Maisto toksinė infekcija (A05.9)

I. 1. Etiologija:
salmonelės (S.typhimurium, S.choleraesuis, S.enteritidis ir kt.) yra aerobinės,
gramneigiamosios; patogeniniai stafilokokai – aerobai, gramteigiamieji;
sąlygiškai patogeninės bakterijos (Escherichia coli, Proteus vulgaris, Klebsiella, Enterobacter,
Citrobacter, Serratia, Pseudomonas, Aeromonas, Edwardsiella ir kt.) – aerobinės, gramneigiamosios.

2. Epidemiologija:
salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai gyvūnai (galvijai, kiaulės, šunys, katės),
graužikai, paukščiai (ypač vandens);
kūdikių infekcijos šaltinis gali būti žmogus – salmonelių nešiotojas;
stafilokokinės infekcijos šaltinis – žmogaus pūliniai ar karvės tešmens uždegimas;
sąlygiškai patogeninių mikrobų šaltinis – besimptomiai sukėlėjų nešiotojai.

Sukėlėjais užsikrečiama per maistą (užkrėstą galvijų mėsą, vištieną, kiaušinius, konditerijos gaminius, pieną).

3. Klinika:
Salmoneliozė (A02.0):
inkubacinis laikotarpis – nuo 2–6 val. iki 30 val.;
prasideda staiga, pakyla temperatūra, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, enteritinis arba mišraus tipo (enterokolitinis) viduriavimas, čiuopiant skausminga viršutinė pilvo dalis.

Ligos formos:
1) gastrointestininė, jos variantai:
a) gastritinė (abortinė);
b) enteritinė;
c) enterokolitinė, gastroenterokolitinė;
d) apendicitinė;

2) tifoidinė;
3) sepsinė (A02.1);
4) meningitinė;
5) hepatocholecistinė;
6) pielitinė;
7) mišri;
8) bakterijų nešiojimas.

 

Stafilokokinė intoksikacija (A05.0):
inkubacinis laikotarpis – 2–4 val.;
prasideda staiga, pykinimas, vėmimas, stiprūs skausmai pakrūtinyje (epigastriume);
trumpalaikis temperatūros pakilimas iki 39–40 °C, šaltkrėtis, kartais subfebrili ar normali temperatūra;
bendras silpnumas, kolapso reiškiniai;
gastritas, gastroenteritas, rečiau – gastroenterokolitas;
išmatose gali būti gleivių ir kraujo.

4. Diagnozę pagrindžia:
išmatų pasėlyje išaugusios salmonelės, sąlygiškai patogeniniai mikroorganizmai ir kita mikroflora, gausiai išaugę keletui asmenų iš kelių tiriamųjų medžiagų (išmatų,
vėmalų, maisto produkto);
vėmimo masių, skrandžio išplovų pasėlyje išaugusios salmonelės, stafilokokai ir kiti mikrobai;
išmatose randama leukocitų, eritrocitų, gleivių, nesuvirškintos ląstelienos;
gali būti leukocitozė kraujyje.

5. Diagnozės formulavimas:
a) Toxicoinfectio alimentaris, var. enteriticus (pagrindžia: epidemiologija, klinika, koprograma, bakteriologinis tyrimas: Proteus vulgaris; RRS: Proctosigmoiditis mucocatharrhalis).
b) Toxicoinfectio coccensis, var. gastriticus (pagrindžia: epidemiologija, klinika,
koprograma ir bakteriologinis tyrimas: Staphylococcus albus).
c) Salmonellosis, var. gastroenteriticus (pagrindžia: epidemiologija, klinika, koprograma ir bakteriologinis tyrimas: S.heidelberg).

Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta: nekoncentruotas sultinys, pertrinta daržovių sriuba, virtos maltos mėsos patiekalai, neriebi žuvis, makaronų, žirnių, bulvių košės, padžiūvusi balta duona, sausainiai (dieta – Ptm, SK↓).
3. Etiotropinis gydymas: antibiotikų skiriama tik sergant sunkia maisto toksinės infekcijos forma:
a) fluorochinolonų: ciprofloksacino gerti po 500–750 mg 2 kartus per parą arba norfloksacino po 400 mg 2 kartus per parą; arba skiriamas alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų:
b) amoksicilino gerti po 500 mg – 1,0 g 3–4 kartus per parą;
c) trimetoprimo – sulfametoksazolio gerti po 960 mg 2 kartus per parą.

Gydymo trukmė – 5–7 dienos.
Salmoneliozės sepsinės ir tifoidinės formos gydomos kaip vidurių šiltinė (žr. 54 psl.).

4. Patogenezinis gydymas:
a) kai yra l° dehidratacija, duodama gerti gliukozės ir elektrolitų tirpalų, šiltos nesaldžios arbatos, mineralinio vandens (be dujų), rehidrono, gastrolito ir kt.
b) kai yra ll°–lll° dehidratacija, į veną lašinama elektrolitų tirpalų. Jų dozė priklauso nuo netekto skysčio kiekio (dehidratacijos laipsnio). Kartu su skysčių ir elektrolitų pusiausvyros korekcija skiriant nuo viduriavimo vaisto smekta po 1 miltelį (3,76 g) 2–3 kartus per parą, sutrumpėja viduriavimo trukmė, pagreitėja gijimas.

5. Simptominis gydymas:
skrandis plaunamas 2% natrio hidrokarbonato arba 0,1% kalio permanganato tirpalu.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai