugotis. Nors daug specialistų sako, kad melanoma nėra saulės sukeltas odos vėžys, tačiau turint šviesią odą, polinkį į pigmentaciją, apgamų atsiradimą, būtina būti budresniems, nenudegti, nenusvilti, atpažinti apgamus. Naujausi tyrimai rodo, kad kuo geriau žmonės atpažįsta besikeičiančius apgamus, tuo greičiau jie kreipiasi ir taip pagerina gydymo rezultatus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai